Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1-248-795/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
J. B., E. B.
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-248-795/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45674-2018-10Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nukentėjusiesiems J. B. ir E. B.,kaltinamajam G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), K., LR pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „K.“ darbininku, teistas:

1) 2008-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 metams. 2013-06-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 11 mėn. 12 d. laisvės atėmimo bausmės.

2) 2013-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 187 str. 3 d., areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-08-08 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 11 mėn. 24 d. 2015-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 362¹ str., atleistas nuo bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. ir 187 str. 3 d. 2015-04-07 paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

3) 2018-01-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2019-02-13 bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį:

2018 m. rugsėjo 21 d., apie 0.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje tyčia viena ranka iš už nugaros apglėbęs tėvo J. B. kaklą, taip jį prispausdamas prie savęs, sudavė J. B. kumščiu apie 5 smūgius į galvą. Grumtynių metu išdužo virtuvės durų stiklas, ant jo J. B. nukrito ir susižalojo dešinę koją. Nukentėjusiajam J. B. išsilaisvinus, nuėjus į kambarį ir atsisėdus ant sofos, G. B. vieną kartą koja spyrė J. B. į dešinį smilkinį. Tokiais veiksmais G. B. padarė tėvui J. B. sužalojimus: poodinę ir intradermalinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kairio paausio ir kairio užausio srityse, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą.

Be to, G. B. grasino nužudyti žmones:

2018 m. spalio 7 d., apie 01.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino tėvams E. B. ir J. B., jog jis juos abu papjaus, esant pakankamam pagrindui tėvams manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nežymus sveikatos sutrikdymas, BK 140 straipsnio 2 dalis.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis į namus grįžo išgėręs alkoholinių gėrimų. Tėvams nepatinka, kai jis į namus grįžta išgėręs, todėl jie ėmė konfliktuoti. Tėvas bandė jį „sutramdyti“, netikėtai sugriebė už rankos, todėl jis tėvui vieną kartą sudavė. Po to išdužo virtuvės durų stiklas, G. B. nukrito ir susižalojo ranką. Ar tėvas taip pat buvo nukritęs ir, ar susižalojo koją, G. B. nematė. Lyg per miglą jis prisimena, kad spyrė sėdinčiam tėvui į galvą. Spirdamas pats G. B. nukrito ant grindų. Tėvai iškvietė policijos pareigūnus, todėl G. B. išėjo iš namų, nelaukdamas kol atvyks policija. Kitą dieną jis sugrįžo į namus, matė, kad tėvo J. B. veidas yra sužalotas, skruostas nubrozdintas. Prieš savo tėvą smurtavo tik dėl girtumo, blaivus su tėvais sutaria gerai.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., vakare, sūnus G. B. į namus grįžo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. J. B. jam liepė eiti miegoti. Sūnus nepakluso, necenzūriniais žodžiais keikė motiną ir tėvą. J. B. užstojo savo žmoną, todėl sūnus apglėbė ranka jo galvą, prispaudė ją prie savo krūtinės o kita ranka sudavė apie penkis smūgius į viršugalvį. J. B. atsitrenkė į virtuvės duris ir išdaužė stiklą, griūdamas susižalojo koją. Siekdamas nutraukti konfliktą, J. B. nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos. Į kambarį atėjo sūnus ir vieną kartą spyrė sėdinčiam J. B. į galvą, pataikydamas į smilkinį. J. B. ėmė svaigti galva. Iš sužalotos kojos stipriai bėgo kraujas. E. B. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau sūnus pareigūnų nelaukė ir pabėgo iš namų. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Viena J. B. veido pusė buvo sužalota, matėsi didelė kraujosruva. Koja gijo dar ilgiau, tačiau didelio skausmo jis nejuto, nes kelio sąnarys yra transplantuotas. Sūnui atleido, jie toliau gyvena kartu. Prašo neatimti sūnui laisvės.

Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamasis G. B. yra jos sūnus, jie kartu gyvena E. B. ir jos sutuoktiniui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykis prasidėjo nuo necenzūrinių žodžių. Sūnus G. B. grįžo į namus labai girtas. Tėvai jo girtavimo netoleruoja, todėl pasakė, kad iškvies policiją. G. B. neišsigando. Jis ranka apkabino tėvo galvą, palenkė žemyn ir spyrė jam į veidą. Išdužo virtuvės durų stiklas. J. B. paslydo, nugriuvo ir susižeidė koją. Tada E. B. iškvietė policijos pareigūnus, o G. B. išėjo iš namų., nesulaukęs pareigūnų. Sūnus G. B. blaivus yra labai geras, dirba, tačiau išgėręs alkoholinių gėrimų, pasidaro agresyvus. Šiuo metu sūnus vėl gyvena kartu su tėvais, apie 6 mėnesius negeria, dirba. Prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad sūnus vienas, be tėvų, nepragyventų.

Klaipėdos AVPK vyr. patrulio V. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. pagal šeimos narių iškvietimą, į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvykęs pareigūnas V. S. nustatė, kad smurtą patyrė J. B.. Matomi J. B. sužalojimai: kraujuojančios žaizdos abejose kojose, kelių srityse, žaizda ir patinimas smilkinyje. Smurtą patyręs J. B. pareigūnui paaiškino, kad jo sūnus G. B. spyrė koja ir kumščiais trankė J. B. galvą, smūgiavo daug kartu (du ir daugiau kartų), tikslaus suduotų smūgių skaičiaus negalėjo nurodyti, nes buvo netekęs sąmonės. Grumtynių metu išdužo kambario durų stiklas, į kurio šukes J. B. susižalojo koją. G. B. po muštynių iš namų išėjo. J. B. nustatytas 0,99 prom. girtumas (1 t., b. l. 6-9).

Policijos įvykių registravimo žurnalo išraše užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., 01.24 val., GMP atvežė J. B. į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. J. B. paaiškino, kad namuose jį sumušė sūnus. Diagnozė: galvos sumušimas, kelio muštinė žaizda, plaštakos sumušimas. Suteikus gydymą, išleistas į namus, toliau gydytis ambulatoriškai. Pranešė sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas (1 t., b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2018-09-24 Nr. G 1672/2018(03) konstatuota, kad J. B. nustatyta poodinė ir intradermalinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kairio paausio ir kairio užausio srityse, dešinėje blauzdoje. J. B. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais 2-4 parų laikotarpyje iki eksperto apžiūros. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 39-40).

Policijos pareigūnų mobilia vaizdo ir garso įrašymo įranga 2018-09-21 užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 01.06 val. atvykus pareigūnams, bute, ant lovos sėdi J. B.. Jo keliai kruvini. Buto koridoriuje ant durų staktos matyti raudonos spalvos dėmės. E. B. pareigūnams paaiškina, kad ji iškvietė greitąją pagalbą, nes sūnus išdaužė durų stiklą. J. B. sako, kad jam spyrė į galvą ir, kad sūnus taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Į pareigūno klausimą, kodėl J. B. kojos kruvinos, jis atsako, kad sūnus sugriebė jį už galvos ir parodo, kaip kumščiu sudavė smūgius į galvą. Kojos buvo sužalotos parkritus ant sudaužyto stiklo šukių. Į pareigūno klausimą, ar sūnus smurtavo ir prieš ją, E. B. atsako, kad jai sūnus netrenkė, ji pati susižalojo rankos delną į sudužusį stiklą. Vaizdo įraše užfiksuotos virtuvės durys, kurių stiklas išdaužtas (1 tomas b. l. 63-65).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. B. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 0.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), savo tėvui J. B. sudavė apie penkis smūgius kumščiu į galvos sritį ir vieną kartą koją spyrė jam į dešinį smilkinį. Grumtynių metu nukentėjusysis J. B. pargriuvo ir susižalojo koją į sudužusio stiklo šukes. Šiais savo veiksmais G. B. padarė nukentėjusiajam J. B. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Kaltinamasis G. B. prisipažino sudavęs tėvui J. B. smūgius rankomis ir kojomis į galvą. Tvirtino, kad taip pasielgė būdamas girtas ir išprovokuotas tėvo priekaištų. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad jo sūnus G. B., būdamas labai girtas, ranka apglėbė J. B. galvą ir kumščiu sudavė apie penkis smūgius. J. B. pargriuvo ant išdužusio stiklo šukių ir susižalojo koją. Sūnus G. B. vieną kartą spyrė jam į smilkinį, dėl to J. B. galėjo būti praradęs sąmonę. Nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu sūnaus G. B. vartojamą smurtą patvirtino ir įvykį stebėjusi liudytoja E. B.. 2018 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūno V. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje ir mobilios vaizdo ir garso įrašymo įrangos (BODY kameros) įraše užfiksuotas J. B. paaiškinimas, kad sūnus G. B. kelis kartus ranka trenkė jam į galvos sritį, o vieną kartą spyrė į smilkinį (1 t., b. l. 6-9, 63- 65). Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiojo J. B. kūno sužalojimai - poodinė ir intradermalinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai kairio paausio ir kairio užausio srityse, dešinėje blauzdoje, padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiojo žalojimo mechanizmą (1 t., b. l. 39-40).

Nustatyta, kad G. B. smurtavo artimoje aplinkoje, prieš savo tėvą J. B., ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą G. B. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš artimą savo šeimos narį, jis suvokė, kad tokiais veiksmais žaloja J. B. ir tokių pasekmių siekė. Jo veika kvalifikuojama pagal B 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant G. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam J. B. sudavė ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu į veidą. Nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad G. B. sudavė jam kumščiu į galvą keletą smūgių, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus negalėjo nurodyti. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smūgiais. Kaltinamasis G. B. tvirtino sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą spyręs jam į galvą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė apie penkis kartus kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į smilkinį. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos esmines aplinkybes, prokuroras nurodė ir tai, kad kaltinamasis G. B. nusikaltimą padarė „vartodamas necenzūrinius žodžius įžeidinėdamas bute esančius tėvus, tėvui J. B. mėginant jį nuraminti“. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja aprašinėti kaltinamojo elgesio, kaltinime nurodytos aplinkybės nėra šios nusikalstamos veikos sudėties aplinkybės, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Grasinimas nužudyti, 145 straipsnio 1 dalis

Kaltinamasis G. B. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau parodė, kad 2018 m. spalio 7 d. po darbo buvo namuose, savo kambaryje tyliai gėrė brendį. Išgėręs nuėjo į virtuvę parūkyti. Tėvai ėmė jam priekaištauti dėl girtavimo ir iškvietė policijos pareigūnus. Tėvui ir motinai negrasino ir nesakė, kad juos papjaus. Tėvai neturėjo jokio pagrindo jo bijoti. Anksčiau jis buvo „pripjovęs“ tėvą peiliu. Tuo pačiu metu kažkaip nukentėjo ir motina. Dėl šio nusikaltimo atliko bausmę.G. B. iš savo elgesio pasimokė, todėl būtų nelogiška grasinti tėvams juos papjauti.

Šiems kaltinamojo G. B. parodymams patikrinti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, G. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 7 d., apie 01.30 val., namuose, būdamas girtas, grasino tėvams E. B. ir J. B.. Galėjo jiems pagrasinti, jog papjaus, tačiau faktiškai savo grasinimo įvykdyti neketino (1 t. b. l. 176-177,189-190, 2 t. b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. B. šiuo parodymus patvirtino, nurodydamas, kad neatsimena įvykio aplinkybių.

2018 m. spalio 7 d. Klaipėdos VPK vyr. patrulio V. K. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad apie 1.28 val. gautas J. B. pranešimas, jog bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neblaivus sūnus užgaulioja, grasina sumušti. Įvykio vietoje nustatyta, kad namuose yra tėvai J. B. ir E. B., bei jų sūnus G. B.. Abu tėvai labai išsigandę. J. B. pareigūnams paaiškino, kad jo sūnus G. B. grasino su tėvais susidoroti, papjauti peiliu ir sumušti. Tėvai turi pagrindą bijoti G. B., kadangi prieš kelis metus G. B. buvo stipriai peiliu sužalojęs J. B.. Alkotesterio pagalba J. B. nustatytas 0,54 prom. girtumas, E. B. 1,63 prom. girtumas, o G. B. girtumą pasitikrinti atsisakė, nes dėl savo būsenos negalėjo to padaryti. Nuo G. B. sklido stiprus alkoholio kvapas. G. B., pareigūnų akivaizdoje, grasino tėvams, kad „nupjaus jiems galvas“. Smurtu įtariamas G. B. pareigūnams paaiškino, kad tėvai jam nusibodo. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą G. B. elgėsi agresyviai, priešinosi sulaikymui (1 t., b. l. 74-77).

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2018 m. spalio 7 d., vakare, G. B. į namus sugrįžo išgėręs ir parsinešė puspilnį butelį brendžio. E. B. butelį paėmė ir brendį išpylė į plautuvę. G. B. dėl to įsiuto, ėmė šaukti, priekaištauti tėvams, savo krūtine stumdė abu tėvus, tačiau skausmo jiems nesukėlė. Paprašytas išeiti iš namų, G. B. pareiškė, kad tėvams nepavyks juo atsikratyti ir ėmė grasinti, kad tėvus žodžiais: papjausiu, užmušiu. Girtas G. B. būna labai agresyvus, jo akys pasidaro stiklinės, E. B. ir J. B. girto sūnaus prisibijo. G. B. vaikščiojo šaukdamas ir grasindamas tėvams, todėl E. B., išsigandusi, kad jis gali įvykdyti savo grasinimą ir juos miegančius papjauti, virtuvėje surinko didžiuosius peilius ir juos išmetė į šiukšliadėžę. Prieš keletą metų G. B. buvo peiliu sužalojęs savo tėvą J. B., dėl to buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Išsigandusi E. B. iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusysis J. B. patvirtino savo sutuoktinės E. B. parodymus ir papildomai parodė, kad G. B. buvo įsiutęs, vis stumdė E. B. ir J. B., savo krūtine atsitrenkdamas tėvams į krūtinę, rėkė, kad abu tėvus reikia išžudyti, papjauti, pakasti po žeme. G. B. peilio į rankas paėmęs nebuvo. J. B. išsigando, kadangi prieš dvi savaites G. B. smurtavo ir jį nežymiai sužalojo, o prieš dešimt metų buvo sunkiai sužalojęs peiliu. J. B. nesuprato, kas dedasi sūnaus galvoje, nes G. B. buvo labai agresyvus, įsiutęs. Nukentėjusysis net ketino bėgti ir užsirakinti sandėliuke, kadangi sandėliuko durys yra metalinės, jų G. B. nesugebėtų išlaužti. Motina E. B. paslėpė spintelėje visus peilius, tam. Kad G. B. neįvykdytų savo grasinimų. Šiuo metu G. B. nebegeria, gydosi ir dirba. Jis tėvų atsiprašė. J. B. sūnaus nebebijo, tikisi, kad jis ateityje nesmurtaus.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo policijos pareigūno R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, R. D. parodė, kad 2018 m. spalio 7 d., apie 01.20 val., gavo budėtojo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, bute (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą vyko kartu su pareigūnu V. K.. Bute buvo E. B., J. B. ir G. B.. E. B. pareigūnams paaiškino, kad sūnus G. B. grasino papjauti tėvus. Ji nurodė, kad sūnus į rankas peilio nebuvo paėmęs, tačiau jau anksčiau jis ne kartą smurtavo prieš tėvą, buvo jį sužalojęs peiliu. Abu tėvai buvo labai išsigandę, prašė pareigūnų sūnų išvežti į policijos įstaigą, kadangi jis gali jiems miegantiems ką nors padaryti. Paklausus kodėl jie sūnų įsileidžia į namus, J. B. ir E. B. atsakė, kad G. B. nėra kur gyventi. G. B. siekė išvengti sulaikymo, bėgo nuo pareigūnų, bet buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais (1 tomas b. l. 129-130).

Policijos pareigūnų mobilia vaizdo ir garso įrašymo įranga 2018-10-07 užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 01.34 val. atvykus pareigūnams, bute, yra E. B., G. B. ir J. B.. G. B. keikiasi necenzūriniais žodžiais, nevykdo pareigūnų nurodymų ištraukti iš kišenių rankas. 01.37 val. pareigūnai įjungia alkotesterį ir paduoda G. B., nurodo pūsti į vamzdelį. G. B. pučia, tačiau nustatyti girtumo nepavyksta. Vėliau jis atsisako tikrintis alkotesteriu, nurodydamas, kad jau daug kartų pūtė. E. B. ir J. B. paaiškina, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą,: anksčiau yra dūręs tėvui peiliu į šoną, o prieš savaitę buvo tėvą sumušęs. Tėvai nurodo, kad sūnus yra neprognozuojamas ir je bijo, kad gali jiems ką nors bloga padaryti. G. B. pareigūnams sako: „o tu žinai, kad... jau geriau aš juos būčiau „keiksmažodis“, galvas jiems nupjaunu“ (1 t. b. l. 135-137).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, apie 1.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žodžiais grasino nužudyti savo tėvus E. B. ir J. B.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nukentėjusieji E. B. ir J. B. patvirtino, kad grasinimas juos nužudyti buvo išsakytas žodžiais: „papjausiu“, „užmušiu“, „nupjausiu galvas“, „pakasiu po žemėmis“ ir dėl sūnaus ankstesnio smurtavimo tėvų atžvilgiu, jie labai išsigando, paslėpė peilius, net ketino patys pasislėpti sandėliuke. Aplinkybes, kad kaltinamasis grasino savo tėvams ir , kad tėvai buvo išsigandę, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareigūnas R. D., bei pareigūno mobilia kamera užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuriame G. B. pakartoja savo grasinimą pareigūnų akivaizdoje, žodžiais: „o tu žinai, kad... jau geriau aš juos būčiau „keiksmažodis“, galvas jiems nupjaunu“ (1 t. b. l. 129-130, 135-137). Kaltinamasis G. B. šiuos žodžius išsakė stumdydamas tėvus, vaikščiodamas paskui juos, tokiu būdu nukentėjusieji buvo sąmoningai verčiami nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-553-942/2015). 2008-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu G. B. buvo nuteistas už sunkų savo tėvo J. B. sveikatos sutrikdymą panaudojant peilį, taip pat už nesunkų motinos E. B. sveikatos sutrikdymą, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 139 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 2018 m. rugsėjo 21 d. kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus J. B. sveikatos sutrikdymo mušant. Nors ši aplinkybė ir nepatvirtina G. B. kaltės padarius šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau ji duomenų visumoje charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo tyčios kryptingumą ir elgesio sistemiškumą analogiškose situacijose, bei patvirtina, kad nukentėjusieji E. B. ir J. B. neturėjo pagrindo abejoti G. B. grasinimais. G. B. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. G. B. suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiesiems J. B. ir E. B. baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės, verčia juos nesaugiai jaustis, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jiems stresą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

G. B. padarė du smurtinius nesunkius nusikaltimus. Jis 2008 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir apysunkio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą (1 t., b. l. 157). 2018 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu jis buvo nuteistas už apysunkio savanaudiško nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė pastaruoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalie 3 dalies 3 punkto c papunktis).

G. B. yra baustas administracine tvarka už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, žmonių orumo įžeidimą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, pareigūnų garbės įžeidimą, pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį, nusikalstamas veikas padarė galiojant administracinėms nuobaudoms (1 t., b. l. 154-156). Kaltinamasis G. B. nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „P.“, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „K.“ darbininku. G. B. šeimos nėra sukūręs, materialiai išlaikomų asmenų neturi, gyvena su tėvais.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismo posėdžio metu davė parodymus, atitinkančius esmines nusikaltinimo aplinkybes, atsiprašė tėvų. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis pareiškė, kad prisipažįsta padaręs ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme nebuvo nuoseklus, tvirtino, kad tėvų papjauti ar kitaip nužudyti negrasino, nukentėjusieji šią aplinkybę išgalvojo, siekdami jį išvaryti iš namų. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, G. B. tvirtino, kad nieko neprisimena, nes įvykio metu buvo girtas. Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis nėra nuoširdus, o savo parodymus bando priderinti prie kitų aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę už pastarąjį nusikaltimą lengvinančių aplinkybių nėra.

G. B. atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad prieš 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 7 d. įvykius jis gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi girtas ir dėl girtumo konfliktavo su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji J. B. ir E. B. patvirtino, kad G. B. grįžo girtas ir dėl to labai agresyvus. 2018 m. spalio 7 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad G. B. girtumą pasitikrinti atsisakė, nes dėl savo būsenos net ir negalėjo to padaryti. Nuo G. B. sklido stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 74-77). Taigi alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją, jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti. Ši aplinkybė pripažįstama G. B. atsakomybę už abi nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. B. naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarė būdamas nuteistas už tyčinių labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiai), padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Taigi kaltinamasis G. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Teismo manymu, paskyrus kaltinamajam G. B. nukentėjusiųjų E. B. ir J. B. prašomą švelnesnę už laisvės atėmimą bausmę, gali būti ignoruojamos ar neįvertintos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusių asmenų, ar visos visuomenės interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoja kaltininko ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, prie vienos iš paskirtų bausmių pridedant pusę kitos bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo G. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 7 d., 1 val. 48 min., iki 2018 m. spalio 8 d., 17 val. 10 min. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 13-14, 18-19).

G. B. nuteistas už dviejų nesunkių smurtinių nusikaltimų padarymą. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis po nusikaltimo padarymo įsidarbino UAB „K.“ darbininku, atsiprašė nukentėjusiųjų E. B. ir J. B. ir šie jam atleido. Naujo nuosprendžio priėmimo metu 2018 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs 2019 m. vasario 13 d. Kaltinamasis G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuoj po nusikaltimo padarymo jis gydėsi priklausomybės ligų centre, daugiau nei pusę metų visiškai nevartoja alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusieji E. B. ir J. B.. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad G. B. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 72¹ ir 72² straipsniais, G. B. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusių J. B. ir E. B. ir nesiartinti prie nukentėjusių arčiau nei 100 metrų atstumu, bei 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

2018 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo tesėjo nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. B. ir E. B. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu, paliekama galioti iki nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos (2 t., b. l. 30-31.

Kita kaltinamajam G. B. 2018 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, panaikinama nedelsiant, kadangi jos taikymas nesuderinamas su kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, vykdymu (2 t., b. l. 22-23).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. B. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, patirtą 154,43 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 45-46). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo J. B. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

2018 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 54).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pensininkas nukentėjusysis J. B. dėl kaltinamojo G. B. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 154,43 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). G. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir jo dydžio neginčija. Iš jo priteisiama 154,43 Eur Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– skaitmeninės laikmenos (CD) su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie vienos iš paskirtų bausmių pridedant dalį kitos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 7 d., 1 val. 48 min., iki 2018 m. spalio 8 d., 17 val. 10 min. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktais, įpareigoti G. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu ir 72² straipsniu, kaltinamajam G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusių J. B. ir E. B. ir nesiartinti prie nukentėjusių arčiau nei 100 metrų atstumu, bei devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. B. ir E. B. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos. Kitą jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, panaikinti nedelsiant, kadangi jos taikymas nesuderinamas su kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, vykdymu.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo G. B. 154,43 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti skaitmenines laikmenas (CD) su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje;

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė