Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-2086/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-2086/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
I. T., A. T., V. G.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2086/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 121.6; 122 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. T., A. T. ir V. G. (V. G.) atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovų prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-508-560/11 pagal ieškovo akcinės bendrovės bankas Snoras ieškinį atsakovams I. T., A. T. ir V. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus žemės grupė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo AB bankas Snoras ieškinį patenkino ir priteisė jo naudai solidariai iš atsakovų I. T., A. T. ir V. G. 14 560 434,62 Lt skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 000 Lt žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 10 000 Lt šio mokesčio. Atsakovų atstovas pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad mokėtinas žyminis mokestis būtų 30 000 Lt, tačiau atsakovai pagal į jų gaunamas pajamas, turimą turtą ir turtui taikomus apribojimus tokios sumos sumokėti negali. Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai atitinka socialiai remtinų asmenų statusą, jie galėtų pasinaudoti antrine teisine pagalba, tačiau nesiekia pasinaudoti jiems naudingomis išimtimis dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir teikia teismui prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies: atleido kiekvieną iš atsakovų nuo dalies (t. y. 4600 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą likusiai daliai žyminio mokesčio sumokėti, t. y. kiekvienam atsakovui sumokant po 5 000 Lt. Teismas nustatė, kad apeliantai yra dirbantys asmenys, turi daug nekilnojamojo turto, kuris teismo nutartimis yra areštuotas. Įvertinęs apeliantų pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad šių įrodymų neužtenka, norint nustatyti tikrąją apeliantų ir jų šeimų turtinę padėtį, juolab, kad jie turėjo galimybę sumokėti honorarą juos atstovaujančiam advokatui. Teismas pažymėjo, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina turėti duomenis apie jo bei sutuoktinio visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat jo ir sutuoktinio vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismas, įvertinęs jam pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovai neįrodė sunkios turtinės padėties, dėl kurios reikėtų juos atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovų atstovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį - atleisti atsakovus nuo 27 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą arba atidėti žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo jie neatleistini, sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pateikti duomenys iš Turto arešto registro liudija ne tik priimtų procesinių sprendimų skaičių ir bendrą turto arešto apimtį pagal juos. Tie duomenys nurodo ir surastą bei areštuotą turtą, taip pat tų vykdomųjų dokumentų vykdymo procesinę stadiją, t. y. ar tai yra tik laikinosios apsaugos priemonės, ar tai yra jau vykdomosios bylos dėl išieškojimo dalykas. Antstolis areštuoja tiek turto, kiek reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti, antstolis turi nustatyti visą turtą ir areštuoti reikiamu mastu konkrečius daiktus. Pateikti duomenys rodo, kad areštuotas net tik apsunkintas turtas. Kai kurie daiktai areštuoti kelis kartus (skirtingų kreditorių interesais), taip pat visos sąskaitos banke (t. y. ne tik esamas, bet ir bet koks būsimas turtas). Tai reiškia, kad areštuoto turto nepakanka esamiems įsipareigojimams padengti. Be to, jei antstolis būtų nustatęs sutuoktinių bendrai turimą turtą, atsakovų turimas transporto priemones ar bet kokį kitą turtą, jis būtų jį areštavęs. Visi šie areštai atsispindėtų Turto arešto registro duomenyse. Jei juose tokių duomenų nėra, vadinasi, nėra ir turto, kuris galėtų būti pas atsakovus. Taigi, pateikti duomenys apie atsakovų turtą yra išsamūs ir teisingi.Prielaidos, kad kokio nors turto turi atsakovų artimieji (sutuoktiniai, tėvai ar broliai/seserys), nėra proceso dalyvio turtinės padėties apibūdinimas, nes šie asmenys nėra įpareigoti. CPK 83 str. įpareigoja vertinti tik skundą pateikusio asmens turtinę padėtį. Atsakovas V. G. nėra sudaręs santuokos, o kitų dviejų atsakovų santykiai su sutuoktinėmis šiuo metu yra įtempti, todėl jiems nėra galimybių surinkti informaciją apie sutuoktinių turtinę padėtį bei tikėtis sutuoktinių finansinės paramos. Nežiūrint nurodytų aplinkybių, atsakovai stengiasi, kiek leidžia jų finansinės galimybės, didesne dalimi prisidėti prie žyminio mokesčio sumokėjimo – kartu su atskiruoju skundu jie pateikia tris mokėjimo kvitus po 600 Lt. Tokiu būdu jų sumokėta žyminio mokesčio dalis - 3 000 Lt atitinka tiek ginčo esmę, tiek žyminio mokesčio instituto taikymo principus. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų neatleisti atsakovų nuo nurodytos mokėti žyminio mokesčio dalies, mokesčio mokėjimas CPK 84 straipsnio pagrindu turėtų būti atidėtas iki bylos išsprendimo apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Ieškovas AB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino atsakovų pateiktus įrodymus, susijusius su jų finansine padėtimi. Informacija, kaupiama ir saugoma Turto arešto aktų registre, yra siejama tik su asmeniu ar jo turtui taikomais apribojimais. Turto arešto aktų registre nėra kaupiama ir saugoma informacija apie fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Tokia informacija kaupiama kituose registruose. Turto areštų aktų registre yra registruojami tik laikini turto suvaržymai. Be to, atsakovai nėra pateikę duomenų apie savo sutuoktinių vardu turimą turtą, turtą, kuris atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino apeliantų prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismo teisė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojama CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei su tokiu prašymu pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne su konkrečiu momentu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, teismui turi būti pateikiami visi asmens turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai: išrašai iš Nekilnojamojo turto ir kitų registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotiną turtą, duomenys apie įvairių rūšių gaunamas pajamas, kredito įstaigose turimas lėšas, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai ir duomenys.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atleido kiekvieną iš apeliantų nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. kiekvieną apeliantą atleido nuo 4 600 Lt sumokėjimo ir įpareigojo iki nurodyto termino sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, t. y. kiekvienam sumokant po 5 000 Lt. Nesutikdami su šia teismo nutartimi apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pagal byloje esančius įrodymus apie jų turtinę padėtį, teismas turėjo atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad nepagrįstai neapribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantų pateiktus įrodymus pagrįstai nustatė, kad jų nepakanka, norint nustatyti tikrąją apeliantų turtinę padėtį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitas atleidimui nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo reikšmingas aplinkybes, t. y. apeliantų gaunamo darbo užmokesčio dydį, į tai, kad apeliantų turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl atleido apeliantus beveik nuo pusės už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo atleisti apeliantus nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.

Atskirajame skunde teigiama, kad duomenys iš Turto arešto registro išsamiai ir teisingai parodo apeliantų turtinę padėtį, kadangi pagal CPK antstolis turi nustatyti visą turtą ir reikiamu mastu areštuoti konkrečius daiktus. Apeliantų teigimu, aplinkybės, kad kai kurie daiktai areštuoti kelis kartus (skirtingų kreditorių interesais), taip pat, kad areštuotas apsunkintas turtas bei visos sąskaitose banke, patvirtina areštuoto turto nepakankamumą esamiems įsipareigojimams padengti. Be to, daroma prielaida, kad jeigu antstolis būtų nustatęs sutuoktinių bendrai turimą turtą, atsakovų turimas transporto priemones ar kitą turtą, jis būtų jį areštavęs ir visi šie areštai atsispindėtų Turto arešto registro duomenyse. Dėl šių apeliantų argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis vien tik informacija iš Turto arešto aktų registro, negalima susidaryti objektyvaus vaizdo apie apeliantų tikrąją turtinę padėtį. Turto arešto aktais gali būti įrodomas tik taikomų areštų mastas, bet ne patvirtinamos aplinkybės apie visą atsakovų turimą turtą, pagal kurio apimtį, sudėtį būtų galima spręsti apie tikrąją jų finansinę padėtį. Be to, Turto areštų aktų registre registruojami laikini turto suvaržymai. Turtui, įsigytam po turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos, laikini apribojimai nėra taikomi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, jog informacija iš Turto arešto aktų registro išsamiai atspindi apeliantų tikrąją turtinę padėtį.

Atsakovų atskirajame skunde teigiama, kad CPK 83 straipsnis įpareigoja vertinti tik skundą pateikusio asmens turtinę padėtį. Kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, asmens turtinė asmens padėtis vertinama analizuojant asmens turtinę padėtį apibūdinančių duomenų visumą, įskaitant jo bei jo sutuoktinio visų rūšių pajamas, taip pat jo bei sutuoktinio vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones ir kitus daiktus, taip pat lėšas.

Atskiruoju skundu apeliantai prašo atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti šios dalies mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims byloje sprendimą ar nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.). Vadinasi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tik tos bylos aplinkybės, kurios buvo nustatinėjamos pirmosios instancijos teisme ir įvertintos skundžiamoje nutartyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su atsakovų pateiktu prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo pagrįstumu. Atsakovų prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiamas ir su tokio prašymu pagrįstumu susijusios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo reikalavimo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Išdėstyti argumentai leidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog po skundžiamos nutarties priėmimo kiekvienas iš jų papildomai sumokėjo dar po 600 Lt žyminio mokesčio (t. 3, 70-72 b. l.), todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vykdydami teismo įpareigojimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo kiekvienas iš atsakovų turi sumokėti dar po 4 400 Lt šio mokesčio, pateikdami pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pasibaigė pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytas apeliantams terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį, teisėjų kolegija nustato naują skundžiamos nutarties įvykdymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantams I. T., A. T. ir V. G. naują terminą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarčiai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo įvykdyti – iki 2011 m. spalio 24 d. (įskaitytinai).

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis