Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei R. L. , jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui V. L. , trečiajam asmeniui T. L. , jų atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. L. , tretieji asmenys T. L. , notarė Janina Neverdauskaitė, dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo perduoti akcijas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. L. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti jos pasirašytą atsisakymą nuo palikimo ir atsakovo V. L. pasirašytą sutikimą dėl jos atsisakymo nuo palikimo negaliojančiais bei įpareigoti V. L. perduoti ieškovei 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas. Nurodė, kad 1999-03-14 mirė jos motina D. L. . Po motinos mirties atsirado palikimas. Su palikimu susijusius klausimus tvarkė jos tėvas V. L. , tačiau to, kad ji įgijo teisę į motinos palikimo dalį, tėvas jai nepranešė. 2005 metų vasarą ji dirbo UAB „Kraštūnė“ ir peržiūrėdama dokumentus rado du paveldėjimo teisės liudijimus, iš kurių sužinojo, koks palikimas atsirado po motinos mirties ir kad įpėdiniai lygiomis dalimis yra V. L. ir T. L. . Pareikalavus jai priklausančios akcijų dalies, V. L. perleisti akcijas atsisakė, sakydamas, kad ieškovė pati pasirašė atsisakymą nuo motinos palikimo, todėl jokių teisių į akcijas neturi. Ieškovė pripažįsta, kad parašas, esantis atsisakyme nuo palikimo, yra jos, tačiau kokio turinio dokumentą ji pasirašo, nežinojo. Todėl jos atsisakymas nuo palikimo ir atsakovo sutikimas dėl jos palikimo atsisakymo yra neteisėti pagal šiuo metu ir pagal palikimo metu galiojusias teisės normas.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-01-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties pasibaigimo. Nurodė, kad ieškovė jau nuo 2001 metų žinojo apie D. L. turėtas akcijas, nes nuo 2001 metų dirbo UAB „Kraštūnė“ buhaltere ir jai buvo žinomi visi įmonės akcininkai. Ji pati 1999 metais parašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, dalyvavo palikimo priėmimo procedūrose, todėl teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog apie palikimą ji sužinojo tik 2005 metais. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčijo palikimo priėmimo teisėtumą, todėl taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė neprisiminė atsisakymo nuo palikimo sandorio sudarymo aplinkybių, nors sudarant atsisakymą nuo palikimo ieškovei buvo išaiškintos atsisakymo pasekmės. Kadangi sudarant atsisakymą nuo palikimo ieškovei jau buvo šešiolika metų, tėvo sutikimas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais, nes įstatymas nereikalavo rašytinės tokio sutikimo formos. Ieškovė nebuvo įgijusi nuosavybės, o tik turėjo turtines teises į palikimą, todėl teismas nurodė, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos institucijos išvada, ieškovei atsisakant nuo palikimo, nebuvo reikalinga. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas veikė prieš jos, kaip nepilnamečio vaiko, interesus.

Ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, neteisingas, todėl neteisėtas ir naikintinas. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentais, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes apie tai, kad po motinos mirties ji buvo įgijusi palikimą, sužinojo tik 2005 metų vasarą, dirbdama UAB „Kraštūnė“, kai peržiūrėjo šios įmonės seife esančius dokumentus. Sužinojęs, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą ir prašyti priteisti jai akcijas, tėvas pažadėjo perrašyti jai priklausiusią akcijų dalį ir paprašė, kad ji palauktų iki pavasario. Kadangi tėvas buvo pripažinęs savo prievolę ir nuolat žadėjo jai perrašyti akcijų dalį, teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2006-06-01, t.y. po to, kai pasibaigė atsakovo nurodytas terminas, per kurį jis buvo įsipareigojęs perrašyti jai priklausančių akcijų dalį, kadangi ne visais atvejais ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas nebeprivalo įvykdyti prievolės. Teigia, jog pagal bylos aplinkybes šiuo atveju turi būti taikomas ne tik CK 5.8 straipsnyje nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bet pagal įstatymo analogiją turi būti taikoma ir CK 1.133 straipsnio nuostata ir pripažįstama, jog skolininkas, ketinęs savo pareigą įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi teisės šios pareigos atsisakyti ieškinio senaties termino pabaigos pagrindu, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad šioje byloje keliamiems reikalavimams gali būti taikomas tik CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Mano, kad šis terminas yra nustatytas tik dėl konkrečių reikalavimų – palikimo priėmimo teisėtumo ginčijimo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, o ji pateikė reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsisakymą nuo palikimo. Kadangi atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, todėl mano, kad šio sandorio nuginčijimui turi būti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas. Taip pat nesutinka su pateiktų aplinkybių vertinimu, nes aplinkybė, kad jai visiškai nežinomos jos atsisakymo nuo motinos palikimo bei pasirašymo aplinkybės, tik patvirtina, kad ne ji ruošė šį dokumentą ir kad jį pasirašydama visiškai nesuprato, koks yra šio dokumento turinys ir teisinės pasekmės. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pasirašydama atsisakymą nuo palikimo suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes, nes ji nežinojo, kokio turinio dokumentą tėvas jai pateikė pasirašyti, kadangi buvo paaiškinta, jog motina neturėjo turto ir palikimo nepaliko. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad tėvas veikia jos interesais, todėl jam nurodžius, kurioje vietoje ir ant kokio dokumento reikia pasirašyti, vykdė jo nurodymus. Mano, kad atsisakymą nuo palikimo ji sudarė dėl apgaulės, todėl šis atsisakymas turi būti pripažintas negaliojančiu. Taipogi mano, jog tėvo sutikimas, kad ji atsisakytų nuo palikimo, turėjo būti išreikštas raštu ir patvirtintas notaro. Notarė be pakankamo pagrindo preziumavo, kad tėvas veikia dukters interesais. Nurodo, kad ji nesuprato pasirašomo dokumento esmės, jai nebuvo išaiškintos atsisakymo nuo palikimo pasekmės, todėl šis dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl jos suklydimo. Kadangi jos įstatyminiam atstovui, t.y. tėvui, paruošus atsisakymą nuo palikimo, jai priklausanti palikimo dalis atiteko broliui T. L. , kurio įstatyminis atstovas buvo taipogi tas pats tėvas V. L. , todėl mano, kad tai yra neteisėta tiek pagal šiuo metu galiojančias, tiek ir pagal atsisakymo metu galiojusias teisės normas, nes tėvas sąmoningai paruošė ir jai pateikė pasirašyti atsisakymą nuo motinos palikimo, siekdamas pats praturtėti jos sąskaita. Teigia, kad įgydamas naudos savo atstovaujamosios dukters sąskaita, tėvas pažeidė CK 65 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties ji prašė pripažinti jos atsisakymą nuo palikimo bei tėvo sutikimą, kad ji atsisakytų palikimo, negaliojančiais, nes šie sandoriai neatitinka SŠK 6 str. 2-3d., bei 1964 m. CK 65 straipsnio nuostatų. Šio reikalavimo Kretingos rajono apylinkės teismas savo sprendime visiškai neanalizavo, taip pažeisdamas imperatyvią įstatymo nuostatą, kad sprendimas turi būti priimtas dėl visų reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-22 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl esant atsakovo reikalavimui teismas pagrįstai taikė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas jai žadėjo atiduoti akcijas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas ieškovei žadėjo padėti tik materialiai. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Kaip matyti iš ieškinio dalyko, ieškovė ginčija būtent palikimo priėmimo teisėtumą. Ieškovės argumentai, kad notarė nieko jai nepaaiškino, yra atmestini, nes ji pati pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jokių aplinkybių visiškai neatsimena. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir kad buvo pažeistos notarinių veiksmų atlikimo procedūros, nes sudarant sandorį nedalyvavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad notaras tvirtino ne nuosavybės disponavimo sandorį, o turtinių teisių įgyvendinimo sandorį. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas sąmoningai paruošė ir pateikė pasirašyti atsisakymą nuo palikimo, siekdamas praturtėti ieškovės sąskaita, nes 1999 metais UAB „Kraštūnė“ buvo ties bankroto riba. Notarė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė savo ranka, laisva valia ir nieko neverčiama pasirašė atsisakymą nuo palikimo. Ieškovei tuo metu buvo 16 metų, ji buvo pakankamai atidi, rūpestinga ir suvokė notarinių veiksmų esmę, kurią išaiškino notarė. Be to, ieškovė nereiškė materialaus reikalavimo dėl atsakovo paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu tik formaliai jį ginčydama. Paveldėjimo teisės liudijimas ginčo atveju yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ir jis yra laikomas teisėtu, kol nėra pripažintas negaliojančiu įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat nereiškė materialaus reikalavimo dėl T. L. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, neginčijo T. L. akcijų perleidimo sandorio. Ieškovė savo veiksmais pripažino 1999 metais mirusios D. L. palikimo paveldėjimo fakto teisėtumą ir pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. L. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje materialinės teisės normos taikomos remiantis 1964 m. Civiliniu kodeksu, tačiau aiškinant teorinius klausimus turi būti vadovaujamasi 2001 m. Civilinio kodekso nuostatomis.

1964 m. CK 591 straipsnyje numatyta, kad įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Kartu jis gali nurodyti, kad atsisako nuo palikimo kitų asmenų iš įstatyminių ir testamentinių įpėdinių tarpo naudai, valstybės arba atskiros įmonės, įstaigos ir organizacijos naudai. Įpėdinis atsisako nuo palikimo paduodamas apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-03-14 mirė D. L. . Po jos mirties į notarinę kontorą kreipėsi jos sutuoktinis V. L. dėl palikimo priėmimo. Įstatyminė įpėdinė R. L. 1999-10-11 rašytiniu pareiškimu atsisakė nuo palikimo ir šis atsisakymas buvo patvirtintas notaro. 1999-10-12 ir 1999-12-21 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą atsakovui V. L. ir trečiajam asmeniui T. L. į palikėjos turtą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas, rėmėsi CK 5.8 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, tačiau pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu reikalavo pripažinti jos 1999 metais pasirašytą atsisakymą ir jos tėvo V. L. 1999 metais pasirašytą sutikimą dėl jos atsisakymo nuo D. L. palikimo negaliojančiais ir įpareigoti V. L. perduoti jai 1022 UAB „Kraštūnės“ akcijas. Pažymėtina, kad palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal bendrąsias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles, iš ko darytina išvada, kad ieškovės reikalavimui dėl jos atsisakymo nuo motinos palikimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti galioja bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tačiau šis materialiosios teisės pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326, 328 straipsniai).

1964 m. CK 65 straipsnyje nurodyta, kad atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu. Tačiau 1964 m. CK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudarinėja patys, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Rūpintojai, taip pat tėvai ar įtėviai, atliekantys rūpintojų pareigas, negali būti laikomi atstovais, nes rūpintiniai sudaro sandorius patys, o rūpintojai kontroliuoja jų veiksmus. Šiuo atveju negali būti taikomos 1964 m. CK 65 straipsnio nuostatos. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad įgydamas naudos savo atstovaujamosios dukters sąskaita, jos tėvas V. L. pažeidė CK 65 straipsnio nuostatas, kadangi jos įstatyminiam atstovui, t.y. tėvui, paruošus atsisakymą nuo palikimo, jai priklausanti palikimo dalis atiteko broliui T. L. , kurio įstatyminis atstovas taipogi buvo tas pats tėvas V. L. . Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad tėvo sutikimas, jog ji atsisakytų nuo palikimo, turėjo būti išreikštas raštu ir patvirtintas notaro, nes 1964 m. CK 41 straipsni 1 dalyje buvo numatyta, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, gali būti sudarytas ir konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei atsisakant palikimo nebuvo reikalinga vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, nes galiojant 1964 m. CK tokia išvada atsisakant nuo palikimo nebuvo numatyta. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas V. L. veikė prieš dukters interesus. Apeliantė ir pati neginčijo, kad tėvas ja rūpinosi, išlaikė, padėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą, skyrė lėšų būsto įsigijimui. Be to, iš byloje esančio 2000-01-01 įmonės balanso matyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo prasta, įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų.

Apeliantė mano, kad atsisakymą nuo palikimo ji sudarė dėl apgaulės, todėl šis atsisakymas turi būti pripažintas negaliojančiu. Taip pat nurodo, kad ji nesuprato pasirašomo dokumento esmės, jai nebuvo išaiškintos atsisakymo nuo palikimo pasekmės, todėl šis dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl jos suklydimo. Tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliacinėje instancijoje apeliantė neprisiminė sandorio sudarymo aplinkybių. R. L. pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo patvirtintas notaro. Atsakovas ir trečiasis asmuo notarė J. Neverdauskaitė nurodė, kad R. L. atsisakant nuo palikimo jai buvo išaiškintos atsisakymo nuo palikimo pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė įrodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ar suklydimo ir todėl gali būti pripažintas negaliojančiu.

Apeliantė nereiškė materialaus reikalavimo dėl T. L. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, neginčijo T. L. akcijų perleidimo V. L. sandorio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą jai perduoti 1022 UAB „Kraštūnė“ akcijas.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.