- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-48-387/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15473-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutarties, kuria buvo atmestas A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-09-29 nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-09-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu A. M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2015-09-25, apie 14.52 val. Drujos g., Vilniuje, jis vairavo automobilį ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. A. M. paskirta 40 EUR dydžio bauda.
Išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą, 2015-11-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko galioti aukščiau nurodytą nutarimą, konstatuodamas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas pareigūnas nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 d numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti 2015-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patenkinti jo skundą, panaikinant 2015-09-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus jo atžvilgiu priimtą nutarimą bei nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas nurodo nesutinkantis su policijos pareigūnų nurodoma aplinkybe, jog 2015-09-25 jis dešine ranka prie dešinės ausies laikė baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir juo naudojosi. Anot A. M., jis iš tikrųjų turi baltame įdėkle laikomą mobiliojo ryšio telefoną, kuris turi dvi SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnų nurodomu laiku juo nesinaudojo. Pasak apelianto, tuo metu, naudodamas laisvų rankų įrangą, jis skambino iš darbinio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir kurio SIM kortelė yra juodos spalvos telefone. A. M. pažymi, kad prie laisvų rankų įrangos, sumontuotos automobilyje, kurį jis vairavo įvykio metu, yra prijungtas tik jo darbinis telefonas. Pasak apelianto, byloje esantys objektyvūs duomenys (skambučių išklotinės) patvirtina, jog sustabdymo metu jis niekaip negalėjo kalbėti baltos spalvos telefonu, kadangi iš jame esančio numerio tuo metu nebuvo skambinta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokio pobūdžio bylose visada egzistuoja policijos pareigūnų klaidos tikimybė, kas, A. M. nuomone, yra labiausiai tikėtina šiuo atveju, kadangi: a) policijos pareigūnų teiginys apie kalbėjimą baltos spalvos telefonu prieštarauja pokalbių išklotinėms; b) ant atlenkiamo skydelio nuo saulės yra sumontuotas baltos spalvos laisvų rankų įrangos įrenginys, kurį policijos pareigūnai galėjo klaidingai palaikyti mobiliojo ryšio telefonu; c) policijos pareigūnai, prieš užfiksuodami pažeidimą, nebuvo jų nurodomu 3,5 - 4 metrų atstumu nuo A, M. vairuojamo automobilio, kadangi apeliantas buvo sulaikytas tik už kelių kilometrų nuo pareigūnų nurodomos vietos.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė tiksliai kokiu atstumu nuo jo buvo pareigūnai prieš nustatant tariamą pažeidimą. Taip pat, pasak A. M., byloje nebuvo tirtos policijos pareigūnų realios galimybės matyti, ką daro vairuotojas automobilyje.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad visos byloje kilusios abejonės aiškintinos kaltininko naudai, tad pirmos instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nepašalintos abejonės dėl jo kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (dėl laikyto telefono, dėl pareigūnų galimybės realiai matyti ką jis darė automobilyje ir pan.), vertintinos A. M. naudai. Esant šioms aplinkybėms, anot apelianto, 2015-10-29 nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo veiką ir skyrė pažeidėjui teisingą bei jo veikos pavojingumą atitinkančią nuobaudą.
A.M. jam inkriminuotą pažeidimą neigia, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas
netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Priešingai, išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad įrodymai byloje įvertinti laikantis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų principų. Apylinkės teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė policijos pareigūną R. M. bei patį A. M..
Taip liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas R. M. parodė, jog 2015-09-25 jie su kolega, tarnybiniu automobiliu išvažinėdami iš kiemo į gatvę, aiškiai matė pro juos pirma eismo juosta pravažiavusį automobilį, kurio vairuotojas dešine ranka prie dešinės ausies laikė šviesios spalvos mobiliojo ryšio telefoną. Pasak pareigūno, išvažiavus į gatvę bei susigretinus su minėtu automobiliu, vis dar aiškiai matėsi, jog vairuotojas laiko telefoną prie ausies, tačiau pamatęs policijos pareigūnus staiga nuleido ranką su telefonu. Liudytojas paaiškino, jog pažeidėjas iš karto pradėjo neigti padaręs pažeidimą, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti tokio savo elgesio priežasčių (b. l. 34).
Pažymėtina, kad analogiškas pažeidimo padarymo aplinkybes savo 2015-09-25 tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas E. G., nurodęs, jog, patruliuodami kartu su R. M. ir išvažinėdami iš kiemo į Drujos gatvę, jie pastebėjo pirma eismo juosta važiavusį automobilį, kurio vairuotojas iš pareigūnų pusės (tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tai aiškiai matėsi) naudojosi baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonu, laikydamas jį dešine ranka prie dešinės ausies. Tarnybiniame pranešime taip pat akcentuojama, jog tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo automobilių buvo 3,5-4 metrų atstumas, matomumui niekas netrukdė. Be to, policijos pareigūnas E. G. nurodė, jog prieš stabdant automobilį, jie buvo privažiavę prie jo iš kairės pusės ir pro langą aiškiai matė, jog vairuotojas telefoną laikė prie ausies (b. l. 17).
Šie policijos pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų nurodytų įvykio aplinkybių teisingumu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abu pareigūnai nurodė aiškiai matę, jog pro juos pirma eismo juosta pravažiavusio automobilio vairuotojas dešine ranka prie dešinės ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną. Jie akcentavo neabejojantys matę naudojimosi telefonu faktą, kadangi vairuotojas laikė telefoną prie ausies iš jų pusės. Be to, abu pareigūnai patvirtino matę, jog A. M. dešine ranka laikė mobiliojo ryšio telefoną prie dešinės ausies ir tuo metu, kai jų tarnybinis automobilis susigretino su pažeidėjo vairuojamu automobiliu. Šių policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių nepaneigia A. M. apeliacinio skundo argumentai, kur jis teigia, jog policijos pareigūnai iš tikrųjų matė ne baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną, bet automobilio atloše nuo saulės sumontuotą šviesios spalvos laisvų rankų įrangą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios klaidos tikimybė būtų įmanoma tik tuo atveju, jei pareigūnai būtų stebėję A. M. automobilį iš priekio. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog E. G. ir R. M. pažeidėjo naudojimosi mobiliuoju telefonu faktą užfiksavo būdami jam iš šono. Pažymėtina, jog būnant šalia automobilio, atloše nuo saulės sumontuoto įrenginio niekaip negalima supainioti su asmens prie ausies laikomu mobiliuoju telefonu, kadangi iš šios vietos minėtas įrenginys tiesiog nesimatytų. Juo labiau, kad policijos pareigūnų teigimu, tiek jiems išvažiuojant iš kiemo, tiek susigretinus su A. M. vairuojamu automobiliu, pastarasis nuolat laikė dešinę ranką prie dešinės ausies. Taigi vadovaujantis A. M. pateikiama įvykio versija jis visą laiką ranką turėjo laikyti prie atlošo nuo saulės, kas yra ne tik nepaaiškinama, bet ir nelogiška.
Policijos pareigūnų nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių nepaneigia ir apelianto į bylą pateikti rašytiniai dokumentai - UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė“ pateiktos A. M. naudojamų numerių telefoninių pokalbių išklotinės, kurie, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad įvykio metu jis nesikalbėjo baltos spalvos telefonu, bet naudodamas laisvų rankų įrangą, šnekėjo darbiniu juodos spalvos telefonu. Priešingai nei mano apeliantas, vien pastaruosiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nepakanka išvadai dėl jo nekaltumo padaryti. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo tris savo naudojamus telefono numerius, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pažeidimo padarymo metu jis negalėjo naudotis kita į baltos spalvos mobilųjį telefoną įdėta SIM kortele su visiškai kitu numeriu. Be to, skirtingai nei teigiama skunde, A. M. pateikta UAB „Omnitel“ telefono numerio (duomenys neskelbtini) sąskaitos išklotinė nepatvirtina apelianto nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi šiuo telefono numeriu pažeidimo padarymo metu (2015-09-25) (b. l. 9-10). Atvirkščiai, vadovaujantis pastaruoju dokumentu, paskutinį kartą iš telefono numerio 861806101 buvo skambinta 2015-09-24, 15:31 val. (b. l. 10). Jokie vėlesni skambučiai sąskaitos išklotinėje nėra užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netiesioginiu A. M. kaltės įrodymu laikytina ir tai, jog jo paties teigimu, apelianto turimas baltos spalvos mobilusis telefonas nesijungia prie laisvų rankų įrenginio, tad norėdamas juo pasinaudoti, A. M. visais atvejais turi naudotis rankomis.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-09-29 nutarimu A. M. buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, todėl šis nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutartis paliekami galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Netenkinti A. M. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.