- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-23
- Bylos Nr.
- A-143-942-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- J. M., K. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Bema“, UAB ,,Paežerės papartis“, G. G., V. G., M. K.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB ,,Bema“ ir UAB ,,Paežerės papartis“, G. G. bei V. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Bema“, UAB ,,Paežerės papartis“, G. G., V. G., M. K. dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. G. ir J. M. su skundu (b. l. 2 – 5), kurį patikslino (b. l. 94 – 98), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydami įpareigoti atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti jiems natūra nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas ir ribos patvirtinti Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-94 (su Molėtų rajono savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. posėdžio protokolu patvirtintais pakeitimais), Miežonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Pareiškėjai nurodė, kad K. G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo motinos J. T. (M.), o J. M. - į savo motinos V. T. (M.) dalis, o abu pareiškėjai - į jų senelės M. T. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę - 5,623 ha. Pabrėžė, jog pageidauja, kad jiems natūra būtų suteiktas 4,7913 ha ploto sklypas, tačiau šis žemės sklypas patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Bema“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotą 6,8752 ha ploto sklypą, kuriuo, be UAB „Bema“, naudojasi ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Paežerės papartis“, V. G., G. G. bei M. K., nuosavybės teisėmis valdantys šioje žemėje esančius statinius. Pažymėjo, kad grąžintino natūra sklypo, kuriam suteiktas indeksas K6, plotas ir ribos nustatyti Miežonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-94 su pakeitimais. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vilkina jų prašymų atkurti nuosavybės teises tenkinimą, o nurodytos priežastys, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises negali būti priimtas, nes vyksta teisminiai ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, ir teismas yra uždraudęs atsakovui dalyvauti sandoriuose dėl ginčo sklypo, kad žemės sklype esančių statinių savininkai atsisako pasirašyti naujas žemės nuomos sutartis, yra nepagrįstos. Nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Atkūrimo įstatymas) nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), nei Žemės reformos įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato reikalavimų, atsižvelgus į pretendentų skaičių, keisti, tikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurias yra išnuomota natūra grąžintina žemė. Šių teisės aktų nuostatos numato, kad grąžintos natūra žemės savininkams pereina teisės ir pareigos pagal su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kuriems priklauso šioje žemėje esantys statiniai, sudarytas žemės nuomos sutartis, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą (b. l. 37 – 38) su skundu sutiko iš dalies.
Atsakovas nurodė, kad priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams trukdė tai, jog grąžintinos natūra žemės nuomininkas ir naudotojai, kuriems priklausantys statiniai yra šioje žemėje, atsisako pasirašyti naujas sutartis dėl atskirų žemės sklypų - K6 ir K26 - nuomos, kurios, atsakovo nuomone, privalo būti pasirašytos prieš priimant sprendimą. Be to, kilo teisminis ginčas su UAB „Bema“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, ir teismas uždraudė atsakovui dalyvauti sandoriuose dėl ginčo sklypo. Teigė, kad pareiškėjų prašomas nustatyti vieno mėnesio terminas yra per trumpas likusiems sprendimo paruošimui reikalingiems darbams atlikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Bema“ atsiliepime į pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą (b. l. 18 – 19, 101 – 102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB ,,Bema“ nurodė, kad siekia apginti savo teises nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėjams procese, nes bendrovė pagal su Utenos apskrities viršininku sudarytą žemės nuomos sutartį naudojasi 6,8752 ha ploto žemės sklypu, kuriame yra išsidėstę UAB „Bema“ ir kitiems tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims priklausantys pastatai. Statiniai sudaro bendromis komunikacijomis sujungtą rekreacijai skirta poilsiavietę, tačiau iki šio laiko nėra nustatytų ribų žemės sklypų, kurie reikalingi kiekvieno iš pastatų eksploatacijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Paežerės papartis“ atsiliepime į pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą (b. l. 108) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
UAB ,,Paežerės papartis“ nurodė, kad bylos medžiagoje nėra jokio dokumento, kuriame būtų išreikšta pareiškėjų valia atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą K6. Be to, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų teisę būtent į žemės sklypą K6.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir G. G. atsiliepime į pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą (b. l. 110) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
V. G. ir G. G. nurodė, kad pareiškėjai pretenzijas į sklypą, pažymėtą indeksu K6, galėjo reikšti tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo. Be to, žemėtvarkos projekte pareiškėjai net nenurodyti kaip pretendentai atkurti natūra teises į šį sklypą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą (b. l. 112 – 113) prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
M. K. nurodė, kad įstatymai nenumato jokių apribojimų grąžinti žemę natūra, jei joje esančių statinių savininkai nepasirašo žemės nuomos sutarčių iki nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad jis yra vieno pastato, esančio UAB „Bema“ išnuomotame sklype, savininkas. Jis su UAB „Bema“ 2001 m. gegužės 1 d. sudarė savarankišką žemės sklypo, reikalingo jam priklausančio pastato eksploatacijai, nuomos sutartį. Teigė, jog žemės nuomos sutartį pasirašytų ir su pareiškėjais, tapusiais žemės savininkais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 133 – 137, 139) pareiškėjų K. G. ir J. M. skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Utenos apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra į Molėtų rajono Miežonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-94 ir 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16-169, suformuotą 4,7913 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad Utenos apskrities viršininko administracijai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutarties, kuria buvo išspręstas tarp pretendentų kilęs ginčas dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis fakto, priėmimo buvo pateikti visi Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nurodyti dokumentai, patvirtinę buvusių savininkų nuosavybės teises bei pareiškėjų giminystės ryšius su buvusiais savininkais, reikalingi sprendimui atkurti nuosavybės teises priimti. Be to, buvo ir kitos numatytos sąlygos, leidžiančios priimti sprendimą, grąžinant natūra buvusių savininkų valdytą žemę, esančią kaimo vietovėje, o nustatyta tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėjus nuomojamą žemės sklypą sudarančių atskirų sklypų ribas ir plotus buvo įvykdyta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkto nuostata dėl pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojamų žemės sklypų ribų ir plotų nustatymo. Teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1171 redakcija), Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkto, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkto nuostatas, taip pat padarė išvadą, kad šios teisės normos nenumato apskrities viršininko pareigos, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, tikslinti ar kitaip keisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurias nuomojama pretendentams natūra grąžintina žemė. Teismas, atsižvelgęs, kad Atkūrimo įstatymas yra specialusis įstatymas Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, konstatavo, jog apskrities viršininkas, esant visoms Atkūrimo įstatyme numatytoms sąlygoms, gali priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra žemę net ir nenutraukęs šios žemės nuomos sutarties, nes Atkūrimo įstatymas numato nuomos sutartimi nustatytų žemės nuomotojo pareigų ir teisių pereinamumą atsiradus naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Teismas, vertindamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovui nustatytą draudimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo nedalyvauti sandoriuose, susijusiuose su ginčo žemės sklypu, vadovavosi Civilinio kodekso (CK) 1.63 straipsnyje pateikiama sandorio ir sprendimo samprata, pagal kurią valstybės institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti laikomas sandoriu, kuriuo nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Tai nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos trukdančiomis priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams, todėl atsakovas nepagrįstai vilkina priimti tokį sprendimą ir pažeidžia pareiškėjų teises. Teismas nurodė, kad atsakovas įpareigotinas atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra per 3 mėnesius, nes jų nurodytas 1 mėnesio terminas nėra pakankamas parengti visus sprendimui priimti reikalingus dokumentus (Atkūrimo įstatymo 4 str. 4, 5 d., 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 4 p.).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Bema“ apeliaciniame skunde (b. l. 147 – 149) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą prašydamas pripažinti neteisėtu Utenos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 15-137 dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo Molėtų rajone. Svarstant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimą, neturi būti pažeidžiami dabartinio teisėto žemės sklypo naudotojo turtiniai interesai, o ypač tie, kurie susiję su kitu nekilnojamuoju turtu. Teigia, jog Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius, žinodamas, kad į rekreacinės paskirties žemės sklypą pretenduoja piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, tik nutraukė viso žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 99 metams, padalino sklypą į dvi dalis, neatsižvelgęs į sklype išdėstytas komunikacijas ir esamų pastatų eksploatacijai reikalingą žemės kiekį, išskyrė vienam savininkui priklausančius pastatus su bendra komunikacijų sistema į atskirus žemės sklypus. Tokie veiksmai turėtų būti derinami ne tik su pretendentais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ir su kito nekilnojamojo turto savininkais. Nesant žemės sklypo nuomos sutarties, vieningą rekreacinę sistemą suskaldžius ir padarius priklausomą nuo žemės savininkų, preziuomuojamas išankstinis ginčas tarp žemės savininko ir kito nekilnojamojo turto savininko. Neišsprendus šių klausimų, negalima teigti, kad dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra paruošti ir taikytinas trijų mėnesių terminas nuosavybei atkurti. Pabrėžia, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų atkurtos nuosavybės teisės, bet nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra vieninga sistema, neturinti pažeisti kitų suinteresuotų asmenų turtinių interesų.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB ,,Paežerės papartis“, G. G. ir V. G. apeliaciniame skunde (b. l. 141 – 143) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad teismo sprendimas ignoruoja jų teisėtą interesą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Teigia, jog pagrindinis dokumentas atkurti nuosavybės teises yra pretendento prašymas. Toks pareiškėjų prašymas galėjo būti paduotas tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo, bet tokio dokumento byloje nėra. Pareiškėjai norą atkurti nuosavybės teises į sklypą K6 išreiškė tik patikslintame skunde. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ir kitų sprendimui priimti reikalingų dokumentų (bendraturčių susitarimo, valstybinės žemės nuomos sutarčių su statinių savininkais ir kt.), todėl teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, jog teismas neteisėtai pripažino 4,7913 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą K6, suformuotu atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, nes šis sklypas priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Byloje esantis žemės sklypo K6 planas nepasirašytas ir nepatvirtintas, tačiau iš jo matyti, kad šiame sklype yra 0,1033 ha vandens telkinys ir 0,2200 ha bendro naudojimo keliai, bet pareiškėjai į šį turtą neturi jokių teisių. Teismas neteisėtai tvirtino, kad jie atsisakė pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartis. Pažymi, jog šiai bylai yra svarbus Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 2A29-717/2005 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjai K. G. ir J. M. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB ,,Bema“ ir UAB ,,Paežerės papartis“, G. G. bei V. G. apeliacinius skundus (b. l. 154 – 156) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai nepagrįsti, nes juose keliami klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jie tik patvirtina, jog atsakovas vilkina atkurti nuosavybės teises. Pažymi, jog visi pretendentai pareiškimus buvo pateikę iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pakartotinai pateikti prašymų nebūtina. Žemės nuomos sutarties sudarymas iki nuosavybės teisių atkūrimo neatima iš statinių savininkų teisės naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikia statiniams eksploatuoti, ir tiek, kiek nustato nuosavybės teisių atkūrimą ar bendruosius principus reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju žemės naudojimo klausimas turėjo būti sprendžiamas iš naujo, nes ne visų statinių savininkų teisės naudotis žeme buvo tinkamai įformintos, žemės sklypas padalintas į du sklypus. Pabrėžia, kad kiti nurodyti dokumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus arba jie gali būti suformuoti baigiamajame nuosavybės atkūrimo etape. Teigia, jog sustabdžius nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nebus sprendžiami jokie nuosavybės teisių atkūrimo klausimai, o tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 daliai. Teisės aktai nenumato, kad žemės nuomininkas (ant žemės esančių statinių savininkas) turi teisę kontroliuoti ar spręsti žemės savininko pasikeitimo klausimus. Sprendžiant žemės klausimus sprendimo teisę dėl žemės perleidimo ar kitokio jos tvarkymo turi žemės savininkas, ir šios teisės realizavimas iš esmės nepriklauso nuo žemėje esančių statinių savininkų valios. Sprendimui neturi reikšmės, ar tas žemės sklypas užstatytas kitiems asmenims priklausančiais statiniais, ar jie nori nuomotis žemę tik kaip valstybinę. Nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, net ir jei yra abejonių dėl savininkams priklausiusio žemės sklypo konkrečios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjai siekia atkurti jų motinų J. T. ir V. T. bei senelės M. T. iki žemės nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į 8,434 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir Atkūrimo įstatymo taikymo prasme yra tinkami pretendentai atkurti šias nuosavybės teises atitinkamai K. G. - į 2,812 ha šios žemės, J. M. – į 2,811 ha. Šias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, jas pripažįsta kita šio administracinio ginčo šalis – atsakovas, bei nėra paneigiamos byloje (taip pat pridėtose bylose) esančiais įrodymais. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu šios aplinkybės pripažintinos nustatytomis. Pagal bylos duomenis, buvusių savininkų (J. T., V. T., M. T.) turėta žemė (jos dalis) šiuo metu patenka į 6,875 ha valstybinės žemės sklypo, išnuomoto trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Bema“ pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. nuomos sutartį, ribas; ji yra kaimo vietovėje; jos paskirtis - rekreacijai (joje buvo poilsiavietės kompleksą sudarę statiniai, kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims).
Kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių kilusio administracinio ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami specialiais teisės aktais – Atkūrimo įstatymu bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šios įstatymo nuostatos yra atkartotos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkto 1 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip; šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad nei nuomojamos žemės statusas, nei tai, jog joje yra nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai), nėra teisinė kliūtis grąžinti šią žemę natūra buvusiems savininkams (jų įpėdiniams), jeigu ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Todėl pirmosios instancijos teismui atsakovo pateikti argumentai dėl nurodytos žemės nuomos esamų ir galimų santykių bei vykstančio dėl jų teisminio ginčo nėra reikšmingi šiai bylai. Dėl šios priežasties nėra reikšmingi ir atitinkami trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, pateikti jų apeliaciniuose skunduose.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.