Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
1A-550-843/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11394-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
I. P.
Advokatai
Ina Navickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-843/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11394-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,nuteistajai I. P. ir jos gynėjai advokatei Inai Navickienei,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jai paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. P. konfiskuotas automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. P. nuteista už tai, kad 2021 m. balandžio 12 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Verkių g. 29, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti, o būtent paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus sumažinti iki minimalaus įstatyme nustatyto leistino termino, taip pat netaikyti jos atžvilgiu automobilio konfiskavimo. Savo skundą nuteistoji grindžia šiais argumentais.

2.1. Nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Su veikos kvalifikacija ir paskirta bausme sutinka.

2.2. Vadovaudamasi BK 68 straipsniu, apeliantė nurodo, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Jai taikytas specialiosios teisės atėmimas 2 metams. Mano, kad šis terminas galėtų būti sumažintas iki minimalaus 1 metų termino. Šį prašymą apeliantė motyvuoja tuo, kad automobilį vairuoja nuo 1996 metų, KET ji pažeidė pirmą kartą, o galimybė vairuoti automobilį jai yra būtina. Pažymi, kad nuo 1998 m. Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 617 ji yra paskirta neįgalaus savo brolio S. B. globėja. Jos brolis dėl darbdavio kaltės yra netekęs 100 proc. darbingumo, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Kitų asmenų, galinčių prižiūrėti brolį, nėra, o jam reikia periodiškai atlikti tyrimus, lankytis gydymo įstaigose. Apeliantės teigimu, ji taip pat brolį veža į sodybą, kad jis turėtų galimybę pabūti gryname ore. Apylinkės teismui buvo pateikti šį faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai.

2.3. Apeliantė mano, kad jai paskirtas automobilio konfiskavimas nėra adekvatus padarytam teisės pažeidimui bei jos asmenybei. Padaryta veikia yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, ji teisiama pirmą kartą, yra teigiamas asmuo, nedirba tik dėl šalyje paskelbto karantino, nes jos veikla buvo apribota (ribojimai panaikinti tik 2021 m. birželio 1 d.), iki tol visuomet dirbo, rūpinosi neįgaliu broliu. Teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nesutikdama su apylinkės teismo motyvacija, jog automobilio konfiskavimas buvo būtinas siekiant ateityje užkirsti kelią nusikaltimams daryti, nurodo, kad jai yra paskirta nemenka piniginė bauda, be to, paskirtas specialiosios teisės atėmimas. Tai, jos vertinimu, yra pakankama nuobauda nubausti pažeidimą padariusį asmenį ir leis pasiekti numatytus nuobaudos tikslus. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kas tokį savo elgesį ji vertina labai kritiškai, dar iki sulaikymo suprato netinkamą savo poelgį, sustojo aikštelėje ir ruošėsi skambinti sūnui, kad šis atvažiuotų ją pasiimti, tačiau tuo metu priėjo policijos pareigūnai. Mano, kad automobilio konfiskavimas yra perteklinė priemonė, ypač įvertinus būtinumą rūpintis neįgaliu broliu. Šis automobilis buvo pirktas įvertinus globotinio interesus, į jį telpa pats brolis, kartu su jam skirta specialia įranga. Brolio priežiūrai yra pritaikyta sodyba, kurioje jis praleidžia daug laiko, o kito transporto į sodybą nuvykti nėra. Prašo rasti galimybę šios poveikio priemonės netaikyti.

2.4. Vadovaudamasi BK 41 straipsniu, apeliantė nurodo, kad bausmės tikslai yra ne tik kaltininko asmenybės korekcija ir tolesnių nusikaltimų prevencija, bet ir socialinio teisingumo atkūrimas. Mano, jog visuomenė ir pats nuteistasis turi jausti pasitenkinimo teisingumu pojūtį. Minimalus draudimo vairuoti transporto priemonę terminas jau yra pakankama ir griežta bei bausmės tikslus galinti pasiekti priemonė. Nurodo, kad paskirta bausmė turi būti teisinga, baudžiamajame įstatyme numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas aplinkybes bei pažeidimą padariusį asmenį, paskirti teisingą bausmę.

3. Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo konstatuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ar jų teisinė kvalifikacija. Apeliantė ginčija tik jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat jų proporcingumą padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

5. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantei skyrė mažesnį nei vidutinis, o būtent dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ji proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

6. I. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ji būdama neblaivi vakare važiavo ilgą kelio atkarpą nuo Molėtų rajono iki Vilniaus, vėliau itin judriomis Vilniaus miesto gatvėmis iki Verkių gatvės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamo įvykio metu ji važiavo užvažiuodama ant kelkraščio, blokuodama antra juosta važiuojančių automobilių eismą, važiavo pasirinkdama netolygų važiavimo greitį (liudytojo A. K. parodymai, b. l. 50-52). Nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą tiek, kad galima spręsti, jog I. P., būdama brandaus amžiaus, turėjo suvokti savo neblaivumą, tačiau to nepaisydama vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui.

7. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, o būtent, kad apeliantė savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo (tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka (paskirtos nuobaudos galioja (b. l. 100-103)), anksčiau šiurkščių KET pažeidimų nėra padariusi. Taip pat teismas atsižvelgė ir į apeliantės akcentuojamą aplinkybę, kad ji turi rūpintis savo artimu giminaičiu dėl jo negalios, nes yra paskirta jo globėja, bei savo senyvo amžiaus motina. Visgi, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad šiuo atveju jos nevertintinos kaip lemiančios būtinybę nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą trumpinti iki 1 metų, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Šių aplinkybių visuma leido teismui I. P. paskirti artimą minimaliai baudą bei mažesnį nei vidutinis specialiosios teisės atėmimo terminą.

8. Apeliacinės instancijos teismas be jau minėtų aplinkybių atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tinkamai užtikrinti globojamo asmens priežiūrą, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, tačiau tai apeliantės nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė. Todėl ji turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas specialios teisės atėmimo terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius nuteistosios šeiminiame, socialiniame gyvenime, bylos medžiagoje nėra.

9. Apibendrinant spręstina, kad paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantei, visumą. Nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra tinkama ir proporcinga priemonė, nėra aiškiai per griežta, pagrindo ją keisti nenustatyta. Kartu pažymėtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios teisės naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažniausiai pasiekia prevencinius tikslus.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

10. Vertindamas apeliantės argumentus dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-114-1073/2018, 2K-114-628/2019 ir kt.).

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamas automobilis yra registruotas I. P. vardu (b. l. 30). Įvertinus visumą šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas I. P. vairuoto automobilio konfiskavimas, priešingai, nei savo skunde teigia apeliantė, yra proporcinga ir būtina priemonė įstatyme numatytiems prevenciniams tikslams pasiekti.

12. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo iš esmės pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką. Apeliantės skundo argumentai, kad konfiskuojamas automobilis yra įsigytas specialiai patenkinti nuteistosios neįgalaus brolio poreikius jį transportuojant su visa jam skirta specialia įranga, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik nuteistąją, tačiau ir jai artimus asmenis. Pastebėtina, kad nuteistoji savo šeimos nariais gali pasirūpinti ir neturėdama aptariamo automobilio. Kaip matyti iš nuteistosios apklausos teisme, jos sūnus yra taksi vairuotojas, turi teisę vairuoti transporto priemones, naudojasi kitu automobiliu. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji, įgyvendindama savo kaip globėjos pareigas, gali kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų tiekimo, tarp jų ir taksi paslaugų. Vien tai, kad dėl I. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantė ar jos šeimos nariai gali patirti nepatogumų ar suvaržymų, nesant kitoms esminės aplinkybėms, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad turto konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui.

13. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios bei proporcingos, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė