Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-2015-1111/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2YT-2015-1111/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Pareiškėjas
valstybės įmonės Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
Skuodo rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2015-1111/2023Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00259-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad gyvenamasis namas su ūkinio pastato liekanomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Nurodė, kad pareiškėja yra gavusi suinteresuoto asmens Skuodo rajono savivaldybės administracijos raštą, kad Skuodo rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra neturintis savininkų gyvenamasis namas su ūkinio pastato liekanomis (toliau - Namas). Namas yra pripažintas valstybės saugomu objektu, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jo unikalus kodas registre (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu pastatytas iki 1931 m. (nes jis matosi 1931 m. darytose nuotraukose pridėtose prie paminklotvarkos sąlygų), todėl jokių su jo statyba bei pridavimo eksploatacijon dokumentų nėra išlikę. Savivaldybė neturi Namo unikalaus numerio, todėl duomenų VĮ Registrų centras apie Namo savininką patikrinti negali, o pagal adresą Namas nėra įregistruotas. Pagal Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateiktus namų knygos išrašus Namas priklausė „Lenino keliu“ kolūkiui. Iširus kolūkiui Namas liko neprivatizuotas. Ylakių seniūnijos liudijimu paskutinė Namo gyventoja R. D. gyveno iki 1991 m. Po to Name niekas nebuvo apgyvendintas.

Nurodė, kad pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Pažymi, jog šiuo atveju Namas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Namas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Valstybė taip pat nebuvo perdavusi turto Skuodo rajono savivaldybei.

Nurodo, jog 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“, kuriame buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kolūkio (tarybinio ūkio), kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos.

Vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsniu privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010 padarė išvadą, kad „kolūkio turtas, jeigu jis iš viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti kolūkio nuosavybė“. Taigi, šiuo atveju nėra duomenų, kad Namas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra valstybės nuosavybė. Valstybė nebuvo perdavusi Namo Skuodo rajono savivaldybei ir šis turtas nebuvo privatizuotas. Be to, pagal 1964 m. CK nuostatas turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytą ribą, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad Namas būtų perduotas Skuodo rajono savivaldybei nuosavybėn, negauta. Taip pat pareiškėjas neturi duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę Namą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti Namo nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

Apibendrinat pažymi, jog šiuo atveju Namas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Vadovaujantis įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti ginčo turtą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Skuodo rajono savivaldybės administracijos rašte VĮ Turto bankas „Dėl statinių kurie neturi savininkų“ nurodyta, kad Skuodo rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra neturintis savininkų gyvenamasis namas su ūkinio pastato liekanomis. Namas yra pripažintas valstybės saugomu objektu, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jo unikalus kodas registre (duomenys neskelbtini). Namo su ūkinio pastato liekanomis adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu pastatytas iki 1931 m. (nes jis matosi 1931 m. darytose nuotraukose pridėtose prie paminklotvarkos sąlygų), todėl jokių su jo statyba bei pridavimo eksploatacijon dokumentų nėra išlikę. Savivaldybė neturi namo unikalaus numerio, todėl duomenų VĮ Registrų centras apie namo savininką patikrinti negali, o pagal adresą namas nėra įregistruotas. Namas realizuotinas. Pagal Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateiktus namų knygos išrašus namas priklausė „Lenino keliu“ kolūkiui. Iširus kolūkiui namas liko neprivatizuotas. Ylakių seniūnijos liudijimu paskutinė namo gyventoja R. D. gyveno iki 1991 m. Po to name niekas nebuvo apgyvendintas. Jeigu valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja Skuodo rajono savivaldybė norėtų šį gyvenamąjį namą su ūkinio pastato liekanomis apskaityti ir pripažinti bešeimininkiu turtu, nes nori jame vykdyti savivaldybių funkcijas.

Minėtame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateikti Skuodo rajono Ylakių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomi Ylakių kaimo 1976-1990 metų ūkinėse knygose esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų ūkių įrašai iš kurių matyti, kad minėtas namas priklausė kolūkiui „Lenino keliu“. Taip pat Restauravimo centro paminklotvarkos sąlygų dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priedai (namo su ūkinio pastato liekanomis fotonuotraukos).

Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, kad gyvenamasis namas su ūkinio pastato liekanomis, adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), priklausė kolūkiui „Lenino keliu“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas turtas buvo privatizuotas ar perduotas Skuodo rajono savivaldybei. Taip pat nėra duomenų, kad šis turtas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Į bylą nėra pateikta šio turto dokumentų. Dėl to teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad laikytina, jog minėtas namas su ūkinio pastato liekanomis priklauso valstybei. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra, taip pat nėra galimybės tokių dokumentų atkurti, dėl to pareiškėja neturi galimybės registruoti šį turtą valstybės vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad gyvenamasis namas su ūkinio pastato liekanomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Gecevičius