Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Irenos Dačkauskienės pareiški­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 01-1-38693-17 ir su­si­pa­ži­nęs su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo by­los me­džia­ga, ku­rio­je, ku­rio­je A. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kaltinamasis A. S. delnu sudavė vieną smūgį mažamečiui J. G. , gimusiam (duomenys neskelbtini), per veidą, taip sukeldamas J. G. fizinį skausmą, po ko nuvedęs jį į kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), ten diržu sudavė jam ne mažiau vieną kartą į juosmens sritį, taip padarė nukentėjusiajam J. G. nubrozdinimus ir kelias kraujosruvas juosmens srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamojo A. S. parodymai, kuriais jis savo kaltę pripažino iš dalies, kad su R. G. jis gyvena apie 1 metus ir 3 mėn. Kartu augino du R. vaikus ir nesenai gimė jų bendras vaikas. Gyvena daugiabutyje, su kaimynais palaiko gerus santykius, išskyrus vieną kaimynę – N. B. . Ji yra ant jo supykusi dėl to, kad jis, tvarkydamas savo namuose įėjimo duris, nesutvarkęs jų iki galo, išėjo atsigerti kavos ir paliko po savęs šiukšles. Jai tai nepatiko ir dėl to ji pyksta. Jis materialiai išlaiko savo šeimą, nes dirba nelegaliai pavienius darbus. Kas liečia R. vaikus, tai jų tikras tėvas jais nesirūpina, alimentų nemoka, niekada pas juos neatvyksta. Dėl J. sužalojimų juosmens srityje gali pasakyti, kad tų sužalojimų nematė. Apie tai, kad jam sužalota nugara sužinojo tik iš N. B. , tai ji jį apkaltino, kad jis taip padarė, tačiau jis to nedarė. Nors kartais J. jį vadina ne vardu, o „A.“, kartais „P.“, jis dėl to nepyksta. Prisipažįsta iš dalies, nes J. sudavė tik į veidą delnu, diržu niekada nemušė. Prisipažįsta, kad 2017 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, jis sudavė J. į veidą delnu, todėl, kad šis namo kieme prie pavėsinės susikeikė. Daugiau jis jo nemušė (b. l. 145-146, 147, 154, 155).

Iš Rietavo savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-07-25 rašto Nr. VTS-261 „Pranešimas dėl galimo smurto“ matyti, kad 2017-07-25 16.30 val. iš Rietavo socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos L. S. gautas telefoninis pranešimas dėl galimo fizinio smurto prieš nepilnametį J. G. , gim. (duomenys neskelbtini). Kaimynai informavo, kad J. G. mamos sugyventinis A. S. muša J., prieš kelias savaites ant jo kūno matėsi sumušimo žymės. J. G. kaimynams sakė, jog skauda nugarą, kojytes, nes A. S. jį muša. Kaimynė E. S. nurodė mačiusi, kaip A. S. yra trenkęs ranka į veidą J. G. . Bendraujant su J. G. , šis nurodė, kad A. S. jį yra mušęs ne kartą, yra sudavęs ranka į veidą, nugarą, kojas. Berniukas sakė, kad nugara jam ir dabar skauda. Nugaros srityje matėsi mušimo, nubrozdinimo žymės. J. G. nežino, kodėl A. S. taip elgiasi. Berniukas paaiškino, kad bijo A. S. , nenori važiuoti į namus. 2017-07-24 J. G. buvo nuvežtas medikų apžiūrai. Prašo įvertinti pateiktą informaciją (b. l. 1).

Specialisto išvada Nr. G 1333/2017(03), kurioje konstatuota, kad J. G. nustatyti nubrozdinimai ir kelios senos (gelsvos) kraujosruvos juosmens srityje, pagal medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). J. G. nustatyti nubrozdinimai ir kelios senos (gelsvos) kraujosruvos juosmens srityje, pagal medicininius dokumentus, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. VšĮ Plungės ligoninę 2017-07-24 19.15 val. Neatmetama galimybė, J. G. nustatyti sužalojimai juosmenyje, pagal medicininius dokumentus ir nurodytas įvykio aplinkybes galėjo būti padaryti J. G. griūnant. J. G. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Specialistės J. A. paaiškinimas, kad, vadovaudamasi J. G. , gim. (duomenys neskelbtini), gydymo stacionare ligos istorija Nr. 17S/2901, gali nurodyti, jog J. G. padaryti sužalojimai nebuvo padaryti tą dieną, kai jis buvo apžiūrėtas. Ant vaiko kūno juosmens srityje buvo nustatyti nubrozdinimai ir kelios senos mėlynės. Sprendžiant iš mėlynių pobūdžio, kurios buvo gelsvos, žalsvos, mėlynės galėjo būti padarytos savaitę – dvi iki vaiko pristatymo į gydymo įstaigą (b. l. 25-27).

Liudytojos L. S. parodymai, kad ji dirba Rietavo Socialinių paslaugų centre. Nuo 2014 metų darbo reikalais pažįsta R. G. , kuri turi du vaikus nuo skirtingų vyrų, šiuo metu ji yra nėščia. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. ji gyvena su sugyventiniu A. S. . Šeima yra įtraukta į jų įskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Ji aplanko šią šeimą vieną kartą per savaitę. Būna ir dažniau, nes R. nesugeba pasirūpinti vaikais – nuvesti pas medikus, įforminti kokių nors dokumentų. Ji niekada jai nesakė, kad A. smurtautų prieš ją ar prieš vaikus. Apie tai, kad A. muša J. G. , gim. (duomenys neskelbtini), jai pranešė R. kaimynai, kurie bijo apie tai kalbėti viešai, nes bijo A. keršto. Jis yra pakankamai netaktiškas, agresyvus, nepriima svetimos nuomonės, neleidžia net J. lankyti darželio, dėl kokios priežasties, neaišku. A. yra labai valdingas, piktas. Kai ji jam nurodo, kaip reikia prižiūrėti vaikus, ką reikia daryti, jis jos neklauso. Į tai atsako, kad pats viską darys, kaip jis nuspręs, taip ir bus. Kaimynai jo bijo. R. yra tyli, neturi savo nuomonės. Kai ji ateina aplankyti vaikų ir ko nors paklausia J., kaip jam sekasi, R. iš karto nutildo vaiką, neleidžia jam nieko sakyti. Jai atrodo, kad R. yra užguita A., bijo ką nors pasakyti prieš jo valią. 2017-07-24 apie 16.00 val. ji atėjo pas R.. A. nebuvo. Ji nurodė R., ką reikia padaryti. Vaikai tuo metu buvo lauke. Kai jau išėjo iš namo, lauke buvo kaimynė N. B. . Ši ją užkalbino ir pasakė, kad maždaug prieš 2 savaitės ji, kaip ir kiti kaimynai, matė kaip A. skaudžiai mušė J.. Nurodė, kad tai buvo namo kieme, A. mušė vaiką ranka per veidą ir per nugarą, po to įsivedė į savo kambarį. Už ką taip stipriai mušė, ji nežino. Taip pat nurodė, kad vėliau J. jai skundėsi, kad jam skauda nugarą. Tačiau ar skundėsi tą pačią dieną, ar vėliau, nesakė jai. Apie tai ji iš karto telefonu pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui ir, paskambinusi A., liepė jam ateiti į centrą. Jis atėjo kartu su R., o tuo pačiu metu R. S. nuvažiavo pas juos į namus. Kaip ji po to man pasakojo, vaikai buvo palikti E. S. . Ji retkarčiais prižiūri tuos vaikus. R. S. paėmė vaikus ir atvežė į jų centrą. Tai pamatė R. ir A.. Iš jų centro vaikai buvo išvežti į ligoninę apžiūrai. Medikai jiems paaiškino, kad vaikai sloguoja ir yra nubrozdinimų ant nugarų. Motinai leista bendrauti su vaikais, tačiau, dalyvaujant socialinei darbuotojai, R. neigia, kad A. galėjo mušti J. (b. l. 29-31).

Liudytojos D. S. parodymai, kad 2017-07-24 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. S. telefonu jai pranešė apie tai, kad R. G. šeimoje galimai yra problemų, kad galimai mušamas vaikas J. G. . Ji kartu su R. S. iš karto nuvyko pas R. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai jos atvyko, bute nieko nebuvo. Vaikai buvo rasti pas kaimynę E. S. . Vietoje apžiūrėjo J., šis pats pakėlė marškinėlius ir parodė savo nugarą – ant jo nugaros juosmens srityje matėsi mėlynė. Kadangi jie turėjo informacijos iš N. B. , kad A. S. muša J., todėl abu vaikai buvo nuvežti į jų centrą ir ten apgyvendinti. Kol jie vežė vaikus iki centro, jie klausinėjo J., iš kur tokios žymės ant nugaros. Į tai jis atsakė, kad tai A. jį taip muša. Mergaitė nieko nesakė. Buvo nutarta, kad vaikai liks laikinai gyventi centre, o motina galės su jais bendrauti tik esant socialinei darbuotojai. Taip buvo nuspręsta todėl, kad kai tik R. pamatė J., ji iš karto pradėjo daryti jam spaudimą, sakydama: „Juk tu nukritai, juk tavęs niekas nemušė, tu pats nukritai, tau A. nupirko dviratį, maistą tau perka, rūpinasi tavimi“. 2017-07-25 J. G. vėl prisipažino, kad A. jį mušė, o už ką, nepasakė. Nuo 2017-07-27 jų įstaiga yra vaikų įstatyminis atstovas. Ji pati, kaip įstaigos vadovė, atstovaus vaikus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Prašo apklausti vaiką teisme (b. l. 41-42, 43, 44).

Nukentėjusiojo mažamečio J. G. parodymai teisme (klausimus užduoda teismo psichologė), kad jis gyvena su mama, turi sesę P.. Į klausimą, kas yra A., atsako, kad "A.", taip vadina mama. Į klausimą, ar buvo atvažiavusi policiją. Atsakė, kad buvo. Į klausimą, gal kažkas negerai ką darė, kad atvažiavo. Atsakė, kad mus mušė. Į klausimą, kad kas mušė. Atsakė, kad A.. Į klausimą, ar tas A., kuris su mama gyvena? Atsakė, kad jo, mušė ir jį, paveikslėlyje rodo vietą (sėdynę). Į klausimą, ar A. kažką darė jam į nugarą? Atsakė, kad čia ne nugara, čia subinė. Į klausimą su kuo A. jam tai darė, atsakė su ranka. Į klausimą, ar vieną kartą, ar daugiau? Atsakė, kad mažai. Psichologė nurodė, kad jai kažkas sakė, kad jam čia seniai labai skaudėjo nugara ir kažkas pakėlė jo rūbelius ir pamatė, kad jam labai skauda nugarą. Atsakė, kad A. mušė. Į klausimą, į kurią vietą mušė? Parodė nugarą. Į klausimą, o su kuo jis taip darė? Atsakė, kad su ranka. Į klausimą, kaip jautėsi tavo nugara, sėdynė, kai šitaip mušė? Atsakė, kad skaudėjo, buvo mėlynė. Į klausimą, iš kur žino, ar kažkas apžiūrėjo? Atsakė, kad ligoninėje. Į klausimą, ar mama mato, kad A. taip daro ir nieko nesako A.? Atsakė, kad nieko nesako A.. Į klausimą, ką sako A., kai taip daro? Atsakė, kad nieko, kad A. būna piktas. Į klausimą, ant ko A. pyksta? Atsakė, kad ant jų (jo ir sesers). Į klausimą, ar jį yra kas mušęs diržu ? Atsakė, kad A.. Į klausimą į kurią vietą, parodyk. J. G. rodo užpakaliuką. Į klausimą, ar verkė? Atsakė, kad verkė. Į klausimą, ar mama matė? Atsakė, kad matė ir nieko nesakė. Į klausimą, ar neskaudėjo? Atsakė, kad skaudėjo. Į klausimą, kiek kartų A. muša su diržu? Atsakė, kad visada. Į klausimą, ar A. patinka, ar geras, ar koks? Atsakė, kad negeras. Taip pat parodė, kad jo mama R. jį ir sesę muša ranka į sėdynę (b. l. 52-57, 58).

Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2017-07-31 nutarimu nutarta, kad nukentėjusiojo mažamečio J. G. įgaliotas atstovas – D. S. (b. l. 35).

Liudytojos N. B. parodymai, kad ji gyvena name, es. (duomenys neskelbtini), apie 40 metų. Name yra 9 butai. R. atėjo gyventi į jų namą prieš vienerius metus. Po to atsirado ir jos sugyventinis A. S. . Jie augina du vaikus – P. ir J.. R. yra labai lėta, ramaus būdo, rūkanti, tačiau alkoholio nevartoja. Su ja neturėjo jokių konfliktų. Tačiau ji yra užguita A., bijo ką nors pasakyti prieš savo sugyventinį. A. yra labai agresyvus, grubus, netaktiškas, vartoja necenzūrinius žodžius ne tik jos atžvilgiu, bet ir savo vaikų atžvilgiu. Maždaug prieš 1,5 ar 2 savaites ji, G. R. ir D. D. sėdėjo kieme, gėrė kavą. Kieme žaidė vaikai, ir viena mergaitė netyčia užkliuvo J., prisilietusi rankomis prie jo nugaros. J. sušuko iš skausmo. Jos nesuprato, kodėl jis taip sušuko, nes mergaitė tik truputį užkliuvo jo nugarą. G. pakvietė J., kad tas prieitų prie jų ir parodytų kas jam atsitiko. J. priėjo. G. paprašė parodyti kur jam užkliuvo mergaitė. J. pats pakėlė maikutę ir parodė savo nugarą. Jos pamatė, kad juosmens srityje dešinėje pusėje yra dvi mėlynos kraujosruvos. Jos buvo lygiagrečios, siauros, apie 5-7 cm ilgio. Jos nebuvo ryškios spalvos, matėsi, kad ne dabar padarytos. Išsigando ir paklausė, kas tai padarė. J. atsakė, kad „A.“. Patikslina, kad taip jis vadina A.. Ji jo paklausė, gal jis meluoja. Į tai J. atsakė: „Ne, mušė už tai, kad neklausiau“. Po to dar pasakė, kad jam ir kojytę skauda, kad A. sudavė ir į kojytę jam. Po to vaikas jų paprašė, kad jos niekam nesakytų apie tai, nes už tai A. jį užmuš, nes draudžia jam skųstis. J. nubėgo toliau žaisti. Pirmadienį pas R. atvyko socialinė darbuotoja L., ir ji jai pasakė, kad matė, jog pas J. yra sumušta nugara ir kad tai padarė A. S. . Papildomai parodė, kad ji socialinei darbuotojai L. S. sakė, kad J. joms parodė savo sumuštą nugarą ir pats joms pasakė, kad taip jį sumušė A.. Į tyrėjos klausimą, kad socialinė darbuotoja L. S. savo apklausoje nurodė, kad ji tai nurodė, kad A. mušė vaiką ranka per veidą ir per nugarą, po to įsivedė į savo kambarį ir ar ji buvo tuo metu šalia, ar tai matė? Atsakė, kad ne, jos tuo metu šalia nebuvo. Ji tai girdėjo liepos mėnesį iš E. S. ir savo dukros Ž. N. . Tai jos jai pasakojo apie tai, kad jos kartu su R. G. 2017 m. liepos mėn. sėdėjo kieme pavėsinėje, o J. susikeikė, dėl to A. jam delnu sudavė į veidą ir įsivedė į savo kambarį, kur J. labai garsiai verkė (b. l. 82-84, 85-86, 87).

Liudytojos G. R. parodymai, kad ji apie 15 metų gyvena (duomenys neskelbtini). R. ir A. atėjo gyventi į jų namą prieš 1 metus laiko. Jie augina 2 vaikus – P. ir J.. Prieš 2 savaitės (apklausiama 2017-07-28) buvo po pietų, kai ji buvo namo kieme kartu su kaimynais D. D. , N. B. ir L. M. , gėrė kavą. Kieme žaidė vaikai, tarp jų buvo ir J.. Ji nematė, kad J. kažkas iš vaikų užkliūtų. Jis važinėjosi su dviratuku, ir N. paprašė jo privažiuoti prie jų. Ji nepamena kaip buvo apsirengęs vaikas, tačiau N. pakėlė jam viršutinį rūbą, ir jos pamatė, kad ant vaiko nugaros, juosmens srityje, buvo kažkokios mėlynės, tačiau kokios konkrečiai, ji nepamena, negali pasakyti. Mėlynės vos matėsi. Ji nepamena, ką konkrečiai sakė J., tačiau N. šaukė garsiai, kad tai A. muša tą vaiką, kad taip sužalojo nugarą. Ji garsiai šaukė, todėl ji negirdėjo vaiko žodžių. Negali pasakyti, ar jis paneigė, ar patvirtino, kad A. tai padarė, t. y. sužalojo nugarą. Tik atsimena J. žodžius: „Neklausiau A.“. Po to J. išvažiavo su dviratuku toliau žaisti. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 93-94).

Liudytojos E. S. parodymai, kad ji prieš metus laiko atsikraustė (apklausiama 2017-07-28) gyventi į (duomenys neskelbtini), kur susipažino su R. G. . Minėtą dieną su R. G. ir Ž. N. pavėsinėje gėrė kavą. Begeriant iš savo kambario išėjo A. S. ir išgirdo, kaip nusikeikė J. G. . Tada jis supykęs priėjo prie J. ir jam delnu pliaukštelėjo į veidą. J. G. pradėjo verkti, ir jį A. nuvarė į kambarį. Ji jokių sužalojimų ant J. G. kūno nematė nei tą dieną, nei anksčiau. Anksčiau nėra mačiusi, ar girdėjusi, jog A. S. smurtautų prieš vaikus. J. yra sakęs, kad A. parneša saldainių, su juo žaidžia. Nėra J. sakęs, kad bijo A., ar kad jis jį skriaudžia. Papildomai parodė, kad patikslina, jog pirminėje apklausoje nurodė minėtą dieną – tai buvo 2017 m. liepos mėnuo, tačiau tiksliau datos negali pasakyti, nes nepamena. Išskyrus šį atvejį, ji daugiau niekada nematė ir negirdėjo, kad A. muštų J. (b. l. 96-97, 98, 99).

Liudytojos Ž. N. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena apie 8 mėnesius pas savo motiną N. B. . Kai ji atvyko gyventi pas savo motiną, R. G. ir A. S. jau gyveno tame name. A. charakteris yra savotiškas. 2017 m. liepos mėn., tikslios datos negali pasakyti, ji, E. S. ir R. G. sėdėjo pavėsinėje, kuri yra jų kieme. Gėrė kavą. Netoli jų žaidė J.. Jis susikeikė, o tuo metu iš namo į lauką išėjo A.. A. išgirdo J. keiksmažodį ir, priėjęs prie jo, delnu sudavė vaikui į veidą. J. pradėjo verkti. Tada A. liepė J. kartu su juo eiti į kambarį. J. verkdamas nuėjo kartu su A. į savo kambarį. A. už kelių minučių išėjo atgal į lauką, o J. liko kambaryje. Girdėjo, kad J. kambaryje verkė. Kas vyko kambaryje nežino, A., išėjęs į lauką ir priėjęs prie jų, nieko nepasakojo. Jokių sužalojimų nei ant J. kūno, nei ant P., ji nematė. Minėtas kartas buvo vienintelis, kad A. sudavė delnu J. į veidą. R. niekada neminėjo, kad A. būtų mušęs jos vaikus (b. l. 104, 105, 106).

Liudytojos L. M. parodymai, kad ji su savo šeima apie 6 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš metus į jų namą atsikėlė gyventi R. G. kartu su sugyventiniu A. S. bei R. vaikais P. ir J.. Apie tai, kad buvo sumuštas J., ji sužinojo tada, kai išgirdo N. B. ir A. S. barnį, kuris vyko 2017-07-24. Barnio metu N. B. kaltino neva jis sumušė R. sūnų. Ji yra girdėjusi, kad A. S. pakeltu balso tonu kviečia R. vaikus į namus. Ji niekada nėra mačiusi, kad A. R. vaikus muštų, taip pat nematė sužalojimų ant jų kūnų (b. l. 108-109).

Liudytojos A. Z. parodymai, kad R. G. yra jos sesuo. A. S. pažįsta apie 2 metus. Apie tai, kad iš jų atėmė P. ir J. ji sužinojo tik iš pašalinių asmenų. R. jai apie tai nieko nesakė. Ji lanko J. ir P. Rietavo socialinių paslaugų centre. Belankant juos ir kalbant su J., jis jai sakė, kad A. jį mušė, laiko jis nenurodydavo. Sakė, kad mušė ranka. Kur mušė, ji neklausinėjo. Ji neklausė, nes jai pasidarė baisu. Ji nenorėjo savo klausimais traumuoti J., todėl ir neklausė kur mušė ir kada. J. parodė jai savo nugarą – matė raudonas žymes. Jai buvo sunku ir skaudu. Jis tik dar minėjo, kad mama yra gera, jo nemuša, o pas A. jis nenori. Ji žino, kad A. yra labai agresyvus (b. l. 111-114).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę – baudą. Kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančios straipsnio redakcijos sankcijos vidurkio nesiekianti – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, tačiau pagrindų BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui nėra, nes A. S. savo kaltės visiškai nepripažino (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltinamojo agresyvaus ir smurtinio elgesio jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamajam nustatytinas 4 (keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje saugomas kompaktinis diskas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 30 MGL (1129,80 Eur ).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801, ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. S. 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Byloje saugomą kompaktinį diską, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.