Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-24 · Civilinė byla Nr. 2-989/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-24
Bylos Nr.
2-989/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
R. M., V., R., V. M., A., A. M., M.
Ieškovas
A.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-989/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2.; 99.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. M. , V. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-668-527/2010 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams R. M. , V. M. ir A. M. , dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. civilinėje byloje A. S. v. R. M. , V. M. , A. M. priėmė sprendimą dėl skolos priteisimo solidariai (t. 1, b. l. 137-148).

Atsakovai R. M. , V. M. ir A. M. 2010 m. kovo 23 d. padavė apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 160-166), inter alia prašydami dėl sunkios materialinės padėties atleisti iš dalies nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį arba bent atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83-84 str.). Nurodė, kad atsakovai gyvena iš minimalių pajamų, atsakovė A. M. neturi nekilnojamojo turto. Atsakovai M. turi nekilnojamojo turto, bet už jį moka įmokas bankui, turtui pritaikytas areštas ir parduoti jo negali.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 154-155) atsakovų prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai už apeliacinį skundą turi sumokėti 4 193 Lt dydžio žyminį mokestį. Paduodami skundą atsakovai sumokėjo mažiau kaip 1/5, t. y. 750 Lt (350 Lt + 400 Lt), žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 168-169). Kai asmuo prašo atleisti beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos, turi būti vertinami ne tik jo sunkią materialinę padėtį įrodantys rašytiniai dokumentai ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir vertinamas asmens teisinis statusas, jo veiksmai ar neveikimas, ginamas teisinis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).

Pirmosios instancijos teismo sprendė, kad atsakovai pateikė nepakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių atleidimo nuo žyminio mokesčio iš dalies arba žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 83-84 str.). Atsakovė A. M. nepateikė įrodymų, kad daugiau (ne)kilnojamojo turto neturi. Atsakovai R. ir V. M. nepateikė duomenų apie turimas transporto priemones, atsakovai, išskyrus R. M. , nepateikė duomenų apie kredito įstaigose laikomas santaupas; nepateikė metinės turto ir pajamų deklaracijos arba duomenų, kad neprivalėjo jų pildyti. Pažyma apie darbo užmokestį įrodo darbo užmokesčio dydį, bet atsakovai gali gauti kitokių pajamų, versdamiesi pagal verslo liudijimą, patentą. Iš to, kad atsakovų gaunamo darbo užmokesčio neužtenka padengti įmokas bankui, bet skola bankui neauga, darytina išvada, kad atsakovai turi kitų pajamų, santaupų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. M. pardavė nekilnojamąjį turtą, todėl dalį gautos sumos galėtų skirti sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Galiausiai atsakovai nepateikė duomenų, jog jie neturi galimybių pasiskolinti pinigų sumokėti visą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atsakovai R. M. , V. M. ir A. M. atskiruoju skundu (t. 1, b. l. 186-187) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo iš dalies nuo pareigos mokėti žyminį mokestį išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

1. Atsakovė A. M. už parduotą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą gautus pinigus panaudojo atsiskaityti su kreditoriais: ieškove ir A. R. (t. 1, b. l. 195-202).

2. Atsakovai pateikė pažymas iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“. Nekilnojamojo turto A. M. neturi (t. 1, b. l. 207). M. turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 188-191, 195-201, 203-206), bet jis įkeistas bankui ir areštuotas. Atsakovų turimos penkios transporto priemonės yra senos, todėl nelikvidžios (t. 1, b. l. 192-194).

3. Nė vienas iš atsakovų pagal įstatymą neturi pareigos deklaruoti turtą ir/ar pajamas, todėl tokių deklaracijų ir negalėjo pateikti.

4. Neaiškus pirmosios instancijos teismo motyvas, kokie įrodymai gali patvirtinti atsakovų galimybę pasiskolinti pinigų arba tokios galimybės nebuvimą.

Atsiliepimas

Ieškovė A. S. atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 6-7). Akcentuoja, kad atsakovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie kredito įstaigose laikomas lėšas. Pažymos apie atsakovų pajamas iš darbo užmokesčio vertintinos kritiškai. Atsakovė V. M. darbo užmokesčio negauna. Atsakovų R. M. ir A. M. gaunamas darbo užmokestis mažesnis už minimalų (t. 1, b. l. 176-177). Nepaisant to, atsakovai M. kas mėnesį sumoka po 812,63 Lt kredito grąžinimo įmokų. Todėl tikėtina, kad jie gauna papildomų pajamų, pvz., iš individualios veiklos, dirbdami pagal verslo liudijimą. 2009 m. pabaigoje atsakovė A. M. už 0,57 mln. Lt pardavė nekilnojamąjį turtą, bet nėra įrodymų, kad visus gautus pinigus išleido atsiskaityti su kreditoriais. Iš likusios 0,17 mln. Lt gautos pinigų sumos (0,57 mln. Lt – 0,28 mln. Lt – 0,12 mln. Lt) atsakovė A. M. galėtų sumokėti visą žyminį mokestį - 4 193 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde ir, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atskirojo skundo argumentais, kad jų nuosavybės teise turimas (ne)kilnojamasis turtas arba yra mažai likvidus dėl amortizacijos, arba disponavimas juo apsunkintas; kad nepateiktos turto ir pajamų deklaracijos nėra kliūtis atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio ir kad neaišku, kokie įrodymai gali pakankamai patvirtinti atsakovų galimybę pasiskolinti pinigų arba tokios galimybės nebuvimą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė A. M. už 2009 m. pabaigoje parduotą nekilnojamą turtą gavo 0,57 mln. Lt. Nors gautus pinigus ji panaudojo atsiskaityti su dviem savo kreditorėmis, po atsiskaitymo, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovei A. M. dar turėjo likti 0,17 mln. Lt (0,57 mln. Lt – 0,28 mln. Lt ieškovei – 0,12 mln. Lt A. R. ). Atsakovė A. M. iš darbo santykių gauna vos 364 Lt/mėn. (neto) (t. 1, b. l. 176). Šios pinigų sumos, atsižvelgiant į vidutinį gyvenimo Lietuvoje lygį, neužtenka norint oriai gyventi, todėl yra pagrindo manyti, jog atsakovė A. M. gyvena iš santaupų. Duomenų apie kredito įstaigose laikomas lėšas atsakovė A. M. nepateikė.

Duomenų apie santaupas (indėlius) banke nepateikė ir atsakovai M.. Atsakovė V. M. augina mažą vaiką, išmokų iš VSDFV negauna (t. 1, b. l. 175, 178). Atsakovas R. M. per 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesius uždirbo 654,04 Lt atskaičiavus mokesčius (t. 1, b. l. 177). Taigi atsakovų M. pajamos sudaro 327,02 Lt/mėn. (654,04 Lt/mėn. ÷ 2). Bet jų paimto kredito suma Nordea bankui tiek 2009 m., tiek 2010 m. tolydžio mažėja (t. 1, b. l. 183-184), nors nurodytos pajamos 2,5 kartų mažesnės už eilinę įmoką bankui (812 Lt/ mėn. ÷ 327,02 Lt/mėn.).

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovai nėra pajėgūs sumokėti visą žyminį mokestį, ir atleisti juos iš dalies nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėGintaras Pečiulis