- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- AN2-61-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00087-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-2581-2023 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir paskirta 225 Eur bauda už tai, kad 2023 m. vasario 22 d. apie 5.45 val. jam priklausantis šuo bėgiojo viešoje vietoje palaidas, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas VW Passat automobilis, padaryta 500 Eur žala. Tokiais savo veiksmais A. P. nesilaikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43 punkto ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. gegužės 5 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nesant A. P. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
3. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Institucijos nutarimą dalyje ir A. P. paskirtą baudą sumažinant iki 150 Eur. Nutartyje nurodyta, jog, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos nutarime konstatuota aplinkybe, kad A. P. padarytas gyvūno laikymo pažeidimas lėmė žalos asmens turtui atsiradimą, automobilio apgadinimo, t. y. žalos atsiradimo faktą, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir policijos pareigūnų padarytos nuotraukos, o vien vėlesnis (ne iš karto po įvykio įvykęs) automobilio apžiūrėjimas nesudaro pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad A. P. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl jis pagrįstai nubaustas dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4.1. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nėra įrodytas turtinės žalos, susijusios su netinkama naminio gyvūno priežiūra, faktas. Pasak pareiškėjo, po J. B. vairuojamo automobilio susidūrimo su jo šuniuku nebuvo padaryti jokie automobilio apgadinimai, išskyrus iš plastikinio rėmelio (laikiklio) iškritusį valstybinio numerio ženklą. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad byloje fiksuoti automobilio apgadinimai atsirado aptariamo eismo įvykio metu, kadangi į eismo įvykio vietą nebuvo kviesti policijos pareigūnai, kurie automobilį apžiūrėjo ir jo apgadinimus fiksavo ne eismo įvykio vietoje ir po eismo įvykio praėjus 9-10 valandų, o J. B. ir jo tėvų parodymai dėl automobilio apgadinimo aplinkybių vertintini kaip tendencingi, kadangi šie asmenys materialiai suinteresuoti bylos baigtimi. Siekdamas pagrįsti savo įsitikinimą dėl J. B. ir D. B. parodymų neobjektyvumo, atkreipia dėmesį į tam tikrus jų tarpusavio neatitikimus. Kadangi, Pareiškėjo vertinimu, J. B. nurodytos aplinkybės apie jo turtui padarytą žalą nėra įrodytos, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
4.2. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas negalėjo sukontroliuoti įvykio situacijos, t. y. negalėjo numatyti vienkartinio ir atsitiktinio naminio gyvūno veiksmo, t. y., kad šuniukas iššoks pro dėl lengvesnio kvėpavimo pradarytą automobilio langą, nors pagal ankstesnę ilgametę praktiką niekada taip nesielgdavo, ir kad dideliu greičiu priešinga kryptimi važiuojantis automobilis jį partrenks.
4.3. Anot Pareiškėjo, jei teismas matytų pagrindą kvalifikuoti veiką pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, dėl mažo veikos pavojingumo administracinės nuobaudos paskirtį būtų galima įgyvendinti ir netraukiant jo administracinėn atsakomybėn ANK 12 straipsnio pagrindu.
4.4. Skunde pažymima, kad J. B. nėra civilinės teisės subjektas, galintis teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi nėra automobilio savininkas ir neturi automobilio savininko T. B. įgaliojimo vesti bylą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. B. prašo skundą atmesti.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Arnoldas Glodenis prašo A. P. skundo netenkinti, nurodydamas, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. ginčija ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą jo veiksmuose – nesutinka, kad byloje nustatyti automobilio apgadinimai atsirado eismo įvykio metu ir būtent dėl jų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, be to, Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl eismo įvykio, tikindamas, kad negalėjo numatyti atsitiktinio savo augintinio poelgio, t. y. kad jis iššoks pro atidarytą automobilio langą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. pozicija nesutinka ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
9. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, šiuo atveju Pažeidėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų juos vertinant, tačiau pateiktų pasiūlymų – dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo atmetimas ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai (šiuo atveju žala turtui) bei priežastinis ryšys tarp jų. Pareiškėjas neneigia ir neginčija paties įvykio faktinių aplinkybių, t. y. kad jo šuo iššoko pro atidarytą važiuojančio ir jo paties vairuojamo automobilio langą į gatvę ir buvo partrenktas priešinga kryptimi važiavusio J. B. vairuojamo automobilio. Tačiau Pareiškėjas neigia, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas J. B. automobilis ir dėl to nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Aplinkybę dėl J. B. vairuojamo automobilio apgadinimo eismo įvykio metu patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų ir iš dalies net paties Pareiškėjo parodymai, rašytinė bylos medžiaga. 2023 m. vasario 22 d. J. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad po susidūrimo su A. P. šunimi buvo apgadintas jo automobilis – skilo bamperis, sulūžo apatinės grotelės. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme J. B. patikslino, kad šunį kliudė priekiniu automobilio bamperiu, o ant bamperio įtrūkimo matėsi šuns plaukų. Liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad sūnus J. B. šunį kliudė bamperiu, jam išlipus iš automobilio A. P. padavė automobilio valstybinius numerius, tačiau sūnus jų neužsidėjo, padėjo prie stiklo, kadangi buvo susilankstę. Kai grįžo po darbo namo ir apžiūrėjo automobilį, pastebėjo, kad apgadintas bamperis, įtrūkusios grotelės. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad po eismo įvykio automobilį pamatė, kai sūnus grįžo iš darbo – buvo sulaužytos grotelės, suskilęs bamperis, valstybiniai numeriai padėti ant panelės. Tiek nukentėjusysis J. B., tiek minėti liudytojai patvirtino, kad iki aptariamo įvykio automobilis nebuvo apgadintas, o jų nurodomi automobilio apgadinimai užfiksuoti ir policijos pareigūnų darytose automobilio nuotraukose. Pats Pareiškėjas 2023 m. vasario 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuo smūgio atsitrenkus šuniui nukrito J. B. automobilio valstybiniai numeriai, kuriuos jis padavė vairuotojui. Nors skunde Pareiškėjas nurodė, kad po eismo įvykio automobilis nebuvo apgadintas, tačiau apklausiamas teisme parodė, kad prie nukentėjusiojo automobilio nebuvo priėjęs ir jo neapžiūrėjo. Beje, apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad šuo buvo 30-40 cm ūgio, Pareiškėjo teigimu dydžio iki kelių, automobilio apgadinimai nuotraukose fiksuoti maždaug 30-50 cm aukštyje nuo žemės. Taigi, nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojų, paties Pareiškėjo parodymai, automobilio nuotraukos, jose užfiksuotų automobilio apgadinimų lokacija patvirtina, kad eismo įvykio metu A. P. šuo atsitrenkė į J. B. vairuojamo automobilio priekinį bamperį ties valstybiniais numeriais. Byloje esančių duomenų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu patvirtina, kad nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai atsirado būtent Pareiškėjo šuniui atsitrenkus į J. B. automobilį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teisingumu, o Pareiškėjo skunde reiškiamas abejones dėl šių asmenų parodymų objektyvumo vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ar net išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apylinkės teismo išvados, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas J. B. vairuojamas automobilis ir nukentėjusysis dėl to patyrė turtinę žalą. Beje, realiai patirtos žalos dydį patvirtina nukentėjusiojo J. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2023 m. liepos 17 d. PVM sąskaita-faktūra serija JMA307 Nr. 0054, iš kurios matyti, kad automobilio kėbulo remonto darbai pagal iš anksto sudarytą ir į bylą pateiktą remonto sąmatą Nr. 2779 J. B. kainavo 585,75 Eur.
11. Atsižvelgiant į ANK nuostatas (5, 7, 8, 9 straipsniai), visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėjo numatyti, kad jo šuo iššoks pro pradarytą važiuojančio automobilio langą ir bus partrenktas kito automobilio, tačiau, būdamas rūpestingas gyvūno šeimininkas ir atsakingas viešojo eismo dalyvis, galėjo ir turėjo numatyti, kad palaido augintinio vežimas automobilyje šalia pradaryto lango gali būti pavojingas pačiam augintiniui bei kelti riziką viešojo eismo saugumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. P. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
12. Nukentėjusysis J. B. ir liudytojai D. B. ir T. B. teisme vieningai nurodė, kad J. B. eismo įvykio metu vairuotas automobilis registruotas T. B. vardu, tačiau faktinis automobilio savininkas ir valdytojas yra J. B., iš byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad automobilio remonto išlaidas patyrė J. B., todėl teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiuoju byloje pripažinto J. B. teisės reikalauti byloje priteistos žalos atlyginimo iš Pareiškėjo.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad Pareiškėjo veiksmuose yra visi ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundą ir jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti ar atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius duomenis, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog Pažeidėjas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. B. pateikė patirtas išlaidas už teisines paslaugas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo patvirtinančią sąskaitą Nr. 00566/2023 ir prašo jas priteisti iš apelianto. Pateiktų išlaidų sumą patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita, suma nėra per didelė ir atitinka protingumo kriterijus. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš A. P. nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas, nes nukentėjęs naudojosi procesine teise pateikti atsiliepimą į skundą, kuri jam buvo išaiškinta pirmos instancijos teismo pranešime siunčiant bylą į aukštesnės instancijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti nukentėjusiajam J. B. iš A. P. 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.