Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1314-777/2016

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ atstovo advokato R. Kivyliaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos oro uostams dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015-07-17 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė iš atsakovės ieškovei priteisti: 10 600,53 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-05-20 iki 2015-07-17; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ir visas teismo išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2007-11-19 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2-129 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei ilgalaikį materialųjį turtą, negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa), naudoti neapmuitinamai parduotuvei, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei sutartyje nustatyto dydžio nuompinigius bei kitus mokesčius. 2012-07-26 šalių susitarimu nuomos terminas pratęstas penkeriems metams. 2015-04-08 atsakovė raštu pranešė ieškovei, kad nuo 2015-05-20 skrydžiai Palanga–Oslas bus pradėti aptarnauti per Šengeno erdvės skrydžiams aptarnauti skirtą keleivių terminalo dalį. Iki anksčiau nurodytos datos oro uosto keleivių išvykimo salė į zonas fiziškai nebuvo suskirstyta ir visi keleiviai, skrendantys tiek į Šengeno erdvės šalis, tiek į ne Šengeno erdvės šalis galėjo lankytis ieškovo neapmuitinamoje parduotuvėje. Atsakovei yra žinoma, kad didžiausią dalį pajamų ieškovė gauna tik iš keleivių, skrendančių į Šengeno erdvės šalis, apsilankymo neapmuitinamoje parduotuvėje. Oro uoste tik nuo birželio 14 dienos buvo pradėti vykdyti skrydžiai į Maskvą, daugiau jokių skrydžių į ne Šengeno erdvę nėra, išnuomotose patalpose neleidžiama lankytis jokiems keleiviams, skrendantiems į Šengeno erdvės šalis, atitinkamai ieškovė negali vykdyti veiklos. Po atsakovės pranešimo gavimo ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu užtikrinti galimybę keleiviams, skrendantiems į Oslą, netrukdomai patekti į tą keleivių terminalo dalį, kuri yra ieškovo išnuomotose patalpose, kuriose ieškovė vykdo neapmuitinamos parduotuvės veiklą. Atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti.Ieškovė nurodė, kad atsakovei turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, kadangi ji netinkamai vykdo sutartį – dėl atsakovės veiksmų ieškovė neturi galimybės naudoti išsinuomotų patalpų pagal paskirtį, be to, atsakovė elgiasi veikdama priešingai ieškovės interesams, todėl turi pareigą atlyginti dėl tokių savo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus nuostolius.Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė nurodė, kad atsakovė negauna to, ko tikėjosi iš sutarties – išsinuomotose patalpose neturi galimybės vykdyti neapmuitinamos parduotuvės veiklos. Atsakovei yra žinoma, kad pajamas ieškovė gauna tik iš keleivių apsilankymo neapmuitinamoje parduotuvėje. Dėl to ir buvo sudaryta sutartis. Iš skrydžių į Maskvą realiai jokių pajamų ieškovė negauna. Išsinuomotose patalpose realiai neleidžiama lankytis keleiviams, atitinkamai ieškovė negali vykdyti veiklos. Ieškovė nurodė ir tai, kad nei sutartyje, nei susitarime keleivių terminalo režiminių zonų nebuvo nustatyta, prie sutarties pridėtame plane taip pat nėra nurodytas terminalo suskirstymas į zonas. Apibūdinant sutarties dalyką ar nuomos sąlygas, nėra ir nebuvo nurodyta, jog nuomojamos patalpos yra/bus ne Šengeno erdvės skrydžiams aptarnauti skirtoje keleivių terminalo dalyje. Tik 2015-05-22 ieškovei buvo pateikta keleivių terminalo režiminių zonų schema. Pagal šią schemą ieškovės parduotuvė yra terminalo dalyje, skirtoje ne Šengeno keleiviams. Ieškovė, žinodama, kad patalpos yra/bus terminalo dalyje, iš kurios nevykdomi jokie skrydžiai, kurioje bus draudžiama lankytis keleiviams, nebūtų sudariusi nei sutarties, nei susitarimo dėl termino pratęsimo. Ieškovė nurodė, kad 2015-04-08 raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vienašališkai keičia esminę sutarties sąlygą, kuri aiškiai riboja ieškovės veiklą, t. y. nuomojamos patalpos nebegali būti naudojamos pagal paskirtį, dėl to sumažėja gaunamos pajamos. Schema buvo patvirtinta 2012 m. birželį, tačiau iki 2015-05-20 schema nebuvo taikoma. Schemą taikyti pradėta 2015 metais – sutapus su aplinkybe – ieškovė atsisakė pasirašyti jam nepalankų sutarties sąlygų pakeitimą. Schemos taikymas reiškia ieškovės veiklos pabaigą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neužtikrino, jog nuomojamo patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį visą sutarties terminą. Dėl to ieškovė iš sutarties negauna to, ko tikėjosi, – nebeturi galimybės vykdyti savo veiklos, kuriai buvo išnuomotos patalpos, – nebeturi galimybės vykdyti savo veiklos, kuriai buvo išnuomotos patalpos, t. y. neapmuitinamos parduotuvės veiklos, ir gauti planuotų pajamų.Dėl turtinės žalos ieškovė nurodė, kad 2015 m. iki gegužės mėnesio ieškovės vidutiniškai per mėnesį gaunamas grynasis pelnas sudarė 5 480 Eur, atitinkamai per dieną – 179,67 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos (grynasis pelnas) 10 600,53 Eur už laikotarpį nuo 2015-05-20 iki 2015-07-17 (59 kalendorines dienas). Šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Ieškovė šias pajamas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu atsakovė neatliktų neteisėtų veiksmų ir sutartis toliau būtų vykdoma tinkamai – tai yra fiziškai nebūtų ribojamas keleivių, vykstančių į Šengeno erdvės šalis, patekimas į teritoriją, kurioje yra ieškovės parduotuvė. Ieškovė derybas dėl tinkamo sutarties vykdymo vedė, ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu užtikrinti keleivių, vykstančių į ne Šengeno erdvės šalis, patekimą į parduotuvę. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų.Dėl priežastinio ryšio ieškovė nurodė, kad atsakovė objektyviai turėjo numatyti galimybę, jog dėl tokių jos veiksmų – netinkamo sutarties vykdymo ir trukdymo ieškovei naudoti išnuomotas patalpas pagal paskirtį – gali atsirasti ieškovės prašomo priteisti pobūdžio žala – negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi atsakovei laikantis sutarties, todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės prašomu priteisti žalos atlyginimu.Dėl kaltės ieškovė nurodė, kad remiantis LR CK 256 str. 4 d. atsakovės kaltė kaip verslininko yra preziumuojama, tai yra verslininko sutartinė atsakomybė, kuri atsiranda be kaltės, tai išimtis iš bendrosios taisyklės, kad civilinė atsakomybė galima, tik esant kaltei (LR CK 6.248 str.). Nurodė ir tai, kad ieškovė sąžiningai laikėsi ir laikosi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė, pradėjusi netinkamai vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, pakeitė esmines sutarties sąlygas ir sudarė tokią situaciją, kuriai esant jau sutarties pasirašymo metu ar bent jau susitarimo sudarymo metu ieškovė patalpų nebūtų nuomojusi ir neturėjusi pagrįstų lūkesčių dėl planuojamų pajamų, žinojo ar turėjo žinoti, kad veikia priešingai ieškovės interesams, tokiais savo veiksmais daro žalą ieškovei, t. y. veikė sąmoningai, suprasdama ieškovės nuostolių atsiradimo pasekmes ir leisdama tokioms pasekmėms kilti.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės perduotos nuomai neapmokestinamos parduotuvės patalpos yra tinkamos, t. y. atsakovė nėra pakeitusi patalpų formos ar paskirties, t. y. patalpos tinkamos naudoti ir aptarnauja keleivius, kurie skrenda į ne Šengeno zonos valstybes (ginčo laikotarpiu – Maskvą). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad keleivinių terminalo režiminių zonų schema buvo patvirtinta 2012 m., tačiau iki 2015 metų nebuvo įgyvendinama dėl Palangos oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos. Palangos oro uosto keleivių terminalo šiaurinės dalies statyba, skirta ne Šengeno zonos skrydžiams aptarnauti, buvo baiga 2007 m. Tais pačiais metais buvo paskelbtas konkursas neapmuitinamos parduotuvės nuomai šioje, t. y. šiaurinėje, terminalo dalyje įrengti. Konkursą laimėjo ieškovė, 2007-11-19 tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis. Palangos oro uostas Šengeno erdvei priklausančių šalių keleivių aptarnavimui skirtos Pietinės terminalo dalies rekonstrukcijos metu visų keleivių aptarnavimą vykdė ne Šengeno keleiviams aptarnauti skirtoje keleivių terminalo dalyje, nes tai buvo vienintelė eksploatuojama keleivių terminalo dalis. 2011 m. pasibaigus rekonstrukcijos darbams, į Šengeno erdvės valstybes skrendantys keleiviai buvo pradėti aptarnauti Šengeno keleiviams skirtoje pietinėje terminalo dalyje, o į Oslą skrendantys keleiviai pagal galiojusią seną tvarką buvo nukreipiami per ne Šengeno erdvės terminalo dalį, netaikant pasienio zonos kontrolės procedūros. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos 2015-03-27 raštu atsakovė buvo įpareigota, kad Oslo reisu atvykstantys ir išvykstantys keleiviai būtų aptarnaujami per vidiniams skrydžiams skirtą terminalą. Dėl šios priežasties dėl rekonstrukcijos darbų neįgyvendinta keleivių terminalo režiminių zonų schema buvo pradėta įgyvendinti 2015 metais.Pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad oro uostų zonų schemą atsakovė pradėjo taikyti tada, kai gavo nurodymą iš valstybės institucijos ir ieškovės argumentus, kad oro uostų zonų schemą atsakovė pradėjo taikyti tada, kai ieškovė atsisakė pasirašyti jai nepalankų nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą dėl skrydžių Palanga–Oslas keleivių perkėlimo aptarnauti per Šengeno erdvės (pietinį) skrydžiams aptarnauti skirtą keleivių terminalo dalį, kadangi tokia pareiga jai nustatyta teisės aktų reikalavimais.Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, jog atsakovė privalėjo pasiūlyti išsinuomoti kitas patalpas, esančias Šengeno zonoje, arba siūlyti įsirengti mobilią parduotuvę į Šengeno zoną vykstančių keleivių aptarnavimo salėje, veikiančią skrydžių laikotarpiu, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad sudarytoje nuomos sutartyje nėra įtvirtinta nuomotojo pareiga siūlyti nuomininkui kitas patalpas tuo atveju, jeigu pasikeistų skrydžių kiekis, kartu ir keleivių srautai ir (ar) veiklos pajamingumas išsinuomotose patalpose. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovė 2014-11-26 susitarimu siekė pakeisti 2007 m. nustatytą negyvenamųjų patalpų, t. y. ieškovei išnuomotos neapmokestinamos parduotuvės, nuomos kainą, tačiau ieškovė su šiuo pakeitimu nesutiko. Nurodė, kad šalys derėjosi dėl mobilios prekybos vietos Šengeno išvykimo salėje, tačiau ieškovė nesutiko su atsakovės pasiūlytomis kainomis. Šių derybų metu ieškovė buvo informuota apie režiminių zonų paskirstymą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė skrydžiams, jų kiekiui įtakos nedaro. Atsakovė suteikia oro uosto infrastruktūrą oro vežėjams, kurie ir priima sprendimus dėl skrydžių kiekio, laiko ir kt. jiems priimtinomis sąlygomis. Konstatavo ir tai, kad tam, jog laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki 2015-07-17 kitų skrydžių, išskyrus į Maskvą, nebuvo vykdoma, atsakovės veiksmai jokios įtakos neturi. Nuomos sutartyje nėra įtvirtinta nuomotojo pareiga užtikrinti tam tikrą keleivių, vykstančių ne per Šengeno terminalą, kuriame yra ieškovės parduotuvė, skaičių, veikos pajamingumą ir (ar) kitus finansinius rodiklius, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalos (nuostolių).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patirtų nuostolių skaičiavimą grindžia pačios ieškovės sudaryta 2015 m. pažyma, tačiau jokių buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu sudaryta teismui pateikta pažyma, teismui nepateikė. Iš teismui pateiktos pažymos, kurioje nurodyta birželio mėnesį gauta 60,72 Eur pajamų, nėra aišku kaip įmonė patyrė 2197,33 Eur sąnaudų. Ieškovė per mėnesį atsakovei moka tik 179,42 Eur nuomos mokestį ir 44,16 Eur komunalinių mokesčių, pasak ieškovės, parduotuvė nedirbo nuo 2015-05-20 iki 2015-06-16 (kol buvo pradėti skrydžiai į Maskvą), todėl nėra aišku, kas sudaro likusią pažymoje nurodytą sąnaudų sumą, kaip ieškovė apskaičiavo numatomą gauti pelną. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė prašomos atlyginti žalos fakto bei dydžio (nuostolių).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovei neįrodžius prašomos atlyginti žalos fakto bei dydžio (nuostolių), nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės atsiradusios žalos (nuostolių), t. y. nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovės patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 10 600,53 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas bei atitinkamai perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad atsakovė neužtikrino, jog nuomojama patalpa galės būti naudojama pagal paskirtį visą sutarties terminą. Tokiu būdu apeliantė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, – nebeturėjo galimybės vykdyti savo veiklos, kuriai buvo išsinuomotos patalpos, t. y. neapmuitinamos parduotuvės veiklos ir gauti planuotų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog patalpos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį sutartyje aptartai veiklai. Patalpas apeliantė iš atsakovės išsinuomojo konkrečiam tikslui (paskirčiai) – neapmuitinamos parduotuvės veiklai. Teismas neįvertino fakto, jog sudarydama sutartį apeliantė pagrįstai tikėjosi neapmuitinamos parduotuvės veiklą vykdyti visa apimtimi – tai yra ji pagrįstai tikėjosi, kad parduotuvėje turės fizinę galimybę lankytis visi iš oro uosto išvykstantys keleiviai, o ne tik į Šengeno zonos valstybes vykstantys keleiviai. Atsakovė vienašališkai pakeitė esminę sutarties sąlygą – panaikino fizinę galimybę į Šengeno zonos valstybes vykstantiems keleiviams patekti į neapmuitinamą parduotuvę. Pakeitė patalpų paskirtį, t. y. patalpų realiai nebebuvo galimybės naudoti parduotuvės veiklai, nes pirkėjai fiziškai negali patekti į parduotuvę.Apeliantė nurodė, kad nei sutartyje, nei susitarime, kuris sudarytas 2012-07-26, nebuvo susitarta, jog patalpų paskirtis – neapmuitinamos parduotuvės veiklai išskirtinai keleiviams, vykstantiems į ne Šengeno zonos valstybes. Fizinė galimybė patekti į patalpas visiems iš oro uosto vykstantiems keleiviams turėjo svarbios reikšmės ieškovei sudarant sutartį bei susitarimą ir vykdant bei planuojant verslo veiklą patalpose. Fizinis didžiosios dalies iš oro uosto išvykstančių keleivių patekimo į patalpas apribojimas neabejotinai pažeidė apeliantės verslo interesus, lūkesčius, kurių ji galėjo pagrįstai tikėtis, abiem šalims vykdant sutartį joje nustatytomis sąlygomis.Apeliantė nurodė, kad nėra pagrindo atsakovės padaryto esminės sutarties pakeitimo priežastimi laikyti valstybinių institucijų bei teisės aktų reikalavimu. Atsakovės siūlomas sutarties pakeitimas buvo ne pagerinantis, o pabloginantis apeliantės, kaip nuomininkės, padėtį. Pakeitimu buvo siūloma padidinti nuomos kainą bei gauti apeliantės konfidencialią informaciją. Todėl apeliantė pagrįstai atsisakė siūlymo dėl sutarties pakeitimo. Po apeliantės atsisakymo dėl sutarties pakeitimo atsakovė pradėjo įgyvendinti 2012 m. patvirtintą schemą dėl Oro uosto režiminių zonų suskirstymo, nors Oro uosto rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2011 metais.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus atsakovės nesąžiningumo apeliantės atžvilgiu neatskleidžiant informacijos apie egzistuojantį Oro uosto suskirstymą į režimines zonas ir jo taikymą tokiu būdu, kuris užkirs kelią apeliantės planuojamai veiklai patalpose. Teismas neanalizavo konkurso sąlygų ir neįvertino fakto, jog konkurso sąlygose nėra nurodyta, kad patalpos yra ne Šengeno terminalo dalyje. Informacija apie Oro uosto suskirstymą į Šengeno ir ne Šengeno terminalo dalis pateikta nebuvo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių pareigą bendradarbiauti ir išsaugoti sutartį. Atsakovė privalėjo pasiūlyti apeliantei išsinuomoti kitas patalpas, esančias į Šengeno zoną vykstančių keleivių terminalo dalyje, arba siūlyti įsirengti mobilią parduotuvę šioje terminalo dalyje ne tuo pagrindu, jog pasikeitė skrydžių kiekis ir ieškovės veiklos pajamingumas išsinuomotose patalpose, o būtent tuo pagrindu, kad pasikeitė esminė aplinkybė, apie kurią ieškovas visą sutarties galiojimo laikotarpį nebuvo informuotas – tai yra pradėta taikyti oro uosto režiminių zonų schema, užkertant galimybę potencialiems pirkėjams fiziškai patekti į patalpas.Apeliantė nurodė, kad vadovaudamasi įstatymuose bei teisės doktrinoje įtvirtintais sutarčių vykdymo principais sutartį siekė išsaugoti, t. y. dėjo visas pastangas, kad atsakovė pašalintų sutarties pažeidimus ir sutartį toliau vykdytų tinkamai, būtent pagal joje įtvirtintas sąlygas, tai yra surasti tokį techninį situacijos sprendimo būdą, jog visi išvykstantys keleiviai turėtų fizinę galimybę lankytis ieškovės neapmuitinamoje parduotuvėje, kaip tai ir buvo daroma iki 2015-05-20.Apeliantė nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti esminės sutarties sąlygos, o jai padarius tokį pažeidimą, ieškovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdus.Apeliantė nurodė, kad negautas pajamas apskaičiavo – grynojo pelno principu. Savo reikalavimus pagrįsti apeliantė pateikė buhalterinę pažymą už 2015 metus, patvirtinančią ieškovės pajamas, sąnaudas, pelną bei grynąjį pelną, papildomą 2015-10-07 buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma apeliantės vykdoma veikla, duomenys apie gaunamas pajamas, sąnaudas bei grynąjį pelną iš neapmuitinamos parduotuvės veiklos, vidutinio grynojo pelno dydžio skaičiavimus už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės. Nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neišreiškė abejonės dėl pažymoje nurodytų iš oro uoste esančios neapmuitinamos parduotuvės ieškovės gautų pajamų sąnaudų, pelno bei grynojo pelno tikrumo/realumo, todėl apeliantė kasos čekių knygų, savo išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą neteikė.Apeliantė nurodė, kad įvertinusi atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, aplinkybes, jog sutarties šalys yra verslininkai, atsakovė objektyviai turėjo numatyti galimybę, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gali atsirasti ieškovės prašomo priteisti pobūdžio žala – negautos pajamos. Todėl atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės prašomu priteisti žalos atlyginimu.Apeliantė nurodė, kad yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos taikyti atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę.Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovė nurodė, kad sutarties pagrindu išnuomotų patalpų paskirtis nebuvo pakeista. Sutartis buvo sudaryta neapmuitinamų prekių parduotuvei įrengti. Neapmuitinamos parduotuvės – tai specialų statusą turinčios parduotuvės, kurios gali būti įrengtos tarptautiniuose oro uostuose. Neapmuitinamų prekių parduotuvės veiklos pagrindas – jos veikimas tarptautiniame oro uoste. Tokioje parduotuvėje parduodamoms prekėms taikomas specialus mokestinis režimas, priklausomai nuo to, kokiai keleivių grupei yra parduodama prekė. Tai, kad oro uoste buvo pakeistos režiminės zonos, įtakos ieškovui dėl galimybės vykdyti neapmuitinamos parduotuvės veiklą neturėjo. Parduotuvė liko tarptautiniame oro uoste ir išlaikė neapmuitinamos parduotuvės statusą. Į apeliantės parduotuvę pirkėjai patekti gali. Patekimas galimas tiems oro uosto keleiviams, kurie skrenda į ne Šengeno zonos valstybes.Atsakovė nurodė, kad oro uostas nei sudarant sutartį, nei jos vykdymo metu nebuvo įsipareigojęs ir nesudarė pagrindo apeliantei manyti, kad jos parduotuvė bus pasiekiama absoliučiai visiems oro uosto keleiviams. Konkursas buvo skelbiamas parduotuvei būtent ne Šengeno terminalo dalyje įrengti. Dėl vėliau vykusių keleivių terminalo rekonstrukcijos darbų susiklostė situacija, kai visi keleiviai buvo aptarnaujami per ne Šengeno terminalo dalį. Tačiau tai negalėjo suteikti apeliantei pagrindo manyti, kad tokia situacija išliks visą sutarties galiojimo laiką. Nurodė, kad apeliantė vykdo specifinę veiklą – savo parduotuvę operuoja tarptautiniame oro uoste. Dėl to apeliantė prieš vykdydama veiklą privalėjo pasidomėti, kokiu principu veikia kituose tarptautiniuose oro uostuose įsikūrusios neapmuitinamos parduotuvės, t. y. kad oro uostuose yra taikomas atitinkamų zonų, keleivių srautų atskyrimo priemonės, veikia sienos apsaugos tarnybos postai tam ir todėl, kad būtų užtikrintos aviacijos saugumo ir pasienio rėžimo procedūros ir keleiviai, vykstantys į ne Šengeno erdvę, būtų atskirti nuo keleivių srauto, kuris juda Šengeno erdvės viduje. Lietuva Šengeno zonos nare tapo 2007-12-21, t. y. praėjus vos mėnesiui po sutarties pasirašymo. Todėl ieškovei turėjo būti aišku, kad tam tikri pokyčiai dėl tokio valstybės žingsnio gali būti daromi ir tarptautiniame oro uoste – infrastruktūroje, kurioje taikomas pasienio režimas.Atsakovė nurodė, kad Oro uosto terminalo dalių paskirstymas į režimines zonas, t. y. keleivių, vykstančių į Šengeno zoną ir ne Šengeno zoną, atskyrimas, nėra ieškovės nustatytas reikalavimas. Oro uosto zonų režimą nustato ne Sutartis (ar susitarimai su nuomininkais), o teisės aktai. Oro uosto režiminių zonų derinimo pareigos su nuomininkais ar bet kokiais kitais subjektais, veikiančiais oro uosto teritorijoje, nenurodytais teisės aktuose, nenumato nei teisės aktai, nei pati sutartis. Todėl atsakovė neturėjo pareigos keleivių terminalo Šengeno ir ne Šengeno zonų atribojimo schemos derinti su apeliante ir sutarties nepažeidė. Nurodė, kad oro uostas jokiais savo veiksmais nebuvo suteikęs apeliantei pagrindo manyti, kad ji gali ar turi teisę dalyvauti oro uosto zonų režimo nustatyme ar daryti bet kokią įtaką oro uoste taikomiems aviacijos saugumo ar valstybės sienos apsaugos reikalavimams.Atsakovė nurodė, kad schemos įgyvendinimas nebuvo sąlygotas atsakovės laisvos valios. Atsakovė pranešimą apie naujos režiminės zonos reikalavimų taikymą pateikė tik tada, kai pati gavo nurodymą iš valstybės institucijų.Atsakovė nurodė, kad apeliantės reikalavimas atlyginti nuostolius kildinamas iš jos pajamingumo sumažėjimo. Tačiau sutartyje nėra įtvirtinta atsakovės pareiga užtikrinti tam tikrą apeliantės veiklos pajamingumą ir/ar kitus finansinius apeliantės veiklos rodiklius. Todėl apeliantė, sudarydama nuomos sutartį, negalėjo tikėtis konkretaus savo vykdomos veiklos pajamingumo, už kurį turėtų atsakyti atsakovė.Atsakovė nurodė, kad Oro uostas nėra įsipareigojęs ir neturi galimybių daryti tiesioginės įtakos oro vežėjų apsisprendimui atidaryti tam tikrus maršrutus, taip pat užtikrinti konkretų nuolatinį keleivių srautą oro uoste. Oro uoste vykdomų maršrutų kryptys nuolat kinta, o kadangi apsisprendimą vykdyti skrydžius priima oro vežėjai, apeliantė, kaip specifinę veiklą vykdantis subjektas, turintis ilgametę veiklos patirtį oro uoste, turėjo manyti, kad jo veiklos aplinka taip pat bus dinamiška, ir tai įsivertinti. Nurodė, kad nustačius režimines zonas bei apribojus galimybę Oslo skrydžio keleiviams patekti į apeliantės parduotuvę, skrydžių į ne Šengeno valstybes būtų buvę daugiau, ieškovas nebūtų reiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir nebūtų manęs, kad išsinuomotų patalpų paskirtis yra pakeista.Atsakovė nurodė, kad apeliantės pateiktame į bylą 2014-12-22 atsakyme į pateiktą pasiūlymą papildyti sutarties sąlygas, nurodyta, kad susitikime dėl nuomos sutarties sąlygų aptarimo dalyvavo ir apeliantės akcininkas T. V., kuris kelerius metus ėjo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę akivaizdu, kad apeliantė turi specifinių žinių oro uostų planavime ir režiminių zonų atskyrime. Todėl ta aplinkybė, kad vykdydamas teisės aktų reikalavimus oro uostas pradėjo į Oslą skrendančius keleivius aptarnauti Šengeno keleiviams skirtoje keleivių terminalo dalyje, negalėjo ir neturėjo būti apeliantei siurprizinė.Atsakovė nurodė, jog apeliantė teigia, kad atsakovė vienašališkai pakeitė esminę sutarties sąlygą, tačiau nekonkretizavo, kokia sąlyga buvo pakeista. Atsakovė nurodė, kad sutarties nekeitė ir sutartį vykdo tinkamai pagal joje aptartas sąlygas.Atsakovė nurodė, kad valstybės materialusis turtas yra nuomojamas viešojo konkurso būdu. Apeliantė sutarties pagrindu nuomotų patalpų nuomos teisę įgijo viešojo konkurso būdu. Todėl atsakovė siūlyti alternatyvių patalpų ne tik kad neprivalėjo, bet ir neturėjo teisinių galimybių. Nurodė ir tai, kad atsakovė mobiliąją parduotuvę įrengti siūlė, tačiau to pasiūlymo nepriėmė apeliantė.Atsakovė nurodė, kad intensyvėjant keleivių srautui, gali susidaryti situacija, kai tuo pačiu metu bus vykdomi skrydžiai ir į Šengeno, ir į ne Šengeno zonos valstybes. Dėl to palikti galimybę į parduotuvę patekti keleiviams, keliaujantiems vidaus skrydžiais, kai tuo pačiu metu gali būti aptarnaujamas skrydis į ne Šengeno zonos valstybes, objektyviai nėra galima dėl Reglamente nustatytų reikalavimų fiziškai atskirti keleivių srautus.Atsakovė nurodė, kad nuostolių dydis šioje byloje nėra įrodytas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų, patvirtinančių neva jos negautų pajamų apskaičiavimą, taip pat nepateikė ir pačių skaičiavimų. Nurodė, kad buhalterinė pažyma, sudaryta pačios apeliantės, nėra laikytina pakankama įrodinėjimo priemonė žalos faktui ir dydžiui nustatyti. Į bylą nepateikti apeliantės balanso duomenys, kuriuos būtų galima lyginti, pvz., su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis nepateikti kiti finansiniai dokumentai, sudarantys pagrindą nustatyti pateiktoje pažymoje nurodytų duomenų realumą. Nurodė, kad buhalterinė pažyma nėra apskaitos dokumentas.Atsakovė nurodė, kad sutartis tarp šalių galioja ir nėra pakeista (išskyrus termino pratęsimą 2012-07-26 susitarimu Nr. 2-112). Todėl yra pagrindas teigti, kad apeliantę tenkina nuomos sutarties vykdymas joje įtvirtintomis sąlygomis. Apeliantei nereikalaujant vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka, laikytina, kad sutartis vykdoma tinkamai ir jos sąlygos nėra pakeistos. Todėl nėra pagrindo reikalauti ir nuostolių atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atstovai dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė skunde nurodė, kad atsakovė neužtikrino, jog nuomojamas daiktas (patalpos) galės būti naudojamos pagal paskirtį visą sutarties terminą. Taigi ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi – nebeturėjo galimybės vykdyti savo veiklos, kuriai buvo išsinuomotos patalpos, t. y. neapmuitinamos parduotuvės veiklos, ir gauti planuotų pajamų. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė sutartimi įsipareigojo apeliantei perduoti patalpą naudoti neapmuitinamai parduotuvei (sutarties priede numatyta konkreti parduotuvės vieta Palangos oro uosto keleivių terminale). Sutarties nuostatos neįpareigoja atsakovės užtikrinti, kad apeliantės neapmuitinamoje parduotuvėje turėtų fizinę galimybę lankytis visi iš oro uosto išvykstantys keleiviai, apeliantės veiklos pajamingumą ir kitus finansinius apeliantės rodiklius. Į apeliantės parduotuvę pirkėjai patekti gali. Patekimas suteikiamas tiems oro uosto keleiviams, kurie skrenda į ne Šengeno zonos valstybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra pakeitusi patalpų paskirties.Oro uosto zonų režimą nustato teisės aktai. Oro uosto terminalo dalių paskirstymas į režimines zonas, t. y. keleivių, vykstančių į Šengeno zoną ir ne Šengeno zoną, atskyrimas nėra ieškovės nustatytas reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad oro uostų zonų schemą atsakovė pradėjo taikyti tik tada, kai gavo nurodymą iš valstybės institucijos.Lietuva Šengeno zonos nare tapo 2007-12-21 po sutarties sudarymo. Apeliantė vykdo specifinę komercinę veiklą – savo parduotuvę operuoja tarptautiniame oro uoste. Vadinasi, būdama pakankamai rūpestinga, atidi ir dėmesinga turėjo būti susipažinusi ir su informacija apie galimus pakitimus tarptautiniame oro uoste – infrastruktūroje, kurioje taikomas pasienio režimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė siekė šią informaciją gauti. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo neatskleidžiant informacijos apie Oro uosto terminalo dalių paskirstymą į režimines zonas.Apeliantė sutarties pagrindu patalpų nuomos teisę įgijo viešojo konkurso būdu. Valstybės materialus turtas yra nuomojamas viešojo konkurso būdu. Todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovė siūlyti alternatyvių patalpų neturėjo teisinių galimybių.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad šalys derėjosi dėl mobilios prekybos vietos Šengeno zonos išvykimo salėje, tačiau apeliantė nesutiko su atsakovės pasiūlytomis kainomis. Įvertinus anksčiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė derybose besąlygiškai turėjo sutikti su apeliantės pozicija.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vienašališkai pakeitė esmines sutarties sąlygas. Atsakovė sutarties nekeitė, ją vykdo tinkamai pagal joje aptartas sąlygas. Sutartis galioja, nėra pakeista, apeliantė nereiškia atsakovei pretenzijų, reikalavimų dėl sutarties netinkamo vykdymo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių apeliantė patyrė žalos (nuostolių).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė prašomos atlyginti žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantei neįrodžius prašomos atlyginti žalos dydžio, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir apeliantės atsiradusios žalos, t. y. nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, apeliantės patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 239 Eur žyminį mokestį ir turėjo 490,05 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą palikti nepakeistą.