- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- 1N-26/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. panaikinta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.
Teisėja, išnagrinėjusi prokuroro skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 227¹ str. 1 d. (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija), 2000 m. BK 249 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 4 str. 3 d., 5 str., 22 str. 1 d., 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2004-08-24 nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonės – namų areštas, o 2004-08-25 prokuroro nutarimu - 203948,19 Lt dydžio užstatas. Vilniaus apygardos teismo 2006-07-26 nutartimi G. S. panaikinta kardomoji priemonė – namų areštas ir paskirta papildoma kardomoji priemonė – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso, paėmimas.
Vilniaus apygardos teismas 2007-05-15 nutartimi kaltinamajam G. S. panaikinta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Nutartyje dėstomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 119 str., 121 str., 139 str. nuostatos ir nurodoma, kad šiuo metu kaltinamajam G. S. yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – piniginis užstatas ir dokumento, t. y. paso paėmimas. Teismo manymu, tai apriboja kaltinamojo teises. Po nutarties paskirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą praėjo 9 mėnesiai, o tai yra pakankamas laiko tarpas, per kurį G. S. negalėjo tinkamai ir pilnai įvykdyti savo darbinių pareigų. Pažymima, jog kaltinamasis yra UAB „duomenys neskelbtini“ komercijos direktorius, darbo klausimais dažnai vyksta į užsienio valstybes, nors turi asmens tapatybės kortelę, tačiau negali išvykti į valstybes, kuriose asmens tapatybės kortelė negalioja, negali pasirašyti reikiamų dokumentų. Teismas daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas atima galimybę tinkamai įgyvendinti jo teisę į darbą. Nutartyje taip pat pažymima, jog nors G. S. ilgą laiką slapstėsi, jam buvo paskelbta tarptautinė paieška, jis ekstradijuotas iš Rusijos, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis, vengdamas griežtos bausmės, slėpsis nuo teismo ar trukdys procesui. Pabrėžia, jog kaltinamasis nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, taip pat nors jis turi asmens tapatybės kortelę ir darbo reikalais dažnai vyksta į Europos Sąjungos valstybes, teismas per tą laiką negavo jokios informacijos apie tai, jog jis ketintų slėptis nuo teismo ar kitų teisėsaugos institucijų, bėgti ar kitaip trukdyti teismo procesui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis dalyvauja teismo posėdžiuose. Teismo manymu, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti dar ilgą laiką, todėl netikslinga varžyti kaltinamojo G. S. teisių kol nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nutartyje daroma išvada, kad išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimas nesukels grėsmės valstybės saugumo, visuomenės apsaugos interesams ir atitiks kardomosios priemonės keliamus tikslus bei procesinio poveikio priemonių proporcingumo principus. Nurodoma, kad kardomosios priemonės – užstato taikymas pilnai atitinka BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių paskirtį, jų tikslai gali būti pasiekti esant vienai kardomajai priemonei – piniginiam užstatui, kurio dydis yra pakankama garantija, jog kaltinamasis G. S. nepažeis jam nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. S. panaikinta kardomoji priemonė – dokumento (G. S. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. duomenys neskelbtini, išduoto Lazdijų PK MP) paėmimas. Prokuroro manymu, skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Nurodo, jog nuo 2006-07-26, kai G. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, nepasikeitė jokios faktinės bylos ar G. S. asmenybę bei socialinę aplinką apibūdinančios aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą apie asmens dokumento paėmimo netikslingumą užtikrinant baudžiamojo proceso tikslus. Atkreipia dėmesį, jog pagrindinis motyvas, kuriuo apygardos teismas nusprendė kaltinamajam panaikinti kardomąją priemonę, yra tai, jog piliečio paso paėmimas esą atima G. S. galimybę tinkamai įgyvendinti jo teisę į darbą. Tačiau prokuroras skunde pabrėžia, kad nurodomose UAB „duomenys neskelbtini“ komercijos direktoriaus pareigose G. S. įsidarbino jau po kardomosios priemonės paskyrimo. Pažymi, jog įgyvendindamas konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, asmuo privalo atsižvelgti į savo galimybes dirbti konkretų darbą ir tinkamai atlikti į jo turinį įeinančias funkcijas, t. y. G. S. , įsidarbindamas naujose pareigose, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tą aplinkybę, kad jam paskirta kardomoji priemonė tam tikra apimtimi riboja jo judėjimo laisvę. Priešingas situacijos vertinimas, nurodant, jog kaltinamojo darbo funkcijų pasikeitimas savaime yra pagrindas panaikinti paskirtą kardomąją priemonę ar pakeisti ją švelnesne, kaltinamiesiems sudarytų sąlygas manipuliuoti baudžiamojo persekiojimo institucijų sprendimais renkantis darbinę veiklą, iš esmės nesuderinamą su kardomosios priemonės turinį sudarančiais įpareigojimais. Atkreipia dėmesį, kad G. S. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių būtinybę darbo reikalais vykti į valstybes, nesančias Europos Sąjungos narėmis, bei mano, kad atlikti funkcijas, kurių dėl paskirtos kardomosios priemonės negali vykdyti kaltinamasis, gali būti pavesta kitam darbuotojui. Tad, prokuroro įsitikinimu, vien faktinė aplinkybė, jog G. S. po kardomosios priemonės paskyrimo pakeitė darbą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokia kardomoji priemonė tapo nebereikalinga. Be to, pabrėžia, kad esant analogiškoms kaip ir šiandieninėms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo G. S. būtinumą ir tikslingumą konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2006-07-26 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2006-08-16 nutartyse.
Skunde prokuroras pažymi, kad vienų ar kitų asmens konstitucinių teisių suvaržymas sudaro bet kurios iš BPK numatytų kardomųjų priemonių turinį – tokia yra šio instituto esmė. BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas be kitų aspektų reikalauja įvertinti asmeniui taikomos procesinės prievartos adekvatumą, t. y. prievartos priemonės ir siekiamo rezultato atitikimą. Įvertindamas G. S. pateiktų kaltinimų sunkumą (kaltinamas ilgą laiką didžiausio pavojingumo bendrininkavimo formoje – nusikalstamo susivienijimo sudėtyje daręs sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė), pobūdį (kontrabanda buvo organizuojama ir vykdoma keliose valstybėse), atsižvelgiant į tai, jog šis asmuo ilgai slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų Rusijos Federacijoje, daro išvadą, kad teisingumo interesai ir baudžiamojo proceso sėkmė yra didesnė vertybė nei kaltinamojo G. S. galimybės atlikti jam priklausančias darbines pareigas.
Akcentuoja, jog G. S. pabėgimas jo sulaikymo metu 2003-01-13 ir iki 2003-07-04 slapstymasis Rusijos Federacijoje yra ta aplinkybė, kuri duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bandyti slėptis nuo teismo ir taip trukdyti procesui. Pabrėžia, kad BPK 122 str. 2 d. nurodanti, į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti vertinant asmens slėpimosi tikimybę, yra minimas asmens teistumas bei jo ryšiai užsienyje. Teigia byloje esant pakankamai duomenų, kad G. S. tokių ryšių užsienyje turi. Be to, jis teistas – įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005-02-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 199 str. 1 d. (nuosprendyje konstatuota, kad po nusikaltimo padarymo jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės – darė poveikį liudytojams), o šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje surašytame kaltinamajame akte nurodyta, kad jis sistemingai ir aktyviai, ilgą laiką veikdamas paties suburto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, darė sunkius nusikaltimus, t. y. šios aplinkybės apibūdina G. S. asmenybę kaip neigiamą, parodo negatyvias jo asmens vertybines orientacijas ir polinkį įvairiais būdais trukdyti baudžiamajam procesui. Prokuroro manymu, kaltinamajam grąžinus piliečio pasą jis turės galimybę išvykti taip pat ir į Rusijos Federaciją, o atsižvelgiant į tai, kad jis ilgą laiką ten slapstėsi, tikėtina, kad ir šiuo metu jis minėtoje valstybėje turi patikimų ryšių ir realių galimybių pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Taip pat pabrėžia, kad vertinant tikimybę, jog kaltinamasis slėpsis, atsižvelgtina į tai, kad už vieną G. S. inkriminuotų nusikaltimų – nusikalstamą susivienijimą numatyta išimtinai griežta laisvės atėmimo bausmė. Nesutikdamas su skundžiamos apygardos nutarties kardomosios priemonės panaikinimo argumentu, jog iki tol G. S. laikėsi jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų, pabrėžia, kad tai yra kaltinamojo pareiga, o ne teisė ir tinkamas šios pareigos vykdymas kaltinamajam jokių papildomų privilegijų baudžiamajame procese nesukuria, t. y. toks nutarties motyvas negali būti pripažintas pagrįstu. Prokuroro įsitikinimu, likusi viena kardomoji priemonė – užstatas neužtikrina BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių paskirties, grąžinus kaltinamajam Lietuvos Respublikos piliečio pasą yra didelė tikimybė, jog pastarasis išvyks iš Lietuvos Respublikos ir pasislėps Rusijos Federacijoje ar kitoje ne Europos Sąjungos valstybėje, kaip jau kartą buvo padaręs.
Teismo posėdyje kaltinamojo G. S. gynėjas prašė atmesti prokuroro skundą, o prokuroras prašė jo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. S. panaikinta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, panaikindamas G. S. nurodytą kardomąją priemonę, BPK 121 str., 134 str., 139 str. reikalavimų nepažeidė.
Byloje surinktų faktinių duomenų užtenka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BPK 121 str. 2 d., kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.
Nesutikdamas su apygardos teismo sprendimu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę, prokuroras skunde akcentuoja, jog G. S. tam tikrą laiką slapstėsi Rusijos Federacijoje, kur, jo manymu, ir šiuo metu turi patikimų ir realių ryšių pasislėpti, be to, dirbti pradėjo po kardomosios priemonės paskyrimo, kaltinamas, sistemingai, aktyviai, ilgą laiką veikdamas paties suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, daręs sunkius nusikaltimus, teistas, o esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms aplinkybės kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo G. S. būtinumą nutartimis yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-08-24 nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, o 2004-08-25 prokuroro nutarimu - kardomoji priemonė – užstatas, kurio dydis nustatytas 203946,19 Lt (t. 38, b. l. 90-91; 112-113). Vilniaus apygardos teismo 2006 m. nutartimi G. S. panaikinta kardomoji priemonė – namų areštas ir vietoje jos paskirta kita kardomoji priemonė – dokumentų (asmens paso) paėmimas (t. 60, b. l. 64-69).
Atsižvelgiant į BPK 11 str., šios kardomosios priemonės buvo paskirtos kaip tuo metu efektyviausios priemonės, įgyvendinančios kardomųjų priemonių paskirtį. Kardomosios priemonės namų arešto sąlygos buvo kelis kartus keičiamos, o galiausiai namų areštas panaikintas pripažinus jo taikymą netikslingu. Visai atvejais teismas vadovavosi baudžiamajame procese įtvirtintomis kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo nuostatomis, privalančiomis užtikrinti, jog kardomoji priemonė bus taikoma tik siekiant BPK 119 str. nurodytų tikslų bei tik egzistuojant prielaidoms ir sąlygoms, reikalingoms kardomosioms priemonėms taikyti. Ta aplinkybė, kad kardomoji priemonė buvo būtina tam tikrame baudžiamojo proceso etape, nereiškia, jog ji bus taikoma viso baudžiamojo proceso metu. Tad šiuo atveju apygardos teismas vėlgi turėjo įvertinti, ar G. S. taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas yra būtina ir neišvengiama. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. S. paskyrus kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, pastarasis jokių pažeidimų nepadarė, jokių įtarimų, kad jis būtų bandęs pažeisti paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, nustatyta nebuvo. Tad apygardos teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjo prašymą dėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimo, privalėjo įvertinti aplinkybes, ar šiuo metu yra būtinybė taikyti šią papildomai paskirtą kardomąją priemonę.
Neginčytina, kad taikant kardomąsias priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu labai svarbių tikslų. Šiuo atveju privalu išspręsti klausimą, ar G. S. patiriami suvaržymai, t. y. tarnybinių funkcijų atlikimo ribojimas, yra būtinas norint pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kaltinamajam G. S. , dirbančiam UAB „duomenys neskelbtini“ komercijos direktoriumi, asmens dokumento neturėjimas neleidžia tinkamai ir pilnai atlikti jam pavestų darbinių funkcijų, t. y. darbo reikalais išvykti į užsienio valstybes, kuriose negalioja asmens tapatybės kortelė, ir pasirašyti reikiamus dokumentus. Taigi šioje vietoje būtina įvertinti, ar norint pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, yra privalu kaltinamajam taikyti abi kardomąsias priemones, ar šių tikslų galima pasiekti ir viena kardomąja priemone. Pabrėžtina, jog proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese visuomet yra susijęs su pareiga, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Kaip žinia, G. S. yra paskirta kardomoji priemonė – užstatas, kuri turi įgyvendinti šiuos tikslus: užtikrinti, kad kaltinamasis G. S. šaukiamas atvyktų į teismą, nekliudytų byloje nustatyti tiesą bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis šių pareigų nevengė ir sąžiningai jas vykdo. Tuo tarpu kardomąją priemone – dokumentų paėmimu buvo siekiama papildomai užtikrinti, kad kaltinamasis G. S. neišvyktų iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu būtų užtikrintas jo dalyvavimas baudžiamajame procese. Šiuo metu ši papildoma kardomoji priemone neleidžia pilnai atlikti darbinių funkcijų. Spręsdamas susidariusią situaciją, aukštesnės instancijos teismas pagrįstu laiko apygardos teismo sprendimą panaikinti G. S. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Įvertinus kardomąja priemone – užstatu siekiamus tikslus, taip pat laikantis proporcingumo principo, darytina pagrįsta išvada, jog BPK 119 str. numatytomis kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai yra pilnai įgyvendinami kaltinamajam paskirta kardomąja priemone – užstatu. 2004-08-25 nutarimu G. S. paskyrus 203948,19 Lt dydžio užstatą, jam buvo išaiškinta pareiga atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Susipažinęs su šiomis pareigomis, G. S. patvirtino jas savo parašu (t. 36, b. l. 90-91), o vėliau jų sąžiningai laikėsi. Taigi ši kardomoji priemonė laikytina pakankamu garantu užtikrinant BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, tuo tarpu papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir ja sukeliami kaltinamojo teisių suvaržymai nėra būtini siekiant aukščiau nurodytų tikslų.
Teismas sutinka su tuo, kad aplinkybė, jog G. S. anksčiau slapstėsi Rusijos Federacijoje, yra svarbi, tačiau jos negalima pernelyg sureikšminti ir ja remiantis skirti daugiau kardomųjų priemonių nei jų reikalinga, siekiant BPK numatytų tikslų. Neturi būti piktnaudžiaujama kelių kardomųjų priemonių taikymu vienu metu – jei tikslui pasiekti pakanka vienos kardomosios priemonės, viena ir turi būti taikoma. Šiuo atveju pagrįstai konstatuota, kad G. S. taikoma kardomoji priemonė – užstatas yra pakankama įgyvendinti BPK 119 str. įtvirtintus tikslus, todėl prokuroro nurodyta aplinkybe neturi būti pateisinamas papildomos kardomosios priemonės taikymas. Be to, apygardos teismas nutartyje pagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo elgesį jam skirtų kardomųjų priemonių – namų arešto ir užstato metu, t. y. G. S. nė karto nepažeidė kardomosiomis priemonėmis nustatytų reikalavimų, be to, nors jis darbo reikalais ir vyksta į užsienio valstybes, tačiau teismas neturi jokios informacijos apie tai, kad jis ketina bėgti (slėptis) nuo teismo, priešingai – kaltinamasis dalyvauja teismo posėdžiuose ir laikosi kitų kardomąją priemone – užstatu - nustatytų pareigų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.