- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- e2YT-113-344/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04243-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pareiškėjas
- V. L., Ž. L., T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L., Ž. L. ir T. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 14 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės O. L. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, toliau gyvendamas jam ir mirusiai sutuoktinei priklausiusiame gyvenamajame name, prižiūrėjo jį bei šalia esantį žemės sklypą. Suinteresuoti asmenys Ž. L. ir T. L. 2017 m. sausio 3 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, kartu su pareiškėju po mamos O. L. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, toliau gyvendami tėvui, t. y. pareiškėjui, ir mirusiai mamai priklausiusiame gyvenamajame name bei jo priklausiniuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. prašė tiek jo, tiek jo vaikų pareiškimus patenkinti. Jis nurodė, kad po žmonos mirties liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno ir iki sutuoktinės mirties, kartu su juo gyveno ir dukra Ž. L. ir sūnus T. L. su šeima. Jis žinojo, kad dėl sutuoktinės palikimo reikia kreiptis į notarų biurą, tačiau manė, kad tai galima daryti tik praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties. Dėl palikimo priėmimo dėl tos pačios priežasties nesikreipė ir sūnus su dukra, kurie tuo metu gyveno kartu su juo. Šiuo metu jis gyvena kitur, jam ir sutuoktinei priklausiusiuose namuose gyvena dukra Ž. su šeima, sūnus Tomas prieš kelis metus išsikėlė į savo namą.
Pareiškėja Ž. L. prašė pareiškimus patenkinti, nurodydama, kad mamos mirties dieną ji gyveno kartu su tėvais pagrindiniame gyvenamajame name, o brolis su šeima gyveno įrengtame pagalbiniame pastate. Po mamos mirties visi bendrai prižiūrėjo jai priklausiusią turto dalį ir taip faktiniu valdymu priėmė mamos palikimą. Šiuo metu tėvams priklausančiame name gyvena ji su šeima, tėvas ir brolis su šeima gyvena atskirtai.
Pareiškėjas T. L. prašė pareiškimus patenkinti ir davė analogiškus paaiškinimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime neprieštaravo, kad palikėjos O. L. palikimą priimtų pareiškėjas. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ir klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. L. yra O. L. sutuoktinis, o suinteresuoti asmenys Ž. L. ir Tomas liukus yra jos vaikai. O. L. mirė (duomenys neskelbtini), jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. L. priklausė 0,1612 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po O. L. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Po O. L. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Duomenų, kad O. L. būtų sudariusi testamentą byloje nėra. Iš Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro 2016 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. S-89 matyti, kad po O. L. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Siekdamas įgyvendinti pareiškėjų teises ir jų teisėtus interesus, įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų V. L., Ž. L. ir T. L., jų atstovės paaiškinimus, rašytinius bylos dokumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad pareiškimas įrodytas pilnai ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. L., Ž. L. ir T. L. po žmonos bei motinos O. L., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – jai priklausiusią dalį 0,1612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimas ir disponavimas turtu pasireiškė tuo, kad jie visi rūpinosi likusiu turtu, jame gyveno, tvarkėsi, mokėjo mokesčius ir kt.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjų teises, paveldint sutuoktinės bei motinos turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 268, 444 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės, o Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po jų motinos O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos likusį palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teises į mirusios motinos turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.