Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-15 · Byla Nr. A2.6.-6951-865/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
A2.6.-6951-865/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05464-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6951-865/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05464-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui advokatui A. K.,

išnagrinėjusi S K, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. buvo kaltinamas, jog jis 2015-12-17, apie 17.30 val., Vilniuje, J. T. g. 22, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradedamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė pristabdžiusį automobilį Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Teismo posėdyje S. K. paaiškino, kad įvykio dieną snigo sniegas. Jis baigė darbą ir norėjo atbulomis išvaryti automobilį. Važiavo baltas automobilis. Jis pavažiavęs gal 0,5 metro sustojo ir praleido tą baltą automobilį, pajuto smūgį. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo – nebuvo jokio įbrėžimo ar įlenkimo. Arti savo automobilio nematė jokio kito automobilio. Tada pagalvojo, kad ar sniego gniūžtė, ar koks akmuo pateko į bamperį. Dar kažkiek laiko pasėdėjo automobilyje, tačiau niekas prie jo nepriėjo todėl išvažiavo į namus. Po 1,5 mėn. gavo pranešimą dėl avarijos ir pabėgimo iš įvykio vietos. Tada kreipėsi į savo direktorių ir paprašė vaizdo įrašo, tačiau buvo pasakyta, kad per vėlu, įrašai saugomi tik 10 dienų. Nori pažymėti, kad automobilis yra raudonos spalvos, o ne oranžinis. Jis prašė įvykį tyrusio pareigūno peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau jis pasakė, kad toje vietoje nėra kamerų. Vėliau jis pasakė, kad įvykio dieną buvo bloga diena todėl ir nėra įrašo. Jam susidarė toks vaizdas, kad pareigūnai iš viso netikrino kamerų. Pabėgimas mano buvo ne jo, o kito vairuotojo, nes tas davė kelią važiuoti.

Teismo posėdyje nukentėjusysis R. V. paaiškino, jog tuo metu buvo tamsu, parkavosi iš parkavimo vietos ir pajuto smūgį. Grįžęs į parkavimo vietą išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo, bet nieko nebuvo ir pamatė nuvažiuojantį automobilį. Smūgį pajuto į galinį automobilio kampą. Išlipo gal po 30 s. Kito automobilio vairuotojo nematė. Jis tik išlipęs iš automobilio pamatė nuvažiuojančio automobilio galą. Mano, jog kitas automobilis trenkėsi galu. Šaukti nebandė, nes vairuotojas jau buvo tolokai. Buvo tamsu ir nieko nesimatė. Policiją kvietė tik todėl, kad jam nebūtų pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Užsirašė to automobilio valstybinį numerį į savo telefoną. Jis numerį užsirašė tik tam momentui kol atvažiavo policija, dabar jo neturi. Tuos numerius užrašė policijai. Buvo apgadintas jo automobilio bamperis ir dešinės pusės sparnas. Žala apie 200 Eur. Tą vakarą bendravo su moterimi, kuri buvo priėjusi prie jo automobilio. Numerius užsirašė pats. Moteris pasakė, kad matė įvykį ir užsirašė jos vardą bei pavardę. Jis moters pagalbos atsisakė, nes jos nereikėjo. Ant jo automobilio nieko nesimatė. Kvietė policiją tik dėl to, kad nebūtų kaltas, jog išvažiavo iš įvykio vietos nieko nepranešęs. Tuo metu aikštelėje buvo labai daug automobilių ir buvo ant paties privažiavimo. Kai į jį įvažiavo, jis pajudėjo kelis metrus į priekį. Negali paaiškinti kodėl pajudėjo iš vietos. Vairavo vienas. Mano, jog pareigūnai atvyko 40 min. bėgyje. Pareigūnai jo blaivumo netikrino. Pareigūnas jį apklausė, surašė ir viskas. Išlipusio asmens iš automobilio nematė. Nuo susidūrimo momento iki jo išlipimo praėjo kažkur 30 s.

Teismo posėdyje liudytoja J. M. paaiškino, jog tąkart parkavo automobilį prie ,,Maximos’’ sienos ten, kur yra bankomatai. Priekyje matė išvažiuojančius du automobilius. Buvo tik menkas susidūrimas. Iš vieno automobilio, kuris važiavo nuo jos, t.y. bankomato pusės, pilko automobilio vairuotojas išlipo ir apsižiūrėjo. Nematė, kad iš kito automobilio kas nors išliptų ir žiūrėtų. Paskui pilkas automobilis pasitraukė, o kitas automobilis, kuris buvo priparkuotas arčiau kelio, pavažiavo atbulai ir išvažiavo iš įvykio vietos. Ji nuėjo į parduotuvę ir apsipirko. Grįžusi iš parduotuvės pamatė, kad pilkas automobilis dar stovi. Priėjo prie vairuotojo ir paklausė, ar kvietė policiją. Vairuotojas atsakė, kad su jo automobiliu yra viskas tvarkoje, bet jam dėl viso pikto paliko savo telefono numerį ir išvažiavo. Eismo įvykį matė. Matė, kad pilko automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio. Kito automobilio, kuris atrodo buvo tamsiai bordinės spalvos, išlipusio vairuotojo nematė. Tas automobilis labai greitai išvažiavo, o pilko automobilio vairuotojas pasitraukė į vietą iš kurios važiavo. Pilko automobilio vairuotojas po susidūrimo judėjo atgal į aikštelę. Ji atbuline eiga buvo prisiparkavusi aikštelėje taip, kad priekiu matė kelią. Jos žvilgsnis buvo į važiuojamąją dalį. Pilkas automobilis stovėjo ties bankomatu, priparkuotas buvo priekiu į bankomatus. Tiek jos, tiek pilkasis automobiliai stovėjo toje pačioje eilėje. Pilkasis automobilis stovėjo jai į kairę pusę. Tuo metu buvo tamsu, bet matė susidūrimą. Jokio trenksmo, garso negirdėjo. Dėl susidūrimo padarė išvadą po to, kai abu automobiliai sustojo ties ta vieta ir vienas vairuotojų išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį . Be to jokių apibraižymų ant automobilių nematė. Parduotuvėje užtruko ne daugiau 40 minučių. Išėjusi iš parduotuvės pamatė pilko automobilio vairuotoją sėdintį prie vairo. Ji pati prie jo priėjo. To žmogaus iš pilko automobilio veidą tą vakarą pirmą kartą pamatė tada, kai pasakė jam savo telefono numerį. Jokių raštelių už automobilio lango ji nekišo. Ji žmogui padiktavo telefoną, nieko ranka nerašė ir nedavė jokio raštelio. Pilko automobilio vairuotojas buvo ramus ir teigė, kad jokių pažeidimų jam padaryta nebuvo. Be to jis pasakė, kad jei ką – čia yra veikiančios kameros. Negali pasakyti, kuris automobilis pirmas nuvažiavo nuo to taško. Pilkas automobilis liko stovėti aikštelėje, o raudonas-bordinis paprasčiausiai išvažiavo link Trakų. Nematė, ar raudono automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Viskas vyko labai greitai. Ji nematė, kaip automobilio vairuotojai tarpusavyje kalbėjosi. Jei abu vairuotojai būtų išlipę tikrai būtų pamačiusi.

Teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, jog buvo eismo įvykio liudininkė ir įvyko susidūrimas aikštelėje. Iš pradžių abu judėjo iš automobilių sustojimo vietos, vienas sustojo, o kitas į jį įvažiavo. Vienas asmuo pasišalino iš įvykio vietos, o kitas pasiliko. Liudininkė pasakojo, kad automobiliai judėjo iš sustojimo vietos. Vienas automobilis sustojo, o kitas išvažiavo. Tas, kuris atsitrenkė, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kitas dalyvis sulaukė policijos pareigūnų. Įvykio vietoje asmenų neapklausė. Kaltininkas atrodo pasakojo , kad po susidūrimo jis buvo išlipęs, o kitas vairuotojas neišlipo todėl jis suprato, kad nieko neįvyko ir išvažiavo. Liudytojos parodymai buvo kitokie. Žmogus užklausė dėl kamerų. Tada jis iš karto susisiekė su apsauga ir išsiaiškino, kad vakare buvo blogas matomumas ir todėl nieko nesimato. Pats buvo nuvažiavęs į ,,Maxima’’ parduotuvę ir įsitikino prasta vaizdo įrašo kokybe. Kai žmogus atvyko apklausai ir užklausė dėl kamerų, jis iš karto skambučiu kreipėsi į apsaugą. Kreipėsi bendru parduotuvės telefonu Tiškevičiaus gatvėje. Su kuo bendravo, dabar neatsimena, tačiau pamainos viršininkas yra atsakingas už kameras. Pats buvo nuvykęs į ,,Maximą’’ ir žiūrėjo įrašą pas apsaugą, nes jam reikėjo įsitikinti. Įrašo tikrai nebuvo, o tamsiu paros metu labai prastai matosi. Tikslios datos, kada buvo nuvažiavęs į parduotuvę, - neprisimena. Gali būti, kad galėjo būti praėjęs saugojimo terminas, todėl nebuvo įrašo. Dėl vaizdo įrašo yra visi tarnybiniai pranešimai. Jis papildomai kvietėsi patrulius ir aškinosi, kodėl jie įvykio vietoje nesiaiškino dėl kamerų. Sutinka, kad pirmą kartą atvykęs patrulis neišsiaiškino dėl kamerų. Patruliai atvyko tą pačią dieną ir užfiksavo. Jei nebūtų žalos, nebūtų fiksuojamas įvykis. Yra apžiūros schema ir ten fiksuojami automobilio apgadinimai.Tai turėtų būti byloje. Kai būna iškviestas žmogus, jie derina laiką su nukentėjusiaja puse. Jis neatsimena, kada buvo sutarta. Gali būti, kad automobilių apgadinimus palygino tik kovo mėnesį. Jis žiūri apgadinimus ir žiūri, ar jie yra, ar jų nėra. Jei buvo pamatuota, vadinasi, buvo nustatyta.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. nurodė, kad įvykio neprisimena, ners tokių įvykių būna daug. Pamena, jog toje vietoje atvyko vienas be porininko, nepastebėjo filmavimo kameros. Po to buvo atvykęs dar kartą, aiškinosi, ar vieta filmuoja. Įrašas buvo prastas, po to neišsaugotas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta 2015-12-17, įformino įvykį J. T. g. 22, Vilniuje. Buvo tamsus paros metas. Nustatė, kad įvykio vietą filmuoja viena iš vaizdo kamerų, bet tamsios paros metu filmavimo vaizdas yra labai prastas. Parduotuvės „Maxima“ apsauga paaiškino, kad 2015-12-17 dienos vaizdo įrašo nebeturi (b.l. 16).

Eismo įvykio metu apgadintas Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibrozdintas užpakalinis bamperis, dešinės pusės kampas (b.l. 8, 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 17, 18).

Teismas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis įvyko tamsios paros metu. Automobiliai Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuli, išvažinėjo iš šalia esančių automobilių stovėjimo juostų. S. K. parodė, kad vairuodamas automobilį Opel Omega valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulas išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Tuo metu pajuto kontaktą į automobilio galą. Pamatė, kad gale stovi automobilis (markės neprisimena), kuris irgi išvažinėjo atbulas iš stovėjimo vietos. R. V. parodė, kad automobiliu Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje išvažiavo iš parkavimo vietos ir pajuto smūgį į automobilio galą. Aikštelėje buvo daug automobilių, todėl nenorėdamas blokuoti kelio, pavažiavo porą metrų į priekį, į stovėjimo vietą, kur ir stovėjo prieš įvykį. Policiją kvietė dėl to, jog nebūtų kaltas, kitaip nebūtų kvietęs. Žalos nepatyrė. J. M. patvirtina, kad ankščiau nurodyti automobiliai judėjo atbuli vienu metu. Nors J. M. parodė, kad susidūrimo metu judantį matė tiktai bordinį automobilį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko tamsios paros metu, kad iš byloje esančios įvykio vietos schemos matyti, kad atstumas tarp automobilių stovėjimo eilių nėra didelis, todėl automobilių Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimas negalėjo būti greitas, mano, kad įvykio metu judėjo ir automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. parodė, kad jis pajudėjo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, jau buvo pasiruošęs važiuot į priekį, kai pajuto smūgį į jo automobilio galą, S. K. parodė, jog vairuodamas automobilį, atbulas išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Tuo metu pajuto kontaktą į automobilio galą. Iš bylos matyti, kad dėl eismo įvykio ant abejų automobilių galinių bamperių dešiniajame kampe, dešinėje automobilių pusėje atsirado įbrėžimai. Teismas pažymi, kad įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>, KET 101 punktas įtvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punktas nustato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad šiuo atveju abejų automobilių vairuotojai važiavo atbuli vienu metu. Byloje automobilių Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis kontakto metu nėra užfiksuota. R. V. parodė, kad aikštelėje buvo daug automobilių, todėl nenorėdamas blokuoti kelio, pavažiavo porą metrų į priekį, į stovėjimo vietą, kur ir stovėjo prieš įvykį. Šioje vietoje jis yra užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje. Liudytoja J. M. parodė, jog buvo priėjusi prie vairuotojo, kuris liko ,tas pasakė, kad nieko nenutiko ir pagalbos nereikia. Vairuotojas atsakė, kad su jo automobiliu yra viskas tvarkoje, bet jam dėl viso pikto paliko savo telefono numerį ir išvažiavo. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių negalima padaryti išvados, jog S. K. pasitraukė iš įvykio vietos, nes ir nukentėjusysis teigė, jog nieko nebuvo padaryta, liudytoja parodė, jog kontaktas buvo nestiprus, dėl to S. K. galėjo ir nepajusti kontakto. Iš įrodymų visumos taip pat negalima padaryti išvados, kurio automobilio savininkas yra kaltas dėl kontakto. Pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė. Schema braižyte, kai nukentėjusiojo automobilis jau buvo patrauktas. Vaizdo įrašas neišlikęs. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla prieš S. K. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį prieš S K vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė