Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1S-244-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54259-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1S-244-626/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54259-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (17 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 1 mėnesio 15 parų laisvės atėmimo ir 25 MGL dydžio bauda ir S. G. skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su 25 MGL dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gegužės 23 d. bei bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį bei šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam skirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 28 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime S. G. išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuosprendžiais skirtos galutinės bausmės, ir nuteistajam S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams ir 25 MGL (941,26 eurų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose bei bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 7 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos iki 2018 m. vasario 7 d. atliktos bausmės dalys pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžius. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.

4. Bausmės pradžia 2016 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2022 m. vasario 21 d. S. G. 1/2 bausmės atliko 2019 m balandžio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. buvo 2 metai 9 mėnesiai ir 26 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-81 nutarta nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus jos taikymui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022-02-21; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022-02-21; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

6. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą bei dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, turimus socialinius ryšius bei nepilnametį vaiką, turimą gyvenamąją vietą, į tai, kad 2018-12-20 buvo paskatintas pareiškiant padėką už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, darytina išvada, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, bei neatlygintų jo nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydį, bei tai, kad nuteistasis nepilnai įvykdė Komisijos siūlytas rekomendacijas (neįsidarbino pataisos įstaigoje iki pakartotinio svarstymo), konstatavo, jog asmens lygtinis paleidimas yra neįmanomas.

Šalies argumentai

8. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nuteistasis S. G. pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis atlieka fakto (vykusio praeityje, kuris ir taip jau yra žinomas) konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgia į aplinkybių visumą bei nuteistojo teigiamai charakterizuojančius duomenis.

9. Nuteistasis remdamasis Lietuvos teismų suformuota teismų praktika nurodo, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Skunde nuteistasis pažymi, jog jis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra.

10. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis Komisijos rekomendacijas vykdė tik dalinai. Pažymi, kad tokią išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės pagrindė remdamasis aplinkybe, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Visgi, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Vilniaus pataisos namai nesuteikė galimybės jam dirbti dėl darbo stokos.

11. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnyje. Nuteistasis pabrėžia, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminės aplinkybės. Vadovaujantis BVK nuostatomis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, o būtent vertinamos nuteistajam taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

12. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, šeimą, vaiką, susirado darbą UAB „P.“, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, už dienotvarkės pažeidimą atliko gerbūvio darbus, yra paskatintas, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką 5 balais, dalyvavo įvairiuose socialinėse reabilitacijos programose bei į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažas laiko tarpas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

15. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Taigi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo 5 balais, tęsia mokslus Vilniaus mokymų centro gimnazijoje viduriniam išsilavinimui įgyti, konsultavosi su psichologe dėl lygtinio paleidimo, dalyvavo ir sėkmingai baigė psicho-edukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“, dalyvavo ir sėkmingai baigė psicho-edukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, pakartotinai dalyvavo psicho-korekcinės „Bendravimo grupės“, dalyvavo Resocializacijos skyriaus psichologų organizuojamuose „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ programos užsiėmimuose,, atliko penkis gerbūvio darbus. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau yra pasiruošęs teisingam gyvenimui visuomenėje – lankęs įvairius kursus, neturintis galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

17. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis S. G. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paliesti iš pataisos įstaigos. Vis tik atlikus pakartotinį S. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2019 m. balandžio 17 d.), naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (58 balai (40 balų statiniai (sumažinti nėra galimybės), 18 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju S. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė ir priskiriami 58 balai, kas viršija mažos rizikos maksimalią ribą, kuri yra 40 balų. Iš minėtų 58 balų yra 18 balų, kurie priskiriami dinaminiams, t. y. nuteistasis turi galimybe juos sumažinti. Taigi, toliau atlikdamas bausmę S. G. gali dar labiau pakeisti savo elgesį ir padaryti tokią pažangą, kokios yra siekiama laisvės atėmimo bausme.

18. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pastebėtina ir tai, kad nepaisant itin nestabilios jo finansinės padėties (2019 m. balandžio 10 d. duomenimis skolingas 98 435,63 eurų), pataisos namuose S. G. nededa pastangų pradėti dirbti, įgyti darbinės patirties ir už atliekamą darbą gauti papildomų pajamų, kas neabejotinai patvirtina menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju S. G. požiūris į darbą – skundu apygardos teismui jis teigia, kad už darbą pataisos namuose nuteistiesiems mokamas nepakankamas atlyginimas bei yra darbo stoka, atsižvelgiant į vieną esminių nuteistajam išskirtinų kriminogeninių veiksnių – finansinis nestabilumas, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, sėkmingai įsilieti į visuomenę bei atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie galimą S. G. įdarbinimą būnant laisvėje, kadangi nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo, o šiuo metu mokosi Vilniaus mokymo centro (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje viduriniam išsilavinimui įgyti. Juo labiau, pasak nuteistojo, pinigų užsidirbdavo iš automobilių nuomos bei vogtų daiktų supirkimo-pardavimo, o iki nuteisimo nedirbo.

19. Apygardos teismas nuteistojo S. G. nurodytos šeiminės aplinkybės, tai, kad paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, jo motyvaciją dirbti laisvėje, kad paleistas į laisvę turės darbą, teigiamai vertina. Visgi, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka taikyti S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20. Įvertinus S. G. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, kitus jį teigiamai bei neigiamai charakterizuojančius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė