Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovui E. P. nedalyvaujant, dalyvaujant jo atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusipirkęs automobilį, ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nuvažiavus apie 40 kilometrų, automobilis pradėjo trūkčioti, gesti, iš išmetamojo vamzdžio matėsi juodi dūmai. Ieškovas laikotarpiu nuo 2014-04-18 iki 2014-08-06 vykdė automobilio remonto darbus, pirko ir keitė detales.

2014-04-29 ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, vėliau į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Abi valstybinės įstaigos apeliavo į LR CK 6.334 str. numatytus pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus.

Ieškovas 2014-05-05 su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl įsigyto automobilio neatitikimo pardavimo kainai ir prašė grąžinti sumokėtus pinigus ir apmokėti už būtiną remontą bei atlyginti neturtinę žalą, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pretenziją.

Esminis sutarties pažeidimas yra tas, kad atsakovas nenurodė esminių automobilio trūkumų, o pagal neatidėliotinai atliktus remonto darbus ieškovas daro išvadą, jog automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi niekas kitas Lietuvoje automobiliu nesinaudojo, todėl ieškovas mano, kad atsakovas negalėjo nežinoti jam priklausančio daikto trūkumų.

Kadangi ieškovui buvo sudarytos sąlygos pasitikrinti automobilio stovį, todėl jo teiginys, kad atsakovas sutartyje neišvardijo automobilio trūkumų yra nepagrįstas, nes ieškovas pirko ne naują automobilį, o naudotą ir pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė be jokių pastabų. Atsakovas teigia, kad parduodamas automobilis buvo nenaujas, atsakovas ieškovui nedavė jokių garantijų, o ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybes apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl pirkimo. Atsakovo įsitikinimu tai, kad ieškovas perkamą naudotą automobilį apžiūrėjo paskubomis, yra jo paties prisiimta rizika. Atsakovas pardavė ieškovui daiktą, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį – pardavė eksploatuojamą automobilį, ką patvirtino ir pats ieškovas ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad lengvasis automobilis, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) į Uteną pervežėjo atgabentas 2014-04-15 (137 b.l.). Internetiniame skelbimų portale „Autoplius.lt“ (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas dėl 2002 metų gamybos lengvojo automobilio FORD FOCUS pardavimo, pardavimo kaina 1650 EUR (5697,12 Lt) (100-101 b.l.). Tarp ieškovo E. P. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo nusipirko 2002 metų gamybos lengvąjį automobilį FORD FOCUS ir pagal 2014-04-17 pinigų priėmimo kvitą atsakovui (15 val. 46 min.) sumokėjo 1404,66 EUR (4850 Lt) už automobilį ir dokumentų įforminimą (42-46, 109, 111 b.l.). UAB (duomenys neskelbtini) be kitų veiklos rūšių vykdo ir variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą (151-153 b.l.). 2014-06-17 ieškovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale atliko laikiną transporto priemonės įregistravimą, automobiliui išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (47 b.l.). Ieškovas 2014-05-05 dėl automobilio gedimų kreipėsi su pretenzija (54-55 b.l.) į atsakovą, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus (4 850 Lt), grąžinti remonto ir detalių, transportavimo išlaidas (4 164,87 Lt), padengti moralinę – finansinę žalą (12 000 Lt), atsakovas 2014-05-13 pateikė atsakymą (56 b.l.), nurodydamas, jog su ieškovo pretenziją nesutinka.

Dėl įsigyto automobilio ieškovas 2014-04-29 su prašymu kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Vilniaus skyrių, kuris išnagrinėjo prašymą ir 2014-06-11 pateikė atsakymą, iš kurio matyti, jog 2014-05-29 automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas inspekcijos specialistų, apžiūros metu nustatyta, kad automobilis paveiktas korozijos, taip pat nurodė, jog dėl sutarties įvertinimo nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, prašymas bus perduotas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (53, 58-59 b.l.). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktą raštą, kuriuo persiųstas ieškovo raštas ir 2014 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą pripažinti, kad sutarties 4 punkto sąlyga atitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 2 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų (60-62 b.l.). Ieškovas laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-08-18 remontavo įsigytą lengvąjį automobilį, pirko detales ir pagal ieškovo paskaičiavimą patyrė 6173,05 Lt remonto ir detalių įsigijimo išlaidų (31-34, 69-70, 72, 74-78 b.l.).

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad lengvasis automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas (93-94 b.l.)

LR CK 1.2 str. ir 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti bei savarankiškai spręsti kitus klausimus, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tokia sandorio samprata pateikiama LR CK 1.63 straipsnyje. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valią sukurti bendrą teisinį rezultatą pareiškia du ar daugiau asmenų, t. y., kai sandoris yra kelių pareiškimų sudėtis, jis laikomas sutartimi.

LR CK 1.39 str. nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, todėl nustatyta, kad tarp ieškovo E. P. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-17 buvo sudaryta lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas E. P. iš atsakovo įsigijo 2002 metų gamybos lengvąjį automobilį FORD FOCUS už 4800 Lt (42-45 b.l.). Ši sutartis taip pat laikytina vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi (LR CK 6.350 str.), todėl taikytinos tiek bendrosios LR CK pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, tiek ir vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus nustatančios normos bei vartojimo sutarčių bendrosios nuostatos.

Vartojimo instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, todėl įstatymuose nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga. Be to teisiniai sąžiningumo ir protingumo principai reikalauja, kad sutartyse nustatyti ribojimai ir sankcijos būtų proporcingi ir pagrįsti.

Minėta, kad automobilio pardavimui buvo sudaryta 2014 m. balandžio 17 d. sutartis, kurios 4 p. nustatyta, kad pirkėjas prieš pasirašant šią sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau.

Pagal LR CK 6.228⁴ str. nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

Laikytina, jog sutarties 4 p. sąlyga apriboja pardavėjo sutartinę civilinę atsakomybę dėl galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų rizikos, apriboja vartotojo teises pardavėjo atžvilgiu dėl netinkamo daikto pardavimo, taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutarties 4 p. sąlyga buvo aptarta individualiai su pirkėju, todėl ši sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga LR CK 6.228⁴ str. 2 d. 2 p. pagrindu, ir ji negalioja nuo sutarties sudarymo momento (LR CK 6.228⁴ str. 8 d., 9 d.).

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas savo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grindė aplinkybe, kad atsakovas nenurodė esminių automobilio trūkumų, o pagal neatidėliotinai atliktus remonto darbus automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu.

Pagal LR CK 6.363 str. (sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą), parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo–pardavimo sutartyje.

To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas.

Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą analogiškose bylose išaiškinęs, kad sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.

Minėta, kad pagal LR CK 6.363 str. (sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą), parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y., t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi atsakomybė pardavėjui už parduoto daikto trūkumus atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, tai yra turi būti įrodytas daikto neatitikimas sutarčiai, esančiai daikto perdavimo metu (LR CK 6.327 str., 6.333 str., 6.363 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog automobilis šalių buvo apžiūrėtas, ieškovui buvo leista pavažinėti po aikštelę, pardavimo aikštelėje automobilis buvo pakeltas ant estakados, akivaizdžių mechaninių trūkumų nesimatė, akivaizdus buvo kėbulo korozinis pakenkimas, pradegęs duslintuvo vamzdis, nulūžusi antena, ir kiti pažeidimai, tačiau tai buvo tie trūkumai, dėl kurių automobilis galėjo būti perkamas. Abi šalys pripažino, jog dėl pastebėtų trūkumų pardavėjas sutiko sumažinti automobilio kainą iki 4 800 Lt, kai skelbime buvo nurodyta kaina – 5697, 12 Lt. Liudytojo K. S. – atsakovo darbuotojo, įgalioto parduoti automobilį, teigimu prieš parduodant, automobilis buvo nuvarytas į šalia esantį servisą, pakeltas ant keltuko, pirkėjas jį pats apžiūrėjo, aikštelėje pats pirkėjas važinėjo, vėliau su šiuo automobiliu liudytojas kartu su ieškovu važiavo į miestą ieškoti detalių, tačiau detalės netiko. Liudytojas siūlė pasitikrinti techninį automobilio stovį, tačiau ieškovui viskas tiko, ieškovą viskas tenkino, todėl sumokėjo pinigus, jam buvo atiduoti raktai. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, būdamas profesionalus pardavėjas, siekė apgauti ar suklaidinti pirkėją, taip pat kad galėjo ir turėjo žinoti ieškovo nurodytus automobilio gedimus (automobilis į Lietuvą iš Vokietijos atgabentas tik prieš dvi dienas), taip pat leidžia daryti išvadą, jog pirkėjui prieš perkant automobilį, buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti techninę būklę, tačiau ieškovas kitais būdais įsitikinti perkamo automobilio technine būkle nepageidavo, ir pats jį apžiūrėjęs, nepaisant paties pastebėtų trūkumų, kurie neįtakojo jo apsisprendimo pirkti automobilį, priėmė sprendimą ir šį automobilį įsigijo.

Tačiau kaip nurodė ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu, jam nuvažiavus apie 40 kilometrų, automobilį pradėjo traukti į priešpriešinę eismo juostą, pasigirdo pašaliniai garsai, variklis pradėjo trūkčioti ir kt., dėl ko jis kitą dieną kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta, jog užsikirtę stabdžių suportai, trūkęs stabdžių priekinis diskas, todėl buvo atliktas stabdžių remontas bei neatidėliotinai pakeisti oro, kuro filtrai, kadangi buvo nustatyta, kad filtrai užsikišę, apsukų daviklis blogas, turbina neveikia. 2014-04-28 UAB (duomenys neskelbtini) buvo keičiama sankaba, kadangi dėl jos gedimo buvo neįmanoma važiuoti, 2014-08-06 UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas turbokompresoriaus remontas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į servisus dėl remonto ir laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-08-18 remontavo įsigytą lengvąjį automobilį, pirko detales ir pagal ieškovo paskaičiavimą patyrė 6173,05 Lt remonto ir detalių įsigijimo išlaidų, pateikė remonto atlikimą ir detalių įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Ieškovas pateikė teismui turto vertintojo E. L. ieškovo įsigyto automobilio FORD FOCUS 2014-08-18 vertinimo ataskaitą. Vertės nustatymas atliktas 2014-04-17 datai, vertinamo objekto apžiūros data – 2014-08-04 (12-50, 99 b.l.). Ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos vertė vertinimo datai, tai yra 2014-04-17, yra 2 900 Lt (15 b.l.). Tačiau ši vertinimo ataskaita taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, kadangi vertinimas atliktas praėjus beveik keturiems mėnesiams po pardavimo, per tą laiką ženkliai padidėjo automobilio rida (169920) (15 b.l.), lyginant su skelbime nurodyta rida (164000) (101 b.l.) ir netgi paties ieškovo 2014-04-18 paraiškoje – sutartyje nurodyta rida (166000) (52 b.l.), taip pat ieškovo 2014-05-29 paraiškoje nurodyta rida (167000) (31, 57 b.l.). Taip pat pažymėtina, jog automobilio vertinimas buvo atliekamas pagal pateiktas pakeistas detales, ieškovo pateiktas nuotraukas, darytas laikotarpiu nuo įsigijimo, ir kaip nurodė liudytoju apklaustas vertintojas E. L., vertinimas buvo atliktas apžiūrint remontuotą automobilį, pateiktas pakeistas detales (pateikta dalis pakeistų detalių), dėl kurių liudytojas nurodė, jog iš akies žiūrint, dalys yra lengvojo automobilio, tačiau jis negalėjo patvirtinti, jog detalės yra būtent šio automobilio FORD FOCUS ir ar aplamai detalės yra automobilio FORD FOCUS.

Ieškovas nurodytų aplinkybių patvirtinimui taip pat pateikė teismui Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-06-11 raštą, iš kurio matyti, kad 2014-05-29 automobilis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas inspekcijos specialistų, taip pat nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad automobilis paveiktas korozijos.

Teismas vertina, jog ieškovo pateikti aukščiau aptarti įrodymai nelaikytini patikimais įrodymais, patvirtinančiais parduoto daikto trūkumus iki daikto pirkėjui perdavimo, kadangi laikytina, jog tiek automobilio remonto ir detalių įsigijimo dokumentai, tiek turto vertinimo ataskaita, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus rašte nurodyti duomenys nepatvirtina, jog pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, kadangi vertės nustatymas, atliktas apžiūrėjus automobilį 2014-08-04, tai yra praėjus beveik keturiems mėnesiams, neaišku, kokio automobilio pakeistos detalės pateiktos vertinimui, automobilio apžiūra atlikta po eilės remontų atlikimo bei per tą laiką ieškovui šiuo automobiliu nuvažiavus apie 6000 km, lyginant su automobilio skelbime nurodyta rida (169920-164000), ko neneigė ieškovas bylos nagrinėjimo metu.

Teismas taip pat vertina, jog automobilių serviso įmonės teikia automobilių remonto paslaugas pagal užsakovų užsakymus, todėl ieškovo pateikti automobilio remonto ir detalių įsigijimo dokumentai negali būti laikomi patikimais dokumentais, patvirtinančiais parduoto daikto trūkumus iki daikto pirkėjui perdavimo, kadangi laikytina, jog šie įrodymai nepatvirtina, jog pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, taip pat šie įrodymai nepatvirtina būtinumo keisti dokumentuose nurodytas keičiamas detales, jie tik patvirtina užsakovo užsakymo įvykdymą, automobilio remonto darbų ir pakeistų detalių vertę.

Dėl automobilio korozijos šalys sprendė klausimą automobilio pirkimo momentu, dėl ko iš dalies buvo sumažinta pardavimo kaina.

Ieškovas vertina, jog iš atsakovo jis įsigijo netinkamos kokybės automobilį, tačiau byloje nustatyti faktai, kad atsakovas per beveik keturių mėnesių laikotarpį pravažiavo apie 6000 km, į visus servisus, turint omenyje ir parvykimą iš Utenos į (duomenys neskelbtini) bei 2014-04-18 vykimą į UAB (duomenys neskelbtini), vyko įsigytu automobiliu sava eiga, ką pripažino pats ieškovas posėdžio metu ir tai prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms, kad įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino, jog pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, tačiau ieškovas ne tik pirkdamas automobilį, bet ir parvykęs į (duomenys neskelbtini) (turint omenyje ieškovo nurodytus gedimus kelyje) nesikreipė į techninės apžiūros įmonę, kur patikimai buvo galima atlikti visapusišką apžiūrą ir nustatyti parduoto automobilio trūkumus, kad vėliau būtų galima įrodyti pardavėjo kaltę dėl parduoto automobilio trūkumų (iš karto neatliekant remonto).

Taip pat pažymėtina, jog ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių tą pačią arba sekančią dieną, išskyrus telefoninius skambučius 2014-04-24, ir 2014-04-25, (į kuriuos nebuvo atsiliepta), siekiant skubiai apie automobilio gedimus informuoti pardavėją, tačiau skubiai ėmėsi vykdyti automobilio remontą, ieškovas keturių mėnesių laikotarpyje remontavo automobilį, pirko ir keitė detales, pats būdamas pripažinęs 2014-04-29 prašyme (53 b.l.) bei 2014-05-05 pretenzijoje (54-55 b.l.) atsakovui, kur jis nurodo, kad automobilis pilnai netinkamas, įsigytas automobilis yra „šrotas“ ir kad jo remontas be jau patirtų išlaidų dar papildomai kainuotų apie 4000 Lt ir galutiniame rezultate ieškovo išlaidos įsigyto automobilio remontui ženkliai viršijo automobilio pirkimo kainą. Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip ieškovo visišką neapdairumą.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl 2002 metų laidos automobilio pirkimo, tai yra ieškovas pirko 12 metų eksploatuotą automobilį, todėl manytina, kad ieškovas negalėjo tikėtis daikto nepriekaištingo veikimo dėl jo natūralaus nusidėvėjimo.

Teismas 2015-06-10 nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą, suteikdamas galimybę šalims teikti papildomus įrodymus nutartyje nurodytų neišsiaiškintų aplinkybių patvirtinimui ar paneigimui. Tačiau ieškovas neteikė jokių papildomų įrodymų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad pirkimo –– pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, taip pat neįrodė kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas LR CK 6.363 str. pagrindu.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys atmestas.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jo patirtas advokato pagalbos išlaidas – 490 EUR, kartu pateikė advokatės išrašytą sąskaitą 490 EUR sumai už advokatės suteiktas paslaugas šioje byloje (atsiliepimo paruošimas ir 6 valandos atstovavimo teisme), taip pat pateikti pinigų priėmimo kvitai.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Remiantis LR CPK 93 str., 98 str., teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p. bei teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 – 8.20 p., atsižvelgiant į tai, kad byla yra vidutinio sudėtingumo, prašomos priteisti atsakovo atstovės advokatės J.Umbrasienės atstovavimo išlaidos 490 EUR sumoje laikytinos pagrįsto dydžio (rengė atsiliepimą, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, teikė prašymus), todėl atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 490 EUR jo prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, išieškomos iš šalies, sudaro mažesnę nei nustatyta minimali suma, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo E. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P. atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 490 EUR atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Pripažinti nesąžininga 2014 m. balandžio 17 d. sutarties 4 p. sąlygą, nustatančią, kad pirkėjas prieš pasirašant šią sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.