Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-3685-331/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: eI4-3685-331/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01792-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: AB "Panevėžio energija"
Atsakovas: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-3685-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01792-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3, 55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienė, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. nutarimu Nr. O3E-500 „Dėl AB „Panevėžio energija“ pažeidimo vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai skyrė piniginę baudą – 9337 Eur.

1.1. Nutarimu Taryba konstatavo, kad pareiškėja: 1) su UAB „Kurana“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Kurana“ šilumą supirko (90,5 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Kurana“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo; 2) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (33,2 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo; 3) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „Eko Termo“ Bendrovė šilumą supirko (47,4 MWh) už sutartinę kainą (1,63 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo (toliau – ir Papildomi susitarimai), pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 101 straipsnio 1 dalį, todėl skyrė pareiškėjai 9 337 Eur piniginę baudą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja AB „Panevėžio energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Tarybos 2021 m. nutarimą Nr. O3E-500 „Dėl AB „Panevėžio energija“ pažeidimo vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“; 2) netenkinus pirmojo skundo reikalavimo - paskirtą piniginę baudą pakeisti į įspėjimą arba taikyti mažesnę piniginę baudą;

2.1. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir turėtų būti panaikintas.

2.2. Pažymi, kad vykdo licencijuojamą energetikos veiklą Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio rajono savivaldybės, Kėdainių rajono savivaldybės, Rokiškio rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės, Pasvalio rajono savivaldybės, Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-118 išduotą Energetikos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-12.

2.3. Taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, visapusiškai neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas sankcijos skyrimui ir jos dydžio nustatymui. Pareiškėjo vertinimu, Taryba nesivadovavo teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais ir nepagrįstai nevertino Bendrovės padaryto pažeidimo kaip mažareikšmio, dėl ko Tarybos sprendimas skirti piniginę sankciją yra neproporcingas.

2.4. Taryba nepagrįstai nevertino, kad Bendrovės padarytas pažeidimas savo esme yra nesunkus, nesukėlė realių padarinių ir esminės žalos, konkrečios neigiamos pasekmės nebuvo nustatytos, todėl pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, o nustatydama konkretų baudos dydį, neatsižvelgė į proporcingumo kriterijų ir nepakankamai motyvavo sankcijos dydžio pagrįstumą.

2.5. Šilumos supirkimą pagal papildomus susitarimus sąlygojo tai, kad UAB „Kurana“ ir UAB „Eko termo“, nelaimėjusios aukcionų, pačios kreipėsi į Bendrovę dėl šilumos supirkimo, su tikslu užtikrinti gaminamos produkcijos technologinį procesą ir dėl to siūlydamos žemesnes kainas. Bendrovė sutiko sudaryti minėtus susitarimus, įvertinusi susidariusias svarbias aplinkybes, kurios lėmė būtinybę užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams.

2.6. Tiek Protokole, tiek Nutarime Taryba nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad Bendrovė būtų siekusi sąmoningai riboti konkurenciją ir kad realus poveikis sąžiningai konkurencijai buvo ar galėjo būti padarytas. Taryba tik abstrakčiai nurodė, kad tarp Bendrovės ir UAB „Kurana“ bei UAB „Eko Termo“ sudaryti papildomi susitarimai kelia grėsmę riboti konkurenciją, taip spręsdama, kad papildomais susitarimais kilo grėsmė veiksmingos konkurencijos užtikrinimui. Taryba išsamiai nepagrindė Bendrovės veiksmų tariamo pavojingumo. Tarybai nenurodžius jokių pagrįstų prielaidų, kaip papildomų susitarimų dėl šilumos pirkimo konkrečiais laikotarpiais sudarymas gali kelti neigiamas pasekmes ateityje, Taryba nepagrįstai laikė, kad Bendrovė savo veiksmais ribojo ar trukdė įstatymų saugomai sąžiningai konkurencijai Konkurencijos įstatymo prasme.

2.7. Neprieštarauja Tarybos išvadai, kad pažeidimas nelaikytinas tęstiniu, atliktas 2019 m. spalio mėn. ir gruodžio mėn. vienkartiniais veiksmais. Taryba netinkamai atliko esminės žalos įstatymų saugomiems interesams vertinimą, nepagrįstai atsiedama jį nuo ekonominio konteksto.

2.8. Taryba esminės žalos nustatymą sutapatino su galimo poveikio konkurencijai vertinimu, nurodydama, kad Bendrovės padarytas pažeidimas sudarė prielaidas pažeisti veiksmingą konkurenciją. Tarybos teiginiai dėl tariamo poveikio konkurencijai nėra pagrįsti faktiniais įrodymais, kaip sukėlę realų poveikį sąžiningai konkurencijai. Pareiškėjo manymu, Taryba vertinimą atliko formaliai, abstrakčiai nurodydama, kad tarp Bendrovės ir UAB „Kurana“ bei UAB „Eko termo“ sudaryti papildomi susitarimai kelia grėsmę iškreipti veiksmingą konkurenciją, t.y. Nutarime nėra konstatuota, kaip realiai Papildomi susitarimai riboja konkurenciją. Nėra pagrindo teigti, jog papildomais susitarimais buvo realiai ribojama konkurencija, todėl konstatuotina, kad pažeidimo pasekmės nėra įrodytos, t.y. papildomi susitarimai realaus poveikio rinkoje nepadarė ir esminė žala įstatymų saugomiems interesams nebuvo padaryta.

2.9. Pareiškėjos vertinimu, Taryba Nutarime nepaaiškino ir nepagrindė, kaip papildomi susitarimai neva pažeidė viešąjį interesą, nenurodė, kokių realių pasekmių papildomi susitarimai sukėlė ar galėjo sukelti vartotojams tiek nagrinėjamais laikotarpiais, tiek ateityje. 2019 m. gegužės, rugsėjo ir spalio mėnesiais Bendrovei Pasvalio centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje supirkus šilumą iš UAB „Kurana“ pagal pasirašytus susitarimus, sutartinė šilumos kaina minimais mėnesiais buvo žemesnė ne tik už UAB „Kurana“ pasiūlytą šilumos kainą aukcione, bet ir už Bendrovės šilumos kainą pagal paskelbtus šilumos aukciono rezultatus. Papildomais susitarimais Bendrovė siekė užtikrinti vartotojams nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Ekonominis naudingumas yra kriterijus, kuriuo pirmiausia privalo vadovautis energetikos įmonė, įsigydama energijos išteklius, skirtus šilumos energijai gaminti. Pareiga laikytis ekonominio naudingumo kriterijaus ir įsigyti energijos išteklius ekonomiškai naudingomis sąlygomis negali būti laikoma pažeidžiančia vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kaip tokią pareigą numato Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

2.10. Bendrovė paaiškinimuose nurodė, o Taryba neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimai dėl šilumos pirkimo buvo pasirašyti jau po 2019 m. spalio mėn. šilumos kainos vartotojams nustatymo (AB „Panevėžio energija“ valdybos 2019 m. rugsėjo 24 d. protokolas Nr. 7-08-2019, pateiktas Tarybos duomenų ir analizės informacinėje sistemoje). Skaičiuodama 2019 m. spalio mėn. šilumos kainą vartotojams, Bendrovė taikė pačios Bendrovės aukcione pasiūlytą kainą (1,76 ct/kWh), siekdama užtikrinti, kad šiluma vartotojams būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis, nes pagal 2019 m. spalio mėn. palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (3,58 ct/kWh) šilumos kaina vartotojams būtų padidėjusi 0,08 ct/kWh. Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą iš UAB „Eko termo“ šiluma 2019 m. gruodžio mėn. buvo perkama po 1,63 ct/kWh, o ši kaina atitiko Bendrovės šilumos kainą pagal aukciono rezultatus ir buvo mažesnė už UAB „Eko termo“ pasiūlytą šilumos kainą aukcione (1,68 ct/kWh), mažesnė už UAB „Kurana“ šilumos kainą pagal aukciono rezultatus (1,66 ct/kWh) bei mažesnė už palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (3,54 ct/kWh). Pareiškėjo vertinimu, sudarant susitarimus dėl šilumos pirkimo, Bendrovei pavyko pasiekti, kad šiluma vartotojams būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis.

2.11. Pažymėjo, kad tarp visų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų septyniose Bendrovės aptarnaujamose savivaldybėse, šilumos savikaina Pasvalio mieste buvo didžiausia, todėl siekdama užtikrinti, kad šiluma vartotojams būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis ir suvienodinti Pasvalio rajono savivaldybėje tiekiamos šilumos kainą su kitomis aptarnaujamomis savivaldybėmis, Bendrovė, skaičiuodama tiekiamos šilumos kainas vartotojams, taikė pirktos šilumos iš nepriklausomo gamintojo - UAB „Kurana“ kainą pagal pasirašytus papildomus susitarimus, taip mažindama ir šilumos kainą vartotojams: 2019 m. gegužės mėn. - 0,05ct/kWh, rugsėjo mėn. - 0,01 ct/kWh. Dėl papildomų susitarimų vartotojams nebuvo sudarytos jokios neigiamos sąlygos, vartotojai neatsidūrė blogesnėje padėtyje ir Bendrovė, siekdama tiekti šilumą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, laikėsi jai įstatymais nustatytos pareigos tinkamai užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

2.12. Mano, kad Taryba neįvertino Bendrovės paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai jų nepripažino lengvinančiomis. Taryba buvo informuojama atitinkamą mėnesį, pateikiant papildomus susitarimus Tarybos duomenų ir analizės informacinėje sistemoje. Taigi Bendrovė nenuslėpė informacijos ir papildomų susitarimų sudarymo fakto, tačiau Taryba dėl tokių galimų pažeidimų Bendrovei nebuvo pateikusi pastabų.

2.13. UAB „Kurana“ ir UAB „Eko termo“ dėl papildomų susitarimų sudarymo į Bendrovę kreipėsi pačios, o papildomų susitarimų sudarymui buvo svarbios tuo metu susiklosčiusios aplinkybės: 1) Pasvalio RK pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. PK-D18-30 tuo metu buvo atliekami naujai pastatyto 4.0 MW galios biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo Nr. 5 tipo „Argus Vertical“ 4.0“ ir 1.0 MW galios kondensacinio ekonomaizerio tipo „KO4“ paleidimo - derinimo darbai; 2) atlikęs darbus pagal rangos sutartį rangovas turėjo atlikti naujos įrangos darbus visais darbo režimais; 3) rangovui atliekant bandymus kyla rizika, kad įvyks neplaniniai vandens šildymo katilo ir (ar) kondensacinio ekonomaizerio stabdymai, o to pasėkoje gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija; 4) Bendrovė minėtų darbų vykdymo metu privalo užtikrinti vartotojams patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Šios aplinkybės yra svarbios ir pagrindžiančios sudarytų papildomų susitarimų reikalingumą, nes jais siekta užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams, kaip tą Bendrovę įpareigoja Šilumos ūkio įstatymas.

2.14. Taryba Nutarime nevertino paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. sausio - vasario mėnesiais šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Eko termo“ buvo perkama padengti Pasvalio RK gamtinėmis dujomis kūrenamų VŠK N. 6 ir Nr. 7 gaminamos šilumos poreikį. Kadangi Pasvalio RK taršiu kuru (gamtinėmis dujomis) kūrenamų VŠK Nr. 6 ir Nr. 7 gaminama šiluma buvo pakeista ją superkant iš UAB „Eko termo“, kuris šilumos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. Pasvalyje buvo sumažintas į aplinkos orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t.y. į atmosferą neišmesta 1139 tūkst. CO₂ ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tokiu būdu Bendrovė sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tuo pat metu vartotojams užtikrinant šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis.

2.15. Nutarime Taryba nepagrįstai nurodė, kad papildomų susitarimų pasirašymas, kurių pagrindu šiluma buvo superkama iš šilumos aukcionų nelaimėjusių bendrovių, nebuvo vienkartinis atvejis. Taryba buvo laiku ir tinkamai informuojama apie Bendrovės papildomus susitarimus su nepriklausomais šilumos gamintojais dėl 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio ir vasario mėn. šilumos supirkimo, pateikiant papildomus susitarimus Tarybos duomenų ir analizės informacinėje sistemoje, tačiau nei žodinių pastabų, nei įspėjimų Bendrovė iš Tarybos nebuvo gavusi ir tai yra pakankamas pagrindas teigti, kad nustatytas pažeidimas yra vienkartinis.

2.16. Bendrovė padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-6455 ir 2021 m. sausio 6 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-61 gavusi Tarybos pastabas dėl to, kad įvykus šilumos aukcionui, papildomi susitarimai tarp aukciono dalyvių yra negalimi, tokio pobūdžio susitarimų su nepriklausomais šilumos gamintojais dėl šilumos pirkimo ne aukciono tvarka nebesudaro ir tai taip pat laikytina lengvinančiomis aplinkybėmis.

2.17. Nagrinėjamas pažeidimas tenkina visas Energetikos įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtintas mažareikšmiškumo sąlygas - pažeidimas buvo nutrauktas, realių padarinių nesukėlė, įstatymų laikymasis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrinamas kitais būdais ir (ar) priemonėmis. Vertinant Bendrovės pažeidimą kaip mažareikšmį, pakankamai veiksminga būtų švelnesnė sankcija, t.y. Įspėjimas dėl galimo piniginės baudos skyrimo nepašalinus pažeidimo arba padarius tokio paties pobūdžio pažeidimą pakartotinai. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Kurana“, kuri yra to paties pažeidimo dalyvė ir kurios iniciatyva buvo sudaryti papildomi susitarimai su Bendrove, Taryba paskyrė 40 Eur baudą.

2.18. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad sutinka, jog formaliai Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo pažeisti, t. y. sutartys sudarytos be aukciono, bet atkreipia dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 10¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje bei įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Nagrinėjamu atveju konkurencija objektyviai negalėjo būti iškraipoma, nes Pasvalio mieste yra tik 2 nepriklausomi šilumos gamintojai, su kuriais ir buvo pasirašytos sutartys mažesniais įkainiais po to kai šie tiekėjai pasiūlė šilumos kainą šilumos aukcione, bet jo nelaimėjo, o kitų nepriklausomų šilumos gamintojų rajone tiesiog nėra. Šiuo atveju konkurencija buvo sudaryta, leista dalyvauti aukcione ir galiausiai net sudarytos sutartys su nepriklausomais gamintojais tam, kad šiluma vartotojams būtų tiekiama pigiau.

2.19. Mano, kad net ir laikant, kad pažeidimas buvo padarytas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais turėtų būti prieita prie išvados, kad ir skirtina sankcija turi būti skaičiuotina tik nuo tos apyvartos dalies, kurią Bendrovė pasiekė Pasvalio mieste (pažeidimo teritorija), nes būtent dėl toje teritorijoje tiekiamos šilumos turėjo vykti aukcionas ir tik dėl toje teritorijoje tiekiamos šilumos kainų buvo sudaryti susitarimai su nepriklausomais šilumos gamintojais, todėl tik toje teritorijoje esantys vartotojai ir toje teritorijoje veikiantys subjektai galimai patyrė nuostolius.

3. Atsakovė Taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime paaiškino, kad tiek vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalies dispozicija, tiek Sankcijų skyrimo taisyklių nuostatomis, tam, kad pažeidimas būtų pripažintas mažareikšmiu, pažeidimas turi atitikti visas nurodytas sąlygas.

3.2. Teigia, kad atsižvelgus į tai, kad šilumos aukcionai, kurių nelaimėjo nepriklausomi šilumos gamintojai (UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“ (ši bendrovė šiuo metu veiklos nebevykdo), yra įvykę, šilumos kiekiai pagal Nutarime nurodytus Pareiškėjos ir šių nepriklausomų šilumos gamintojų sudarytus papildomus susitarimus yra nupirkti už šiuose susitarimuose nurodytą kainą bei patiekti vartotojams, todėl pašalinti pažeidimo padarinių, kuomet šiluma, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo pirkta ne aukciono būdu bei tokia šiluma buvo patiekta vartotojams, nėra galimybės. Be to, pareiškėja, skaičiuodama 2019 m. spalio mėnesio šilumos kainą vartotojams, visam aukcione faktiškai nupirktam šilumos kiekiui taikė pačios pareiškėjos aukcione pasiūlytą kainą (1,76 ct/kWh), nors dalį šilumos pirko pagal pasirašytą papildomą susitarimą (1,74 ct/kWh), ir dėl šios situacijos susidariusi permoka vartotojams iki Nutarimo priėmimo dienos dar nebuvo kompensuota. Atsižvelgiant vien tik į šias aplinkybes, pareiškėjos padarytas pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, ir atitinkamai, negalėjo būti skirtas įspėjimas.

3.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teikdama šilumos kainos skaičiavimus 2019 m. spalio mėnesiui Duomenų surinkimo ir analizės informacinėje sistemoje (DSAIS) pastabose įrašė „Kadangi UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“ šilumos aukciono nelaimėjo, taikoma „AB „Panevėžio energija“ įrenginiais šilumos aukcione laimėta šilumos kaina“, tačiau Bendrovė Tarybai nenurodė, kad faktiškai šiluma buvo pirkta iš aukciono nelaimėjusių UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“. Tokiu būdu Taryba buvo suklaidinta ir negalėjo žinoti, jog tam tikras šilumos kiekis buvo pirktas iš UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“ ne aukciono būdu.

3.4. Pareiškėja, skaičiuodama 2019 m. spalio mėnesio šilumos kainą vartotojams, visam aukcione faktiškai nupirktam šilumos kiekiui taikė pačios pareiškėjos aukcione pasiūlytą kainą (1,76 ct/kWh), nors dalį šilumos pirko pagal pasirašytus papildomus susitarimus (1,74 ct/kWh). Tai reiškia, kad Nutarime Taryba įvertino aplinkybę, jog pareiškėja dalį šilumos pirko pigiau, nors vartotojams taikė savo pačios aukcione pasiūlytą kainą, kuri buvo didesnė nei kad iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“ nupirktos šilumos kaina. Šių aplinkybių visuma suponavo išvadą, kad nagrinėjamu atveju priežiūros tikslų kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, negalima pasiekti. Nagrinėjamu atveju neskyrus baudos - nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

3.5. Teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato Bendrovei pareigą tuo atveju, jei aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamą šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminti ir (ar) supirkti šilumos aukciono būdu bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekį nustatyti šilumos aukciono, kurį organizuoja Operatorius, būdu. Tokiu teisiniu reguliavimu, be kita ko, siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje bei įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.

3.6. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Nutarimu pareiškėjai sankcija skirta už Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies, o ne už konkurenciją reglamentuojančiu teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šių Šilumos ūkio įstatymo nuostatų pažeidimas Nutarime buvo tinkamai įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis ir 101 straipsnio 1 dalis nustato būtinybę supirkti šilumą aukciono būdu, pareiškėjos nurodytos priežastys, kodėl tai nebuvo atlikta, taip pat aptariamo pažeidimo padariniai paties pažeidimo fakto nustatymui neturi jokios reikšmės.

3.7. Nutarime buvo pažymėta, kad tokio pobūdžio išimčių, kuomet perkant šilumą galima nesivadovauti jau įvykusio aukciono rezultatais, teisės aktai nenumato. Rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai įvykus šilumos tiekimo sutrikimams užtikrinami specialia teisės aktuose nustatyta tvarka. Ši tvarka Nutarime buvo detaliai išanalizuota, be kita ko, akcentuojant, jog pagal Operatoriaus administruojamus šilumos aukciono informacinės sistemos bazės duomenis, Bendrovė šilumos aukciono informacinėje sistemoje yra deklaravusi, jog Pasvalio miesto šilumos tiekimo sistemoje rezervo paslauga laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. užtikrinama pačios pareiškėjos rezervo įrenginiais (vandens šildymo katilu Nr. 4-KVGM-10). Net ir tuo atveju, jei pareiškėja nevaldytų gamybos įrenginių, leidžiančių užtikrinti rezervinius šilumos gamybos pajėgumus konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, trūkstami rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai turėtų būti užtikrinami pareiškėjai perkant rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomo šilumos gamintojo sutartyje nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju to nebuvo atlikta.

3.8. Dėl šilumos kainos mažinimo vartotojams 2019 m. gegužės mėn. - 0,05 ct/kWh, rugsėjo mėn. - 0,01 ct/kWh, pažymėjo, kad Protokolas pareiškėjai nebuvo surašytas už 2019 m. sausio-vasario mėn. iš UAB „Eko Termo“, taip pat 2019 m. gegužės mėn. ir 2019 m. rugsėjo mėn. iš UAB „Eko Termo“ ir UAB „Kurana“ ne aukciono būdu pagal papildomus susitarimus vykdytus šilumos pirkimus, todėl pareiškėjos argumentai dėl šilumos pirkimo ne aukciono būdu 2019 m. sausio, vasario, gegužės ir rugsėjo mėnesiais skiriant sankciją nebuvo vertinti. Ši aplinkybė buvo nurodyta Nutarime.

3.9. Pažymėjo, kad net ir nevertinant tų susitarimų, už kuriuos sankcijos dėl senaties terminų nebuvo skirtos (2019 m. sausio, vasario, gegužės ir rugsėjo mėnesiais skiriant sankciją nebuvo vertinti), pareiškėjai sankcija skirta už tris atskirus papildomus susitarimus, pasirašytus su skirtingomis bendrovėmis (UAB „Kurana“ ir UAB „Eko Termo“) skirtingomis datomis (2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. Pareiškėja iš UAB „Kurana“ šilumą supirko (90,5 MWh) už sutartinę kainą, 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. pareiškėja iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (33,2 MWh) už sutartinę kainą, (3) 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „Eko Termo“ pareiškėja šilumą supirko (47,4 MWh) už sutartinę kainą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos teiginiai, jog papildomų susitarimų pasirašymas buvo vienkartinis atvejis, yra visiškai nepagrįsti.

3.10. Pareiškėjai buvo skirta bauda, kuri sudarė tik 0,04 procento nuo 23 341 766 Eur pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais, t. y. buvo ne tik kad mažesnė už numatytą sankcijos vidurkį, tačiau nesiekė net ir 0,1 procento pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais. Pareiškėjai buvo paskirta beveik minimali piniginė bauda (vertinant procentine išraiška nuo pareiškėjos pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais), kuri buvo priimta įvertinus visas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalis nustatytas sankcijos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui bei turėtų užtikrinti teigiamą poveikį įmonei šalinant veiklos trūkumams ir prevenciškai užkertant kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

3.11. Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad Taryba Nutarime nevertino aplinkybės, kad 2019 m. sausio - vasario mėnesiais šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Eko Termo“ buvo perkama padengti Pasvalio RK gamtinėmis dujomis kūrenamų VŠK N. 6 ir Nr. 7 gaminamos šilumos poreikį, nors tokiu būdu Pasvalyje buvo sumažintas į aplinkos orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tuo pat metu vartotojams užtikrinant šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, pažymėjo, kad sankcija pareiškėjai nebuvo skirta už 2019 m. sausio-vasario mėn. iš UAB „Eko Termo“ ne aukciono būdu pagal papildomus susitarimus vykdytus šilumos pirkimus.

3.12. Nepaisant to, kad Taryba aptariamu atveju lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau įvertinus ir visas kitas aukščiau nurodytas sankcijos dydį lemiančias aplinkybes, pareiškėjai nebuvo skirtas sankcijos vidurkis, kuris būtų sudaręs 5 procentus pareiškėjos pajamų iš reguliuojamos veiklos, gautų 2020 metais, tačiau buvo skirta gerokai mažesnė už sankcijos vidurkį bauda, kuri nesiekė net ir 0,1 procento nuo pajamų, gautų iš šilumos tiekimo reguliuojamos veiklos už 2020 metus.

Žemesnės instancijos teismas

3.13. Taryba 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-501 „Dėl UAB „Kurana“ pažeidimo vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ už veiksmus parduodant šilumą ne aukciono būdu paskyrė sankciją ir nepriklausomam šilumos gamintojui UAB „Kurana“. UAB „Kurana“ buvo skirta 40 Eur dydžio bauda (0,03 procento nuo šios bendrovės pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos gamybos veiklos 2020 metais). Sankcijos dydis, atsižvelgiant į tai, kad sankcija UAB „Kurana“ buvo skirta tik už vieną pažeidimą, kuris buvo atliktas 2019 m. spalio mėn., buvo 0,01 procentu mažesnis nei pareiškėjai skirta sankcija). Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už aptariamų pažeidimų padarymą tiek pareiškėjai, tiek UAB „Kurana“ sankcija buvo skaičiuojama procentine išraiška nuo pajamų, gautų 2020 m. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kurana“ pajamos iš reguliuojamos veiklos 2020 metais sudarė tik 133 257,26 Eur, atitinkamai, 0,03 procento nuo UAB „Kurana“ pajamų, gautų iš reguliuojamos veiklos 2020 metais, sudarė tik 40 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2021 m. nutarimo Nr. O3E-500, kuriuo konstatuotas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 10¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas ir pareiškėjai skirta 9 337 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Taryba 2021 m. vasario 19 d. surašė Bendrovei pažeidimo protokolą Nr. K3-3 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė: 1) su UAB „Kurana“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Kurana“ šilumą supirko (90,5 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Kurana“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 2) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (33,2 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 3) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (47,4 MWh) už sutartinę kainą (1,63 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 10¹ straipsnio 1 dalį.

6. Pareiškėja 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. S21-010-0284 pateikė atsakovei paaiškinimus.

7. Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja, 1) su UAB „Kurana“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Kurana“ šilumą supirko (90,5 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Kurana“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 2) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (33,2 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 3) su UAB „Eko Termo“ pasirašydama 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „Eko Termo“ Bendrovė šilumą supirko (47,4 MWh) už sutartinę kainą (1,63 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 10¹ straipsnio 1 dalį, bei skyrė pareiškėjai 9 337 Eur piniginę baudą, kuri sudarė 0,04 procento nuo 23 341 766 Eur pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais.

8. Pareiškėjos teigimu, Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5, 9 ir 10 punktuose įtvirtintų išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principų, yra priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių ir yra pagrįstas tik abstrakčiu galimų pasekmių vertinimu, o paskirta sankcija yra neproporcinga siekiamam tikslui, nes atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas tenkina visas Energetikos įstatyme bei Sankcijų skyrimo taisyklėse įvirtintas pažeidimo mažareikšmiškumo sąlygas, įstatymų nustatytų reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, neskiriant baudos. Nutarimu paskirta nuobauda yra naikintina kaip pažeidžianti minimalios ir proporcingos naštos principą, o taip pat ir mažareikšmį pažeidimą reguliuojančias taisykles.

9. Taryba su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo bei kitus principus, yra motyvuotas, priimtas ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, o paskirta sankcija yra nustatyta įvertinus visas Energetikos įstatyme nustatytas sankcijos dydį lemiančias aplinkybes, yra proporcinga siekiamam tikslui, adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui bei turėtų užtikrinti teigiamą poveikį pareiškėjai šalinant veiklos trūkumams ir prevenciškai užkertant kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), Sankcijų skyrimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. ) (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės).

11. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Vadovaujantis šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalimi, iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, Šilumos aukcionas – šilumos tiekėjo prognozuojamo šilumos kiekio, gaminamo turimuose šilumos gamybos įrenginiuose ir (ar) superkamo iš nepriklausomų šilumos gamintojų pagal aukciono dalyvių pasiūlytą kainą ir aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, nustatymo aukciono būdu sistema, o pagal šio straipsnio 32 dalį, šilumos aukciono dalyvis – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją šilumos aukcione.

11.1. Aukščiau aptartos teisės normos imperatyviai nustato, kad tais atvejais, kai aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekis nustatomas šilumos aukciono, kurį organizuoja energijos išteklių biržos operatorius, būdu.

11.2. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad aukščiau aptartos tvarkos buvo nesilaikyta. Pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, kad sudarė Papildomus susitarimus ir šilumą supirko iš šilumos aukcionų nelaimėjusių aukcionų dalyvių, t. y. su UAB „Kurana“ pasirašė 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Kurana“ šilumą supirko (90,5 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Kurana“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 2) su UAB „Eko Termo“ pasirašė 2019 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. spalio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (33,2 MWh) už sutartinę kainą (1,74 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo, 3) su UAB „Eko Termo“ pasirašė 2019 m. gruodžio 13 d. susitarimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „Eko Termo“ šilumą supirko (47,4 MWh) už sutartinę kainą (1,63 ct/kWh), nors aukcione UAB „Eko Termo“ buvo pasiūliusi 1,86 ct/kWh kainą ir aukciono nelaimėjo. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis aptartomis teisės normomis, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės Nutarime padaryta, išvada, kad pareiškėja pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 10¹ straipsnio 1 dalį.

12. Sankcijos ir jų taikymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnyje. Remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, Taryba skiria Energetikos įmonėms baudas iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

12.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalimi, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

12.2. Iš esmės analogiškos pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu sąlygos įtvirtintos ir Sankcijų skyrimo taisyklių 46 punkte, pagal kurį pažeidimas yra laikomas mažareikšmiu, jeigu tenkina visas nurodytas sąlygas: pažeidimu nepadaryta esminės žalos kitų asmenų interesams; pažeidimas nutrauktas; pašalinti pažeidimo padariniai; Energetikos įstatymo reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (pažeidimą sudarančius veiksmus, pažeidimo padarymo būdą, motyvus, tikslus, mastą, trukmę), gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis: nustatant įpareigojimus dėl periodinio konkrečios informacijos Tarybai teikimo, konsultuojant, atliekant reguliuojamos veiklos patikrinimus. Taryba kiekvienu konkrečiu atveju pagal kompetenciją gali pasirinkti ir kitus šiame punkte nenurodytus būdus ir (ar) priemones (46.1 – 46.4 papunkčiai)

12.3. Pareiškėja argumentuoja, kad padarytas pažeidimas nesukėlė realių padarinių ir esminės žalos, o konkrečios neigiamos pasekmės nebuvo nustatytos.

12.4. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, atmeta juos kaip nepagrįstus. Pareiškėja nepaneigė Tarybos nustatytos ir Nutarime bei atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė, skaičiuodama 2019 m. spalio mėnesio šilumos kainą vartotojams, visam aukcione faktiškai nupirktam šilumos kiekiui taikė pačios Bendrovės aukcione pasiūlytą kainą (1,76 ct/kWh), nors dalį šilumos pirko pagal pasirašytus papildomus susitarimus (1,74 ct/kWh) (Nutarimo 2.12 p.), o susidariusi permoka vartotojams iki Nutarimo priėmimo dienos nebuvo kompensuota. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pažeidimo padarinių pašalinti neįmanoma, o tai lemia, kad nėra tenkinama viena iš būtinųjų sąlygų pažeidimą pripažinti mažareikšmiu. Atsižvelgiant į tai, pažeidimas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

13. Pareiškėja argumentuoja, kad Taryba nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad Bendrovė būtų siekusi sąmoningai riboti konkurenciją ir kad realus poveikis sąžiningai konkurencijai buvo ar galėjo būti padarytas. Papildomų susitarimų sudarymui buvo svarbios tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, kai pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. Statybos rangos sutartį Nr. PK-D18-30 tuo metu buvo atliekami naujai pastatyto 4.0 MW galios biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo Nr. 5 tipo „Argus Vertical“ 4.0“ ir 1.0 MW galios kondensacinio ekonomaizerio tipo „KO4“ paleidimo - derinimo darbai, o rangovui atliekant bandymus kyla rizika, kad įvyks neplaniniai vandens šildymo katilo ir (ar) kondensacinio ekonomaizerio stabdymai, o to pasėkoje gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija. Be to, Taryba Nutarime nevertino paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. sausio - vasario mėnesiais šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Eko termo“ buvo perkama padengti Pasvalio RK gamtinėmis dujomis kūrenamų VŠK N. 6 ir Nr. 7 gaminamos šilumos poreikį. Kadangi Pasvalio RK taršiu kuru (gamtinėmis dujomis) kūrenamų VŠK Nr. 6 ir Nr. 7 gaminama šiluma buvo pakeista ją superkant iš UAB „Eko termo“, kuris šilumos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos išteklius, Pasvalyje buvo sumažintas į aplinkos orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, t. y. į atmosferą neišmesta 1139 tūkst. CO₂ ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

14. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo pasekmes; 4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

14.1. Minėta anksčiau, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 10¹ straipsnio 1 dalis įtvirtina imperatyvią pareigą pareiškėjai prognozuojamą šilumos kiekį, reikalingą šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminti ir (ar) supirkti šilumos aukciono būdu bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir (ar) šilumos tiekėjų turimais šilumos gamybos įrenginiais gaminamos šilumos kiekį nustatyti šilumos aukciono būdu.

14.1.2. Pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6,7 punktus, vieni iš bendrųjų energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga bei sąlygų veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas. Šilumos ūkio įstatymo vienas iš tikslų yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14.1.3. Vadinasi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą supirkti šilumą aukciono būdu, siekė užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje bei užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjai pažeidus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 10¹ straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kilo grėsmė veiksmingos konkurencijos šilumos gamybos srityje užtikrinimui. Pareiškėja, neužtikrindama minėtų nuostatų reikalavimų laikymosi, sudarė prielaidas pažeisti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, tokiu būdu pažeisdama ir vartotojų teises bei teisėtus interesus. Būtent už šių Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų pažeidimus, kurių iš esmės pareiškėja neginčija, ir buvo paskirta sankcija Bendrovei.

15. Pareiškėjos manymu, atsakovė neįvertino Bendrovės paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai jų nepripažino lengvinančiomis.

15.1. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalų, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

15.1.2. Atsakovė tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl susidariusios situacijos, kai buvo atliekami pareiškėjos įrenginių paleidimo-derinimo darbai, o rangovui atliekant bandymus kilo rizika, kad įvyks neplaniniai vandens šildymo katilo ir (ar) kondensacinio ekonomaizerio stabdymai, todėl gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija, nors pareiškėja šių darbų vykdymo metu privalo užtikrinti vartotojams patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis. Kaip teisingai Nutarime nurodė atsakovė, rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai įvykus šilumos tiekimo sutrikimams užtikrinami specialia teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto 2010 m. spalio 4 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-202, nustatyta tvarka. Remiantis šio aprašo 6, 6.1 punktais šilumos tiekėjas yra atsakingas už rezervinių šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Jei šilumos tiekėjas nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo šilumos gamybos įrenginių, leidžiančių šilumos tiekėjui užtikrinti rezervinius šilumos gamybos pajėgumus konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, šilumos tiekėjas trūkstamus rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrina pirkdamas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomo šilumos gamintojo sutartyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, pareiškėjos argumentai, kad Papildomi susitarimai buvo sudaryti siekiant vartotojams užtikrinti šilumos tiekimą, nes buvo kilusi rizika, kad įvyks neplaniniai vandens šildymo katilo ir (ar) kondensacinio ekonomaizerio stabdymai, yra nepagrįsti, nes trūkstami rezerviniai gamybos pajėgumai turėtų būti užtikrinami laikantis aukščiau nurodytos tvarkos, o ne sudarant papildomus susitarimus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja buvo deklaravusi, kad Pasvalio miesto šilumos tiekimo sistemoje rezervo paslaugą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. yra pajėgi užtikrinti pačios Bendrovės rezervo įrenginiu (vandens šildymo katilu Nr. 4-KVGM-10). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos Papildomų susitarimų sudarymo priežastys nėra pateisinamos ir svarbios bei nepanaikina jai taikytinos atsakomybės už Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų pažeidimą.

15.1.3. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, pareiškėjai sankcija nebuvo skirta už 2019 m. sausio-vasario mėn. iš UAB „Eko Termo“ ne aukciono būdu pagal papildomus susitarimus vykdytus šilumos pirkimus, todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atsakovė nevertino aplinkybės, kad 2019 m. sausio - vasario mėnesiais šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Eko Termo“ buvo perkama padengti Pasvalio RK gamtinėmis dujomis kūrenamų VŠK Nr. 6 ir Nr. 7 gaminamos šilumos poreikį, nors tokiu būdu Pasvalyje buvo sumažintas į aplinkos orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

15.1.4. Ginčo atveju, atsakovė, apskaičiuodama baudos dydį, tinkamai vertino, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

16. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai paskirta 9337 Eur bauda sudarė tik 0,04 procento nuo 23 341 766 Eur pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais. Remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Minėta nuostata aiškiai įtvirtina atsakovės pareigą baudą skirti nuo įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, todėl bauda paskirta įvertinus visas pajamas, gautas iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2020 metais, o ne nuo Bendrovės apyvartos Pasvalio mieste. Taigi, pareiškėjai skirta minimali bauda, kuri, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl ją dar labiau mažinti nėra tikslinga.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Nutarimas savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos AB „Panevėžio energija“ skundą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Saulius JakaitisRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas