Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis N. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. sausio 15 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia peiliu perpjovė nukentėjusiajam V. J. smakrą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - pjautinę žaizdą smakro srityje, tai yra N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. J. kaltu neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad sausio 15 d. buvo su kaimynu V. pas jį, gėrė alkoholinius gėrimus ir sugalvojo išeiti į tualetą, o išėję pamatė nepageidaujamą moterį. Jis pastarajai pasakė, jog yra nepageidaujama, todėl turi išeiti, tą patį pasakė ir V., tačiau moteris jų neklausė. Tuomet jie teisiškai pasibeldė į O. duris, pasakė, koks pas juos yra žmogus, tai ši sakė kviesti policiją. Tuomet buvo iškviesta policija, O. išvijo laukan, o kadangi jis buvo išgėręs ir gal buvo „biški naglesnis“, tai pareigūnai liepė skirstytis po kambarius ir miegoti, pareigūnai jį nuvedė į kambarį, paguldė ir jis užmigo. Po kažkiek laiko išgirdo, kad kažkas daužo į jo duris, jis pažiūrėjo per durų akutę ir pamatė žmogų su žalia uniforma. Jis tuo metu buvo visiškai girtas ir vos stovėjo ant kojų, bet tą žmogų įsileido, šis apėjo kambarį su prožektoriumi, kažką apžiūrėjo, jam pasakė kažkokį žodį, tai jis būdamas girtas, kažką šiam pasakė ir liepė pasišalinti iš jo kambario, žmogus išėjo.

Nepageidaujamas asmuo pas juos yra M., kuri šiandien buvo apklausta teisme, pastarosios visas namas nepageidauja. M. jų name nėra registruota, deklaruota, neturi teisės pas juos gyventi, neturi teisės naudotis vandeniu ir elektra, pastaroji geria, vedžiojasi visokius vyrus, daro nesąmones. Atvykę pareigūnai sakė, kad jie visi bendrai turi tą žmogų išvaryti, išvesti ir kviesti policiją, ką jie ir daro - jie viską daro teisiškai. Dėl nepageidaujamo asmens policiją kvietė O., policija buvo atvažiavusi ir liepė M. išeiti. Kur tuo metu buvo V. J. – jis nematė, bet turbūt miegojo, o gal buvo išlindęs į koridorių, bet kadangi pats buvo išgėręs, tai neprisimena. Paskui pareigūnas jį nuvedė į lovą, liepė užsirakinti duris, jis užsirakino ir daugiau nieko nematė. V. stovėjo šalia jos koridoriuje, bet policijos pareigūnai visiems liepė eiti į savo kambarius. Kai jis nuėjo į savo kambarį, tai nematė, kur nuėjo V., o po kažkiek laiko, tačiau negali pasakyti, po kiek laiko, į duris pasibeldė pareigūnas. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, jis ėjo tvarkyti savo reikalus, tai kažkas šnekėjo, jog jį kaltina papjovus „(duomenys neskelbtini)“, o pravardė „(duomenys neskelbtini)“ yra V. J.. Dėl to jis pradėjo juoktis, sakė, kad senis sugalvojo „prasukti biznį ir pasidaryti pinigų“, todėl į tai nekreipė dėmesio, bet kai atėjo šaukimas pas tyrėją, suprato, kad kažkas vyksta. Kol nebuvo iškviestas pas tyrėją, tas tris savaites galvojo, kad tos šnekos yra nesąmonė. J. jį apkalba, nes „nori prasukti biznį“ – pats prasipjovė barzdą ir sugalvojo prasimanyti pinigų, kadangi pastarasis ir prie tyrėjos akistatos metu jo prašė pinigų, kad viskas būtų nutraukta, tik nesupranta, kaip to negirdėjo tyrėja.

Pas V. J. neįmanoma užeiti į butą, nes ten galima apsivemti arba reikia eiti su dujokauke – jis stengiuosi pastarojo butą apeiti, o ne užeiti. Be to, jis neįsivaizduoja, kaip J. įeina į savo butą, kadangi ten nėra jokių spynų. Prisiekia, kad jis V. J. nesužalojo. Maždaug savaitę iki šio įvykio buvo kitas konfliktas, kai jie išėjo į tualetą, o J. „išpūtęs akis“ stovėjo su peiliu, tai jis pasakė V., kad pastarasis „blūdija“, ir V., pribėgęs prie V. J., pagriebė peilį, šį paguldė ir užlaužė ranką. Tada jis vėl bėgo pas O., prašė kviesti policiją, o atvykę pareigūnai V. J. puolė, užsuko šiam rankas ir visiems liepė skirstytis į kambarius. Policijos pareigūnai jo klausė, ar rašys pareiškimą, tai jis sakė, jog yra išgėręs, tuomet jam buvo nurodyta, kad jeigu išsiblaivys, ateiti jį parašyti, bet išsiblaivęs nebenuėjo. Jie su V. išsigando V. J., kuris rankoje laikė peilį, stovėjo neadekvačiai „išpūtęs akis“, nes jie nežinojo, ką šis gali sugalvoti, todėl V. išmušė tą peilį iš V. rankų. V. J. iš virtuvės negalėjo išeiti su peiliais, jiems buvo kilęs pavojus, kadangi jie nežinojo, ką žmogus gali padaryti. V. su peiliu stovėjo koridoriuje, o virtuvė buvo priešais kitoje pusėje, tačiau šis neturi virtuvės raktų ir iš ten negalėjo išeiti su peiliais. Be to, matėsi, jog pastarajam kažkas buvo įvykę. Iš V. J. pusės buvo kilęs pavojus ir jie išsigando dėl savo gyvybės, nes nežinojo, ką pastarasis gali daryti. Niekada negrasina J., su pastaruoju neturi reikalų, nesisveikina, jam šis nereikalingas, jis pastarojo stengiasi nematyti. Be to, jis gyveno (duomenys neskelbtini), bet kažkodėl visi jį nuolat mato. Niekada nėra įėjęs į V. J. butą.

V. J. veda amoralų gyvenimo būdą. Tuo metu, kai matė pastarąjį su peiliu, J. buvo girtas, šio akys buvo išpūstos, gal buvo susipykęs su savo drauge – pastarajam buvo kažkas panašaus į baltąją karštligę. Kai atvyko policija ir jį pažadino, tai pareigūnas su prožektoriumi apžiūrėjo kambarį, jam kažką pasakė, bet jis šiam sakė nenusišnekėti. Tuomet J. išėjo, o jis užsirakino duris ir nuėjo toliau miegoti. Tą dieną, kai M. buvo išprašyta laukan, jis nematė sužaloto V. J., nes pareigūnas jį nuvedė į jo kambarį ir liepė užsirakinti. Jis su kaimynais mažai šnekasi, tai nieko negirdėjo apie įvykį, kai buvo sužalotas J.. Kaimynas V. J. užlaužė rankas, šį paguldė ir atėmė peilį maždaug savaitę iki šio įvykio, tai galėjo būti gal sausio 6 d. Pas V. J. nėra jokių spynų, raktų, nežino, kaip šis užsirakina.

Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiemet žiemos pabaigoje, kai jau buvo tamsu ir buvo su drauge M. B., pas jį į kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo N. J. ir išvarė M. laukan. Paskui pastarasis įpuolė į jo kambarį ir su peiliu brūkštelėjo jam per smakrą. Dieną prieš šį įvykį N. buvo paėmęs jo buto raktą, ką jis pats matė, bet dėl to niekur nesikreipė. Konfliktų dėl buto rakto anksčiau nėra buvę, tik jis buvo užrakintas, tai jam teko lipti su paklode per langą iš trečio aukšto ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stogelio, nuo kurio nulipo per antro aukšto balkoną. Kai N. perpjovė jam smakrą, jis išėjo iš buto, tada M. B. iškvietė policiją, atvažiavę pareigūnai fotografavo kruviną kambarį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jį išvežė į ligoninę, kur smakrą susiuvo septyniomis siūlėmis. Įvykio metu durys jau buvo atrakintos, nes dieną buvo užrakintos, o vakare jau rado duris atrakintas, bet rakto nebuvo, jo ir dabar dar neturi. Kai viskas įvyko, jis sėdėjo ant miegamojo fotelio. Neprisimena, kaip atrodė peilis, bet peilis buvo virtuvinis su juoda rankena ir metaline geležte. Peilį N. laikė dešinėje rankoje, pastarasis įlėkė į jo kambarį paklaikusiomis akimis ir nieko nesakęs brūkštelėjo jam per smakrą, o po to išėjo. Iki šio įvykio su N. J. nebuvo jokio konflikto. Po įvykio su pastaruoju nekalbėjo, įvykio niekas nematė, nes jo draugė iš buto buvo išvaryta. Nežino, kodėl N. išvarė M. iš jo buto. N. J. gyvena šalia jo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis buvo blaivas, o ar N. buvo blaivas – nežino. Po įvykio jis pats nesikvietė policijos, nes neturi telefono. Iki smakro perpjovimo su N. J. konfliktų nebuvo, policija pas juos nebuvo atvažiavusi. Kai išėjo iš bendrabučio su perpjautu smakru ir kruvinas, jį pasitiko draugė, tai pastaroji žino apie šį įvykį. Perpjovęs jam smakrą, N. iš karto išėjo turbūt į savo kambarį, bet kur šis iš tikrųjų išėjo - jis nematė. Peilis buvo N. J., nežino, kur peilis dingo po įvykio. Žino O., kuri yra jo kaimynė, su ja sutaria normaliai, o kaip su O. sutaria N. – jis nežino, nes nesikiša į kaimynų reikalus, o be to, per dieną nebūna namuose, todėl nieko nežino. Kai išleido iš ligoninės ir parėjo į namus, tai ryte susitiko su draugais ir jiems papasakojo, kas įvyko, bet O. apie tai nepasakojo. Nežino, kaip N. sutaria su kaimynais, nes jie praktiškai nesusitinka, kadangi iš namų išeina ryte ir grįžta apie 21-22 val.

Kai N. J. jį sužalojo, tai pastarasis tą veiksmą atliko vienu kartu, priėjęs prie jo iš priekio. Nežino, kodėl pastarasis taip padarė. Po įvykio su N. nekalbėjo, pastarasis jo neatsiprašė, o jeigu atsiprašytų, tai sutiktų taikytis, nes nenori be reikalo „sodinti“ žmogaus. Nuo jo draugės M. išvarymo iš buto iki N. J. sugrįžimo į jo kambarį praėjo maždaug 15-20 min. N. M. išvarė, atidarydamas duris ir pasakydamas „mauk iš čia“ – jis negali net draugės į savo namus parsivesti. Kambario jis nenuomoja, nežino, kodėl su juo taip elgiamasi, kaimynai šneka, kad M. draudžiama pas jį lankytis, nors pastaroji nieko nėra „prisidirbusi“. Jam reikalinga globa, nes jis turi 2 grupės invalidumą, tai M. buvo ir yra jo globėja, bet pastaroji nenori pas jį pareiti dėl kaimynų, todėl dabar jie susitinka prie bendrabučio. Viską prisimena gerai, nes įvykio metu buvo blaivas. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Įvykio metu buvo atsigėręs gal pusantros stiklinės alaus.

Dieną prieš įvykį, pas jį buvo užėjęs N. J. ir grasino jį pripjauti, tai jis išlėkė į lauką, tačiau namuose paliko striukę su pinigais ir invalidumo pažymėjimu, o kai parėjo į butą, tai nieko neberado, bet į policiją dėl to nesikreipė. Kai N. jam perpjovė smakrą, jis nešaukė, nes iš karto dar nelabai skaudėjo, o ligoninėje suleido vaistus. Dėl šio įvykio jam ant smakro ir dabar matosi randas, nežino jo ilgio, tačiau žaizda buvo susiūta septyniomis siūlėmis, nes buvo giliai įpjauta. Jis net neįtaria, kodėl jį perpjovė. Įvykio dieną iš ryto buvo atsigėręs alaus, nes nieko kito jis daugiau negeria, o per visą dieną iš viso išgėrė apie pusantro litro alaus, t. y. per visą dieną jis vis kažkiek vartojo alkoholio. Nežino, kodėl šiandien skiriasi jo parodymai nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Policijoje savo apklausos protokolo neskaitė, nes jis be akinių nemato.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus nukentėjusiojo V. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11-13) nukentėjusysis V. J. parodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi. Kiek prisimena apie peilį, tiek peilį šiandien apibūdino, o ikiteisminio tyrimo metu jo apibūdinti negalėjo. Buto raktą N. J. ištraukė iš durų, bet magnetinį raktą, pakabuką rado ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stogelio, o rakto nerado. Sausio 15 d. apie 21 val. buvo pamiršęs užrakinti duris, nes dar iki įvykio O. jam buvo padavusi raktus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus nukentėjusiojo V. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30-33), nukentėjusysis V. J. parodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi. Su N. jis nebendrauja, todėl nežino, ar šis yra agresyvus, tačiau anksčiau, kai grįžo iš ligoninės, tai buvo agresyvus, o dabar su juo nebesusitinka. Gali būti, kad įvykio dieną buvo išgėręs degtinės, bet to neprisimena. Neprisimena, kad O. būtų jo prašiusi užsirakinti buto duris. Jis turi problemų su atmintimi, jam buvo nustatytas 2 grupės neįgalumas, nes jam yra blogai su galva, atmintimi, būna taip, jog pasiklysta (duomenys neskelbtini). Dabar neturi neįgaliojo pažymėjimo, kadangi kai N. ištraukė iš striukės pinigus, tai ištraukė ir neįgaliojo pažymėjimą. Negali pateikti jokių dokumentų apie savo sveikatą, nes dabar iš naujo tvarkosi dokumentus dėl invalidumo. Savo šeimos gydytojos pavardės neprisimena, gydosi priešais „(duomenys neskelbtini)“ esančiame sveikatos centre.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus nukentėjusiojo V. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34-36) nukentėjusysis V. J. parodė, kad parodymai yra teisingi. Nei prieš įvykį, nei dėl paties įvykio iš N. J. pinigų neprašė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus nukentėjusiojo V. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą (1 t., b. l. 173-176) nukentėjusysis V. J. parodė, kad akistatos metu jis pasakojo tiesą, o N. J. viską neigė. V. R. yra jo kaimynas, įvykio dieną su juo nebuvo susitikę. Kai sėdi prie parduotuvės ant suoliuko, tai pro šalį praeinant R., jie pasisveikina, nėra su pastaruoju piktuoju, o su N. šie kartais „eina buteliuką padaryti“. Nelabai prisimena, kad N. J. kvietė policiją dėl spardomų durų, bet iškviesti ėjo pas kažką iš kaimynų ir paprašė telefono. N. su peiliu durų nebadė, o tik duris spardė, nors gal ir badė, tik dabar neprisimena, nes turi problemų su atmintimi. Jeigu jam ko nors reikia, pvz., paskambinti, tai jis einu pas kaimynę O. į (duomenys neskelbtini) butą. M. yra jo globėja ir sugyventinė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paaiškino, kad 2024-01-10, apie 20.00 val., jam į buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), pabeldė kaimynas N. J.. Jis pradarė duris ir šis jo paklausė „ar ta (duomenys neskelbtini) yra?“. Jis suprato, kad šis klausia apie jo pažįstamą M. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis ją pažįsta apie 8 metus laiko ir kartais ji pas jį užeidavo. Jis kaimynui pasakė, kad jos nėra. Tada kaimynas iš jo buto durų ištraukė raktus ir nuėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tada jis nuėjo pas kaimyną ir paprašė, kad šis jam atiduotų raktus, bet šis išvertė savo kišenes ir pasakė, kad raktų neturi. 2024-01-12 kaimynė O. jam perdavė jo raktus ir pasakė, kad jai raktus perdavė kaimynas N.. Tada jis pradėjo rakinti duris. 2024-01-15 apie 18.00 val. N. jam spardė duris, bet jis pažiūrėjęs pro durų akutę, šio neįsileido ir pranešė policijai, kad kaimynas spardo duris. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su juo ir kaimynu. Jis pareiškimo nerašė, nes durys nebuvo apgadintos. Tą patį vakarą, 2024-01-15 apie 21.00 val. pro jo neužrakintas buto duris, nes jas pamiršo užrakinti, įėjo kaimynas N. ir pradėjo jį kaltinti, kad jis šiam iškvietė policiją ir žodinio konflikto metu, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, tyčia staigiu rankos mostu perpjovė jam smakrą. Peilį kaimynas laikė dešinėje rankoje, peilio kriaunų nematė, jų apibūdinti negali. Peilio geležtės ilgis apie 15 cm, plotis apie 3 cm, į galą smailėjantis. Jis buvo neblaivus, o kaimynas iš pažiūros taip pat atrodė neblaivus. Jam iš smakro pradėjo bėgti kraujas. Kaimynas iš karto pasišalino. Jis gyvena vienas, telefono neturi, todėl pasiėmė popierinio rankšluosčio skiautę ir prispaudęs žaizdą išėjo į lauką, nes žinojo, kad prie namo lauke yra jo pažįstama M. B., ją matė pro savo buto langą. Ji iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Prašo nubausti N. J. įstatymų nustatyta tvarka. Viskas vyko jo bute, todėl konflikto daugiau niekas nematė. Daugiau paaiškinimų neturi (1 t., b. l. 11-13).

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo aukšte, gretimame bute gyvena kaimynas N. J.. Šis yra labai agresyvus ir piktas žmogus. Su N. nesutaria. Gali pasakyti, kad 2024-01-15 apie 18.00 val. N. jam spardė duris, bet jis pažiūrėjęs pro durų akutę, jo neįsileido ir pranešė policijai, kad kaimynas spardo duris. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo su juo ir kaimynu ir išvažiavo, nes jis nerašė pareiškimo, nes durys nebuvo apgadintos. Tą kartą kai atvažiavo policija, jo sugyventinė M. B. gyvenanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su kuria kartu yra apie 8 metus, bet kartu negyvena, tik retkarčiais, taip pat, kartu buvo. Jo sugyventinė nėra pageidaujama jų bendrabutyje. Tą patį vakarą kai policija išvažiavo ir M. buvo kartu pas jį, atėjo jo kaimynė O. iš gretimo buto (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad tegul M. išeina iš jo bent pusei valandos, nes N. O. barškino į duris ir reikalavo, kad M. išeitų. Tada jo sugyventinė M. išėjo į lauką. Jis buvo neužsirakinęs durų ir apie 21.00 val. pro jo neužrakintas buto duris, įėjo kaimynas N. ir pradėjo jį kaltinti, kad jis šiam iškvietė policiją, jis buvo savo buto miegamajame, sėdėjo ant lovos ir žodinio konflikto metu, dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį apie 15 cm geležties ilgio, plotis apie 3 cm, į galą smailėjantis, kokia buvo briauna nepasakys nematė, tyčia staigiu rankos mostu, perpjovė jam smakrą. Jam iš smakro pradėjo staigiai bėgti kraujas ir kaimynas tai pamatęs iš jo kambario pabėgo. Jis žaizdą užsidengė popieriniu rankšluosčiu ir išėjo į lauką. Kieme buvo jo sugyventinė M., kuri pamatė, kad jis kraujuoja, iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją. M. nuėjo iki jo namų ir jam dar atnešė striukę, nes buvo tik po megztiniu iš išgąsčio. Greitoji jį išvežė į ligoninę, kur susiuvo žaidą, padarė 4 siūles ir išleido gydytis ambulatoriškai. Gali pasakyti, kad įvykio metu buvo neblaivus, buvo pavartojęs alkoholio - degtinės, su M. nespėjo išgerti nei butelio 0,5 l talpos. Kaimynas taip pat buvo neblaivus, nes kai šis pas jį buvo atėjęs, jau pirmą kartą ir kai policija buvo atvykusi, jie nustatė, kad šis neblaivus, nes šio judesiai buvo nekontroliuojami, šis svirduliavo. Konflikto kai jam su peiliu sužalojo smakrą, niekas nematė, nes konfliktas vyko jo bute miegamajame, kai jis sėdėjo ant miegamojo lovos ir N. staigiai pribėgęs prie jo, vieną kartą peiliu perpjovė jam smakrą ir pasišalino. Taip pat, nori pasakyti, kad su kaimynu vyksta nuolatiniai barniai, kad ir 2024-01-10 apie 20.00 val. jam į buto duris, pabeldė kaimynas N. J.. Jis pradarė duris ir šis jo paklausė „ar ta (duomenys neskelbtini) yra?“. Jis suprato, kad šis klausia apie jo sugyventinę M. B.. Jis kaimynui pasakė, kad jos nėra. Tada kaimynas iš jo buto durų ištraukė raktus ir nuėjo į savo namus. Tada jis nuėjo pas kaimyną ir paprašė, kad šis jam atiduotų raktus, bet šis išvertė savo kišenes ir pasakė, kad raktų neturi. 2024-01-12 kaimynė O. jam perdavė jo raktus ir pasakė, kad jai raktus perdavė kaimynas N.. Daugiau neturi ką pasakyti, prašo nubausti N. įstatymų numatyta tvarka, nes šitaip elgtis negalima (1 t., b. l. 30-31).

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje neteiks. Gali pasakyti, kad N. kai neišgėręs tai viskas būna gerai. Jis apsisprendė ir civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje neteiks. Daugiau pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų. Taip pat, kai buvo atliekama akistata, jis daug detalių neprisiminė, bet prieš tai duoti jo parodymai yra teisingi, nes tada dar viską prisiminė ir tai kad būtent N. jam perpjovė barzdą yra visiška teisybė ir šis dabar kai buvo daroma akistata, melavo (1 t., b. l. 34).

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek žino iš tyrėjos apie šią bylą, tai tarp kaimynų įvyko konfliktas, bet apie jį jis sužinojo tik po kelių dienų. Tuo metu jis vartojo alkoholį su kaimynu N. J., o paskui išėjo į namus ir apie įvykį sužinojo tik po poros dienų. Apie įvykį V. J. pasakojo, jog šį kažkas sužalojo, o jis paties įvykio nematė, nežino, kada tiksliai įvyko, bet viskas vyko šiemet sausio mėnesį. J. jis žino puikiai, pastarasis yra tiek jo, tiek N. J. kaimynas, jie visi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės trečiame aukšte. Su J. apie įvykį nekalbėjo, bet tarp kaimynų sklido kažkokie gandai, kurie jam neįdomūs, nes jis pats konflikto nematė. Matė, kad kažkas V. J. buvo atsitikę: kraujo pas pastarąjį nematė, tik ant smakro buvo kelios siūlės. Jis žino, jog J. mėgsta pavaikščioti su peiliais, turi informacijos, kad yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, su administruojančia įmone užsiėmė tuo, jog J. apsitvarkytų, kadangi šis žmogus veda asocialų gyvenimo būdą. V. J. neturi žmonos ar vaikų, kažkada pas šį buvo sugyventinė, bet dabar ši moteris negali lankytis pas nukentėjusįjį, nes buvo kažkoks kaimynų raštas savivaldybei, bet tiksliai visų aplinkybių jis nežino, kadangi tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Jeigu J. sugyventinė apsilanko jų name, tai jie ją veja laukan, todėl kas pamato tą moterį, tas ją išveja. Ši moteris jų name yra nepageidaujama, kadangi yra toks raštas, o kas privedė iki to rašto surašymo, jis nežino, nes tuo metu tame name jis negyveno. Nežino, kokie yra V. J. ir N. J. santykiai, jis tuo nesidomi, nematė, kad pastarieji pyktųsi ar draugautų, nes jie apskritai retai matosi. J. yra tvarkingas, solidus žmogus, smagu su juo pasikalbėti, pasikeisti nuomonėmis apie gyvenimą, sportą, moteris. Apie šią bylą su N. jam neteko kalbėti. Įvykio metu jis turbūt buvo namuose, o kur buvo N. J. – nežino.

Po įvykio praėjus kelioms dienoms, jis sužinojo, kad įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas V. J., tačiau kas pastarąjį sužalojo ir kuo sužalojo - jis nežino, o paskalų nesiklauso. Su nukentėjusiuoju apie įvykį nesikalbėjo, nes nelabai nori su pastaruoju bendrauti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tuo metu duoti jo parodymai yra teisingi, jais galima remtis. Gali būti, jog po įvykio buvo kalbama, kad kažkas kažką pjaustė. Nukentėjusiojo butas yra maždaug už penkių butų nuo jo. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, V. J. veda asocialų gyvenimo būdą, mėgsta išgerti, o išgėręs būna agresyvus, iš pastarojo visko galima tikėtis. Kartą matė nukentėjusįjį su peiliu jų aukšto bendrose patalpose, nes kai vartojo alkoholį ir išėjo, jis pamatė J. su peiliu, tai jam įvyko gynybinė reakcija ir jis tą peilį išmušė. Nežino, ką J. darė su tuo peiliu, bet šis buvo išgėręs ir agresyviai nusiteikęs. Nieko nežino apie tai, kad V. J. buvo užrakintas bute ir nerado raktų. Nepastebėjo, ar šiuo metu nukentėjusiojo buto durys yra rakinamos, bet nėra jokios spynos, o ar durys buvo rakinamos sausio mėnesį – taip pat negali pasakyti.

Nukentėjusiojo buto duryse rankenos jau senokai nėra, nežino, ar rankena buvo sausio mėnesį. Apie sausio 15 d. įvykį jis nieko nežino. Žmonės matydavo, kad sausio mėnesį pas nukentėjusįjį ateidavo pastarojo sugyventinė M., nes moterys koridoriuje šnekėdavo, kad šią išvijo. M. jų name nepageidaujama, nes ši kartu su V. J. vedė asocialų gyvenimo būdą, pastarieji nesitvarko, girtauja, triukšmauja, virtuvėje be priežiūros buvo palikę užkaistus puodus, nuo ko kilo gaisras, pas J. pūva atliekos, sklinda baisi smarvė į koridorių bei laiptinę. Nepastebėjo pas N. J. agresyvumo požymių, o tuo metu, kai buvo su N. J., šis nesišvaistė su peiliu. Pas juos yra bendra virtuvė, bet nukentėjusiajam negalima ten eiti, o peilį iš šio išmušė jų aukšto bendroje laiptinėje. Jis pats nesinaudoja nei bendra virtuve, nei bendru tualetu, todėl apie tai, kodėl V. J. negalima naudotis bendra virtuve ar kodėl pas šį negali ateiti sugyventinė M., reikėtų klausti jų aukšto atstovės. J. savo kambaryje neturi virtuvės, aukšte yra bendras tualetas, o jis pats tualetą turi savo kambaryje.

Liudytoja O. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad į posėdį yra pakviesta dėl muštynių, kurios vyko šiemet, kai buvo sniego, bet tikslios įvykio datos nežino, nes yra po insulto ir blogai jaučiasi, o be to, viskas vyko seniai. Ji apie 5 metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), N. J. taip pat gyvena apie 5 metus to paties namo (duomenys neskelbtini)-ame bute, o V. J. gyvena (duomenys neskelbtini)-ame bute jau apie 15 metų. Šie abu jos kaimynai išgeria, V. J. laksto su peiliais, o paskui sako, kad N. J. taip daro. Ji nematė, kaip J. perpjovė J., jokių sužalojimų nematė, tik kai ėjo iš darbo, lauke buvo V. J., tai šis parodė, kad pastarajam yra perpjauta, nurodė, jog vakar vakare taip padarė N. J.. Tarp šių kaimynų tarpusavyje buvo nesusipratimas ir N. sužalojo V., bet ji to nematė. V. J. yra labai netvarkingas, pas pastarąjį yra tarakonų, o kambaryje - sąvartynas, todėl su pastaruoju visi kaimynai pykstasi dėl tos netvarkos. J. vienam žmogui vienaip sako apie tai, kaip buvo sužalotas, o kitam – kitaip, dar yra sakęs, jog dėl įvykio gaus pinigų. Nežino, ar V. J. dėl šio įvykio kieno nors prašė pinigų, nes pastarasis tik šiaip „garsiai“ kalbėjo. J. visą laiką sakė, kad šį sužalojo N. J., J. buvo sutvarstytas ir išleistas iš ligoninės. V. J. gyvena vienas, turi sugyventinę M. B., pastarieji dažnai būna kartu, bet dabar ši moteris laisvai pas juos į namą negali patekti. B. sakė, jog įvykio metu pastarosios nebuvo, įvykio nematė, tik pastarajai apie tai pasakojo J., tačiau tą dieną apskritai M. B. buvo apsilankiusi pas V.. Pas V. J. dažnai atvažiuoja policija, o iki šio sužalojimo turbūt nebuvo atvažiavus, bet šiaip policija pas juos dažnai važiuoja dėl muštynių. V. J. brolis yra prašęs jos V. prižiūrėti, atnešti šiam valgyti, bet V. yra negeras žmogus, mėgsta vogti, meluoti. Dažiausiai pastarasis į ją kreipiasi pagalbos, yra pati skambinusi telefonu, kai pastarajam kažko reikėjo, nes savo telefonus V. J. atiduoda į lombardus. Visas jų namo aukštas yra prieš M. B. apsilankymus, nes ši turi utėlių, todėl jie - kaimynai – pastarąją išprašo iš jų namo arba kviečia policiją, bet M. B. išeina geranoriškai ir be pykčių. Ji su N. J. sutaria normaliai. V. J. laksto su peiliais, nes negali įeiti į savo kambarį, o su peiliu atsirakina duris: J. kambario duryse nėra nei rankenų, nei spynos, todėl šis negali net užsirakinti. Kai įvyko įvykis, kurio metu buvo sužalotas V. J., tai taip pat V. J. duryse nebuvo nei rankenos, nei spynos, todėl V. ir sako, kad su peiliu atsidaro duris. Paprastai V. J. su peiliu nelaksto ir negrasina, taip pat ir N. J. nelaksto su peiliais. Kažkada buvo dingę J. buto raktai, nes anksčiau pas šį duryse buvo spyna, tai tada sakė, jog raktus paėmė N., o paskui tie raktai atsirado išmesti per langą. Buvo apklausta pas tyrėją, bet tas buvo seniai, tai neprisimena, ką pasakojo, bet ją apklausus, jai buvo duotas perskaityti protokolas, pastabų jam neturėjo.

Tyrėjai sakė teisybę, bet negali pasakyti, ar tada apklausiama gerai prisiminė įvykio aplinkybes. V. J. pasakojo, kad barzdą šiam sužalojo su peiliu, ir apie tai pastarasis jai pasakojo, kai V. J. sutiko grįždama iš darbo apie 16 val. arba ryte. Ji galvoja, jog J. ir pats galėjo pasidaryti tą sužalojimą. R. J. pažįsta, ši yra jos kaimynė – N. J. mama, dažnai būna N. bute, o šiaip pastaroji gyvena (duomenys neskelbtini). V. J. pastarąją taip pat pažįsta. Vieną kartą matė, kaip dar prieš barzdos perpjovimą V. J. mušėsi su V. R., R. pastarąjį mušė, spardė, nes tuo metu J. turėjo peilį, juo švaistėsi, o V. norėjo tą peilį atimti. N. J. su V. J. paprastai nesimušdavo, tik konfliktavo žodžiais – ji nėra mačiusi, jog N. muštų J.. Jos sveikata yra „nekokia“, prieš pusantrų metų turėjo insultą. Po V. J. ir V. R. muštynių, J. nebuvo sužalotas. Kai V. J. švaistėsi su peiliu, o V. šį mušė, tai tada ji kvietė policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojos O. E. parodymus (1 t., b. l. 49-52), liudytoja O. E. parodė, kad daugiausiai ji bijo V. J., o ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, jog bijo N. J., ji susimaišė ir tą darė visos apklausos metu, nes N. nėra blogas žmogus. Policijoje po apklausos jai davė paskaityti protokolą. N. J. ji nematė su peiliu, o V. laksto su tuo peiliu. Gal J. prigėręs vieną kartą pasakė, kad papjaus V. J.. Ji N. J. nebijo, o į akistatą su juo nenorėjo eiti, nes niekas nenori eiti nei į akistatas, nei į teismus. Nežino, ar pagrįstai yra kaltinamas N. J.. Nerašė jokios pastabos dėl apklausos protokolo, ją apklausė moteris, kurios pavardės nežino, pareigūnai jai poveikio nedarė. Ji nematė, kaip N. J. perpjovė smakrą V. J. – tai jai papasakojo J.. Apklausa vyko policijoje, jai pasakė, kodėl yra į ją iškviesta, ir ji atsakė tai, ką jos klausė. Prieš apklausą jokios įžangos apie tai, kas tai per įvykis ir ką ji turi papasakoti, nebuvo – policijoje apklausa vyko panašiai kaip ir šiandien. Žodžiai „kad N. dabar dar ir smakrą J. perpjovė“ yra tik jos išsireiškimas – ji pati to nematė. Dabar nebėra jokių baimių, o kai buvo atliekama apklausa, tai tada buvo baimių ne tik dėl N. J., nors šis jai ir nekėlė baimės. N. J. mama buvo sakiusi, kad N. turi reikalų su probacija. Su N. J. mama jos normaliai bendraujame, nėra draugės - yra tik kaimynės.

Liudytoja O. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. J. ji pažįsta, jis yra jos kaimynas, taip pat, pažįsta ir V. J., jis taip pat, yra jos kaimynas. Gali pasakyti, kad V. J. yra pijokas, vedą amoralų gyvenimo būdą. V. yra ramus žmogus, kai prigeria, tai būna ramus savo namuose, o apie N. ji net bijo kalbėti, jis yra neprognozuojamas, jis gali ir padegti duris ir papjauti su peiliu. Ji jo tiesiog bijo. Jis labai konfliktiškas. Kai prigeria, tai siaubas kas darosi. Tai su peiliais puldinėja, visus terorizuoja, kelia konfliktus, ji tiesiog sako bijo ką nors apie jį pasakyti, taigi jis ir perpjovė tą V.. O buvo taip, kiek prisimena tai buvo 2024-01-15, ji buvo savo namuose, gulėjo lovoje. Jai pabeldė į duris. Atidarė duris. Ten buvo V., sako atvažiavo policija. V. pasakė, kad N. paėmė raktus iš jo, prašė kad atimtų iš jo raktus. Policija pasakė N., kad atiduotų raktus, N. ištraukė policijos pareigūnams šakutę, policijos pareigūnai pasakė, kad nejuokautų. Policija ieškojo raktų pas N. ir policija išvažiavo. Pas V. buvo dar jo draugė. Gali pasakyti, kad V. kvietė policijos pareigūnus, ji policijos pareigūnų nekvietė. Ji girdėjo ir yra mačiusi, kaip N. spardo V. duris. Taip V. vedą netvarkingą gyvenimo būdą, geria, bet jis yra labai ramus žmogus. Gali pasakyti, kad N. jau kokį trečią kartą atima iš V. raktus. Policija pasakė N. eiti namo ir užsidaryti, N. taip ir padarė. Kai policija išvažiavo, ji pasakė V., kad jis užsidarytų duris ir jei balados kas nors, kad nieko neįsileistų. Ji nuėjo namo. Ryte sutiko V., kuriam buvo perpjautas smakras. Ji jo paklausė, kas nutiko. V. pasakė, kad vakar kai išvažiavo policija, atėjo N. ir perpjovė smakrą. Daugiau nieko nesakė apie įvykį. Sakė kad grįžta iš (duomenys neskelbtini) parašęs pareiškimą. Ji pati to fakto nematė kaip N. jam perpjovė smakrą, bet ji tiki, kad jis taip pasielgė, nes ne kartą yra vaikščiojęs po bendrabutį su peiliu ir yra rėkavęs, kad „vis tiek tave papjausiu“, nes kad iš jo eina tarakonai, kad jis yra netvarkingas, kad vedasi tokią moterį. Ji gali pasakyti, kad po to, kai išvažiavo policija, ji daugiau nieko negirdėjo. Jos buto durys yra šarvuotos ir nelabai ji ką girdi. Dar kol N. buvo registruotas probacijoje, dar buvo ramesnis, bet dabar tai vėl jis ten siautėja. N. šitame bute gyvena nuolatos, bent ji taip mato. Taip pat, nori pasakyti, kad 2024-10 N. pasibaladojo į duris, sakydamas, kad eitų žiūrėti, nes V. su peiliu laksto ir nori papjauti, kai pažiūrėjo, tai V. gulėjo ant žemės ir matė kaip jam į rankas kaimynas V. įkišo virtuvinių stalo įrankių peilį, kurį turėjo rankoje. Ji paskambino į policiją kad atvažiuotų, nes kaimynai mušasi. Atvažiavo policija ir visus išskirstė. Nori pasakyti, kad N. labai puldinėja V., kad iš jo buto smirda, kad tempia visokius daiktus, tačiau taip elgtis negalima, jis yra žmogus ir nuolatos jam grasinti, puldinėti, mušti, daužyti duris, kabinėtis, tai ką daro N., negalima. O dabar dar ir perpjovė smakrą. Tai tikrai V. pats sau to nepadarė, tai tikrai N. taip padarė. V. jai pasakė, kad jis kalbėjo su N. mama R. J., kuri pasakė V., kad jei pasiskųsi policijai, ką sūnus padarė, tai jis turės reikalų su ja (1 t., b. l. 49-50).

Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. J. kartu pragyveno ne vienerius metus, o kaimynystėje gyvenantis kaltinamasis, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, atėjęs į kambarį išmetė ją ir jos rūbus laukan, o visam tam dar vadovavo pirmą neįgalumo grupę turinti M., kurios pavardės nežino. Sakė, jog jos rūbus išmetė į konteinerį, tačiau išmetė viską, kas buvo kambaryje, jame liko tik sienos ir lentynos. Dėl konfliktų tarp V. J. ir kaltinamojo ji nieko negirdėjo ir, kol ji gyveno, J. nebuvo sužalotas. Šių metų sausio mėn. įvykių neprisimena, nebuvo apklausta policijoje dėl V. J. padarytų sužalojimų. Su jos atmintimi yra „pusiau gerai“, galima sakyti, kad ji neprisimena tokių dalykų. Jos niekas neprašė ko nors nesakyti teismo posėdyje, policijoje nebuvo apklausta. Ji vartoja alkoholį normaliai, policijoje niekada nėra buvusi.

V. J. buvo sužalotas smakras, bet neprisimena kada, nes kai ją išmetė iš buto, tai ji pavaikščiojo po kiemą, kur taip pat išėjo ir J. su perpjautu smakru. Nežino, kas perpjovė V. J. smakrą, šis jai to nesakė, bet yra vienas žmogus, kuris aukšte naudoja peilį, ir tai yra kaltinamasis. Nežino, dėl ko J. su kaltinamuoju „susiėdė“ koridoriuje. Dėl to įvykio ji nebuvo apklausta policijoje, šiandien teismo koridoriuje esanti pareigūnė jai nematyta.

V. J. išėjo iš bendrabučio į lauką perpjautu smakru ir ji šiam pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paprašiusi pro šalį einančio su telefonu žmogaus. Tą pačią dieną, kai buvo išmesta iš bendrabučio, buvo perpjautas V. J. smakras. Ji kaltinamojo buvo išmesta iš adreso (duomenys neskelbtini), šis jai kažką sakė, bet neprisimena, pastarasis ją išmetė per duris, o J. liko kambaryje. Po to lauke palaukė apie 20 min. ir išėjo kruvinas V. J., kuriam buvo perpjauta barzda, bet pastarasis jai nesakė, kas šį sužalojo. V. J. taip pat nepasakojo, kas įvyko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojos M. B. parodymus (1 t., b. l. 61-64), liudytoja M. B. parodė, kad buvo duoti tokie parodymai, buvo įvykę tokie dalykai, bet neprisimena, ar ji buvo policijoje, nes į (duomenys neskelbtini) gatvę jos niekas nevežė. Neprisimena, ar ją apklausė vyras ar moteris, po apklausos jai nieko nedavė paskaityti, neprisimena, ar jos parodymai buvo perskaityti grasiai. 1-o tomo 62, 64 bylos lapuose po apklausos protokolo yra jos parašas ir jos raštas. Neprisimena, kaip buvo atlikta jos apklausa. Teisėjo pagarsinti parodymai surašyti teisingai.

Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra be pastovios gyvenamosios vietos. Šiuo metu yra apsistojusi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). V. J. yra jos sugyventinis. Kartais būna pas jį namuose kai niekas nemato. Klausimas: kaip galite paaiškinti kai niekas nemato? Atsakymas: nu tai kai nemato kaimynai, jie jos neįleidžia pas V. ir į tą bendrabutį, kodėl taip daro, nežino. Gali pasakyti, kad pas V. 2024-01-15 ji buvo apie 18.00 val., į jo duris pradėjo daužytis kaimynas N. iš gretimo buto. V. durų neatidarė, bet ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau V. pareiškimo nerašė, nes durys neapgadintos. Kai policija atvažiavo, ji buvo kartu pas V.. Policijai išvykus, atėjo kita kaimynė, O., kurios pavardės nežino, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute, jos telefono Nr. neturi. Ji pasakė kad jai reikia išeiti iš V. namų. Ji taip ir padarė ir išėjo. Išėjo į lauką, nes ir V. turėjo ateiti. Ji laukė kieme, apie 30 min. kai išėjo V. kruvinu smakru. Jis buvo užsidengęs žaizdą su popieriniu rankšluosčiu. Ji paklausė kas buvo, o V. pasakė, kad kaimynas N. atėjo pas jį į namus ir perpjovė jam smakrą. Ji pamačiusi kraują iškarto paskambino į BPC. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji ir N. išvežė į ligoninę. Gali pasakyti, kad kaimynas N. yra kai neblaivus labai agresyvus, kai negeria tai normalus. Daugiau neturi ką pasakyti, nes viską ką žino pasakė šios apklausos metu. Ji pačio konflikto nematė (1 t., b. l. 61-62).

Liudytoja K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja, žino, jog į teismo posėdį yra pakviesta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Įvykis vyko šių metų pradžioje, nukentėjusysis buvo V. J., o įtariamasis - N. J.. Byloje atliko tyrimo veiksmus, apklausė liudytoją O., V. draugę M., N. draugą – kaimyną, kuris turbūt buvo vardu V.. Įvykis vyko 2024 m. sausio mėn. ir atvykusi O. E. iš pradžių nenorėjo nieko pasakoti, sakė, jog nieko nematė ir negirdėjo, bet kai buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir kai nurodė, jog pastaroji turi pasakyti, kaip viskas buvo ir ką matė, tai tada pasakė, kad pastaroji nenori meluoti, neprisiims tokios atsakomybės, ir pradėjo pasakoti. E. pasakojo, jog V. J. veda amoralų gyvenimo būdą, kad yra netvarkingas, iš šio buto sklinda nemalonus kvapas, kad ne kartą kaimynai kvietė dezinfekciją, sanitarus, jog išvalytų laiptinę, tačiau asmuo yra labai ramus ir geras žmogus, pastarasis niekam nieko blogo nedaro, prie nieko „nekimba“, priešingai nei N., kuris yra labai agresyvus, todėl liudytoja šio labai bijo, taip pat bijo duoti parodymus ir apklausos metu minėjo, kad jeigu bus galimybė, tai nekviesti pastarosios į akistatą, nes bijo su N. susitikti. Liudytoja O. E. nurodė, kad kai N. buvo registruotas probacijos tarnyboje, tai buvo ramesnis, bet kiek ši matė, pastarasis gyvena tame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytoja sakė, kad kaimynas N. ne kartą atėmė raktus iš V., kad yra nepageidaujama V. J. draugė, kuri pas V. J. ateina, kad kaimynai yra nusiteikę prieš pastarąją, todėl tos draugės nenori, šios niekur neįleidžia, ši moteris, atėjusi pas V., daužo duris, M. dar atsiveda ir kitų žmonių. Buvo taip, jog konflikto dieną buvo kviesti pareigūnai, o V. J. buvo atėjęs pas E., sakydamas, kad jam neatiduoda raktų, buvo atvažiavusi policija padėti rasti tuos raktus. O. E. nurodė V. eiti namo ir taip pastarieji išsiskirstė. E. nematė konflikto, bet kitą dieną pastaroji pastebėjo pas V. J. prapjautą smakrą, o V. papasakojo, jog išvykus policijos pareigūnams, į butą įėjo N. ir peiliu perpjovė šiam smakrą. Nors O. E. nematė to fakto, bet pastaroji buvo tikra, kad N. galėjo taip padaryti, nes N. ne kartą grasino V., jog su šiuo susidoros, papjaus, liepė nebevaikščioti. E. niekada nesakė, kad bijo V. J., nurodė, kad nors ir kokį amoralų gyvenimo būdą šis veda, yra netvarkingas žmogus, tačiau nenusipelnė, jog su pastaruoju taip elgtųsi, kad šį visą laiką pravardžiuotų, daužytų duris, o tai, kad V. papjovė, tai iš viso negali būti, tai yra nežmogiška. Jai nekilo abejonių, jog O. E. galėtų maišyti asmenis, t. y. kad ji maišytų V. J. ir N. J.. E. nurodė, jog J. pažįsta seniai ir žino, kur šis gyvena. Kai pakvietė O. E. į apklausą, tai pastaroji žinojo, dėl ko yra pakviesta, t. y. ji pasakė, kad žino, jog yra pakviesta dėl V. perpjauto smakro. Kai paprašė paaiškinti aplinkybes, E. nuosekliai ir aiškiai dėstė aplinkybes, o kai jai iškildavo klausimai, tai ji jai užduodavo klausimų, kad patikslintų, nes liudytoja dar minėjo ankstesnius įvykius, kai iš V. J. buvo atiminėjami raktai, kai buvo kviesta policija ir dar anksčiau įvykusias muštynes. Buvo nurodyta, kad N. engė V., matė, kaip V. įkišo peilį į rankas, o paskui N. O. liepė išeiti pažiūrėti, kas darosi, tai tada ir buvo iškviesti pareigūnai. Kai buvo baigta O. E. apklausa, jai ši buvo garsiai perskaityta, nes ji visada apklausos protokolus perskaito, paklausia, ar surašyta teisingai, kai asmenys pasako, jog surašyta teisingai, tai tada atspausdina protokolą, duoda žmogui dar kartą protokolą paskaityti. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko E. skaitė savo apklausą, bet pastaroji į jį žiūrėjo, pastabų dėl apklausos protokolo neturėjo. Liudytoja norėjo pabrėžti, kad jeigu bus akistata, tai pastaroji nenorėtų joje dalyvauti. Liudytojos M. B. apklausą atliko ji policijoje, adresu (duomenys neskelbtini), nes kitur nei policijoje ji neapklausia nei vieno asmens. B. prisiminė aplinkybes, prisiminė, kad ši buvo atvykusi pas V. J. į namus, buvo atėjęs kaimynas N., kuris spardė, daužė duris, po to pastaroji išėjo į lauką, nes atvyko policijos pareigūnai, kad šią išprašytų, kadangi buvo nepageidaujama. Pastarajai išėjus į lauką, po kažkiek laiko turėjo išeiti ir V., tai kai šis išėjo, buvo su perpjautu smakru, buvo prisidengęs smakrą, neapsirengęs, tai liudytoja dar grįžo į butą paimti drabužių, kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Apklausos metu M. B. pasakojo laisvai, apklausos protokolą ji visada perskaito garsiai, o paskui duoda asmeniui protokolą persiskaityti pačiam ir šį patvirtinti. Šiuo atveju B. pastabų neturėjo. M. B. sakė, jog konflikto nematė.

O. E. nesakė, kad turi kokių nors sveikatos problemų ar kad būtų persirgusi smegenų liga, todėl galėtų pamiršti aplinkybes. Apklausos metu nekilo įtarimų, kad pastaroji pasakoja nenuosekliai ar maišytųsi nurodydama aplinkybes. Perskaičiusi parodymus, E. pasirašė protokolą, jog protokolas surašytas teisingai. Atvykdama į teismą, neturėjo galimybės susipažinti su byla, nes dabar atlieka visai kitą darbą, o įvykį gerai prisimena, kadangi šie žmonės jai labai gerai įsiminė. Viskas vyko 2024 m. metų pradžioje, nukentėjusįjį prisimena dėl ilgosios raidės jo varde, taip pat prisimena O., kurios vardas mažybinis, aplinkybes taip pat gerai prisimena, o be to, ji ir dabar mato vaizdą, kaip O. pas ją kabinete sėdėjo ir jai pasakojo. Be to ji galvojo, kad jeigu žmogus gyvena amoralų gyvenimo būdą, tai nėra teisės šį žaloti ar kitaip engti. Kai apklausinėjo liudytoją M. B., ši buvo blaivi. Neprisimena, kad akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu V. J. būtų reketavęs iš N. J. pinigų, nes po akistatos buvo daroma papildoma apklausa ir, jai buvo keista, jog žmogus bando įrodyti savo teisybę dėl to, jog nukentėjo, bet prašo, kad užrašytų, jog šis nenori reikšti jokio civilinio ieškinio, nenori pinigų. Įvykio vietoje nebuvo.

Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu policijoje nebedirba, iš ten išėjo maždaug prieš du mėnesius, bet 2024 m. sausio mėnesį dirbo policijoje Reagavimo skyriaus tyrėju. N. J. ar V. J. pavardės jam nieko nesako, apie su pastaraisiais susijusį įvykį nieko negali pasakyti, jo neprisimena. Salėje esančio kaltinamojo neprisimena. Mano, jog šioje byloje yra kalbama apie konfliktą su asmeniu, kuris veda asocialų gyvenimo būdą, dėl triukšmo, bet rimtos priežasties nebuvo. Prisimena, jog nukentėjusįjį išsivežė medikai, kartu su pastaruoju išvyko asmuo M.. Su kaltinamuoju bendravo, bet nieko konkrečiai negali pasakyti. Kiek prisimena, nukentėjusysis ir kaltinamasis yra kaimynai, kurie gyvena vienas šalia kito. Jeigu įvykio metu kas nors buvo sužalotas peiliu, tai turėjo ieškoti sužalojimo įrankio, bet nežino, ar įrankį rado, o jeigu rado, tai duomenys apie tai turėtų būti byloje. Tuo metu įvykio veiksmus koordinavo jis, nes buvo Reagavimo skyriaus tyrėjas, o kolegė R. J. buvo vyriausioji patrulė, turinti šiek tiek mažiau praktikos. Tarnybinio pranešimo byloje nerašė. Negali pasakyti, kada įvyko įvykis. Neprisimena, ar atvažiavus į įvykio vietą, buvo rastos subadytos durys. Būnant įvykio vietoje, turėjo būti įjungtos jų Body kameros. Gali būti, kad peilio nerado. Negali pasakyti, kas konkrečiai įvyko, nes nuo įvykio jau praėjo nemažas laiko tarpas, o be to, per dieną turi po 10-12 įvykių. Įrašus žiūryklėje apie įvykį įrašo vienas iš ekipažo narių. Neprisimena, kiek kartų vyko įvykio vietos adresu, negali pasakyti, ar per vieną dieną ten buvo keli iškvietimai, ar iškvietimai buvo kelias dienas. Nėra tikras, bet galbūt dėl darbinės praktikos jam daugiau buvo žinomas nukentėjusysis. Bendravo su nukentėjusiuoju ir, jeigu nustatė galimą įtariamąjį, tai turbūt nukentėjusysis nurodė, kas šį sužalojo. Įtariamojo jie nesulaikinėjo, nes pagal praktiką, jeigu dėl LR BK 140 str. 1 d. įtariamo asmens tapatybė, jo gyvenamoji vieta, telefono numeris yra aiškūs ir yra galimybė su juo susisiekti, tai jie asmens nesulaikinėja. Neprisimena, ar bendravo su įtariamuoju.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai žino, dėl kokio įvykio yra pakviesta liudyti, bet turbūt dėl kokio nors įvykio, kai dirbo policijoje, nes ten nebedirba nuo pavasario, bet 2024 m. pradžioje buvo patrule. J. ir J. pavardės jai nieko nesako, nežino, apie kokį įvykį yra kalbama. Jeigu gerai prisimena, tai bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji kalbėjo su buvo savininku, kuris bus sužalotas, o jos kolega kalbėjo su šio kaimynu. Ji buvo įėjusi apžiūrėti asmens, su kuriuo kalbėjo, buto, bet ten buvo labai didelė netvarka ir kažko įtartino nepamatė, kruvino peilio nerado. Peilio ieškojo pas nukentėjusįjį kambaryje, jo nerado, nes ten buvo didelė netvarka, nebuvo įmanoma taip greitai tą peilį rasti. Gali būti, kad kolega buvo nuėjęs pas kaimyną ieškoti peilio, bet atrodo, jog buvo įtarimai, kad nukentėjusysis pats sužalojo. Jeigu gerai prisimena, įrankis nebuvo rastas.

Jos surašytame tarnybiniame pranešime yra nurodytos teisingos aplinkybės, bet dabar neprisimena, ką jame rašė. Nežino, kas suvedė duomenis į BIRD žiūryklę, o pranešimo pobūdį nurodė budinti dalis ir tada jie sureagavo į įvykį bei supildė dokumentus, kuriuos galėjo. Negali pasakyti, kas pildo BIRD žiūryklę, nes apie ją girdi pirmą kartą. Jeigu gerai prisimena, nukentėjusiojo adresu vyko du kartus, tai pirmu kartu nebuvo jokio įvykio, o antrą kartą jau buvo įvykis. Antrą kartą tuo pačiu adresu važiavo tą pačią dieną, bet neprisimena, po kiek laiko. Prisimena, kad nurodytu adresu nuvykus pirmą kartą, iš nukentėjusiojo buto sklido negeras kvapas, jame buvo netvarka, dėl kurios pyko kaimynai, bet pretenzijų niekas neturėjo, tai jie tiesiog išvažiavo ir pateikė ataskaitą į PRIR. Tarnybinis pranešimas rašytas dėl antro vykimo, nes tada buvo sužalotas asmuo ir nukentėjusįjį buvo išsivežusi greitoji medicinos pagalba. Neprisimena, kad būtų radę peilį, nes jeigu būtų jį radę, tai būtų tai įrašiusi tarnybiniame pranešime. Jeigu gerai prisimena, nukentėjusiojo namuose buvo kraujo žymių, bet jeigu to nėra pažymėta tarnybiniame pranešime, tai gal ir nebuvo. Tarnybinis pranešimas yra pati šviežiausia medžiaga, jame iš karto viską paminėjo, tai jeigu būtų buvę kraujo, tai būtų jį paminėjusi. Nukentėjusysis aiškino, kas šiam nutiko, bet jie jo nelabai suprato, kadangi pastarasis buvo stipriai neblaivus ir buvo sudėtinga suprasti. Jie matė, kad asmuo yra kruvinas, šis kalbėjo, kad jį papjovė, todėl ieškojo ir peilio. Apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo pats, galbūt šnekėjo kaimynai, nes tas vienas kaimynas, su kuriuo jau anksčiau buvo konfliktas, nurodė, jog po to, kai jie išvažiavo po pirmo iškvietimo, pastarasis net nebuvo užėjęs į nukentėjusiojo butą, todėl kilo įtarimai, kad nukentėjusysis galėjo ir pats susižaloti. Nukentėjusiojo žaizdą matė, atrodo, nukentėjusysis buvo apsirišęs galvą, o kuri vieta buvo sužalota - neprisimena. Gali būti, jog buvo sužalotas smakras, negali pasakyti, kokio dydžio buvo žaizda, nes ši buvo uždengta. Nukentėjusysis buvo neblaivus ir, nors tiksliai neprisimena, ar šiam nustatinėjo girtumą, bet turėjo tai daryti.

Pareiškime nurodyta, kad 2024-01-15 apie 21.00 val. pas V. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) įėjo kaimynas N. J. apie 40 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini) ir žodinio konflikto metu jam peiliu perpjovė smakrą, taip padarydamas nežymų kūno sužalojimą. Skausmo nejuto, nes smakras „aptirpo“. Iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, kurie, suleidę vaistų, žaizdą jam susiuvo. Tuo metu, taip pat, skausmo nejuto. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pareikš vėliau, kai bus įrodyta kaimyno kaltė. Prašo nubausti N. J. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11-15)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-27).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (1 t., b. l. 100-110).

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b. l. 111-112, 114-115, 117-118).

Apžiūros protokole užfiksuotas perklausytas pokalbis su BPC darbuotoja (1 t., b. l. 120-121).

Akistatos tarp V. J. ir N. J. protokole užfiksuoti duomenys, kur V. J. teigė, jog N. J. įėjęs į jo kambarį, po to kai išvarė M. B., pastarajam peiliu perpjovė barzdą, o N. J. neigė šias aplinkybes (1 t., b. l. 173-175).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Nors kaltinamasis neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teigdamas, jog V. J. nesužalojo, nei kaltinime nurodytu, nei kitu laiku nėra nebuvęs pas V. J. bute, sužaloto V. J. nematė, teismo vertinimu kaltinamojo N. J. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.