Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-3423-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
e2YT-3423-454/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
Z. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. e2YT-3423-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26667-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo dukters N. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti paveldėjimo tikslu.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog 2015-10-20 mirė jos dukra N. B.. Po jos mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, tačiau priėmė jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, tačiau norint susitvarkyti dokumentus, paveldėti turtą, faktinio palikimo priėmimo neužtenka. Todėl yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo dukters mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-02-08 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2015 m. spalio 20 d. mirė pareiškėjos Z. R. dukra N. B. (b. l. 3). Mirusioji buvo sudariusi santuoką su E. K. B, kuris 2016-01-20 mirė, mirusieji vaiku neturėjo ( b. l. 8, 10). Po N. B. mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 4). N. B. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktos deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos (b. l. 16) matyti, jog velionė savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir gyveno pas savo motiną Z. R., kuri po dukters mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – prižiūrėjo mirusiajai priklausiusį turtą, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė N. B. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į N. B. turtą, nėra pateikta.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. R. po savo dukros N. B. mirties 2015-10-20 priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. spalio 20 d., atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasArtūras Šafronas