Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria E. K. 2024 m. lapkričio 21 d. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną laikytas nepaduotu ir grąžintas skundą padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo E. K. pranešimą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Pareiškėjo E. K. atskirasis skundas atmestinas.

6. ANK XXXIV skyriaus normos (ANK 621 – 626 straipsniai) reglamentuoja ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimą pirmosios instancijos teismui. ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti (ANK 648 straipsnio 6 dalis).

7. Vadovaujantis nagrinėjamos bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 2 d. buvo gautas Institucijos persiųstas E. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad skundas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas elektroniniu paštu ir elektroninio laiško forma – kaip elektroninio laiško turinys, ir nors šio elektroninio laiško pabaigoje yra nurodyta, kad jis yra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau šią aplinkybę patvirtinantys elektroninio parašo metaduomenys nėra pridėti. Nustačius, kad byloje, be kita ko, nėra objektyvių duomenų, atitinkančių įstatymo reikalavimus, kurie patvirtintų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotą skundą pasirašė būtent E. K., buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas šiam skundo trūkumui pašalinti, taip pat išaiškintos pasekmės dėl šio trūkumo nepašalinimo per nustatytą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 5 d. buvo gautas E. K. pateikto skundo patikslinimas, kuriame nurodė, kad ne prie laiško pridedamas metaduomenų lapas, bet tik laiško kontrolinė suma ir parašo unikalumą nurodantis MIME priedas yra laikytinas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl bet koks atspausdintas dokumentas automatiškai tampa nebe elektroniniu ir tuo pačiu nepasirašytu. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi E. K. skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes per nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai. E. K. teigimu, ne jis netinkamai Institucijai pateikė skundą, o klaidą padarė Institucija, netinkamai pateikdama skundą teismui, kadangi jo skundas buvo pateiktas pasirašytas kvalifikuotu parašu, o apylinkės teisme atsidūrė tik atspausdinta jo versija, todėl skundas turėtų būti priimtas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą, daryti priešingą išvadą nei padaryta skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartyje, neturi pagrindo.

8. Iš tiesų 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, 25 straipsnio 2 dalyje (toliau ir – Reglamentas) nustatyta, kad kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui. Šio Reglamento 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad kvalifikuotas elektroninis parašas – pažangusis elektroninis parašas, sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Elektroninių parašų teisinė galia turi būti reglamentuojama nacionalinės teisės aktuose, išskyrus šiame reglamente numatytus reikalavimus, pagal kuriuos kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia turėtų būti lygiavertė rašytiniam parašui (Reglamento preambulės 49 punktas).

9. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Taigi galimybė procesinius dokumentus pateikti iš savo ar kito asmens asmeninių elektroninių paštų, jeigu procesiniai dokumentai nėra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba tapatybė nėra patvirtina kitais būdais, nenumatyta.

10. Elektroninių dokumentų specifikacijų taikymas apibrėžtas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-60 „Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 patvirtinimo“, pagal kurį įstaigos turi priimti rašytiniams dokumentams prilyginamus oficialiuosius elektroninius dokumentus, parengtus pagal specifikaciją ADOC-V1.0. Šio įsakymo 27 punkte nurodyta, jog elektroninio dokumento dalys (rinkmenos) yra tarpusavyje susijusios: pagrindinio dokumento rinkmena gali turėti priedų ar pridedamų dokumentų rinkmenų, elektroninio dokumento turinio rinkmenos ir pasirašomieji metaduomenys turi būti pasirašyti elektroniniais parašais ar patvirtinti elektroniniais spaudais. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 punkte sąvoka „oficialusis elektroninis dokumentas“ apibrėžiama kaip Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Taigi, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, matyti, kad oficialų elektroninį dokumentą sudaro trys neatsiejamos dalys: turinys, metaduomenys ir elektroniniai parašai.

11. E. K. teigimu, pateikti 2024 m. lapkričio 20 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. skundai buvo pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu – jo unikalumą nurodantis MIME priedas yra laikytinas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Iš bylos duomenų matyti, kad skundai gauti elektroniniu paštu ir elektroninio laiško forma, t. y. elektroninio laiško turinys. Vis tik, kartu su skundu buvo pateikta tik viena iš trijų skundo, kaip oficialaus elektroninio dokumento, dalių – turinys su priedais, be metaduomenų ir elektroninio parašo duomenų, dėl ko pateiktas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo įvertintas kaip neatitinkantis skundui keliamų reikalavimų. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, elektroninio pašto unikalumą patvirtina MIME priedas, tačiau, vadovaujantis jau minėto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. V-60 „Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos ADOC-V1.0 patvirtinimo“ 7 punkto 10 papunkčiu, MIME tipo žymuo – rinkmenos ar duomenų formato tipą identifikuojanti tekstinių simbolių seka, atitinkanti RFC 4288 rekomendacijų (18 priedo 17 punktas) reikalavimus (pvz., text/xml). Apygardos teismo vertinimu, tokia nuostata rodo, jog MIME identifikuoja rinkmenos ar duomenų formato tipą, o ne identifikuoja ir patvirtina dokumentą pasirašančio asmens tapatybę. Todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad elektroninių ryšio priemonėmis teismui pateiktas skundas nėra pasirašytas elektroniniu parašu, jį padavusio asmens tapatybė nėra patvirtinta kitais Teismų įstatyme nustatytais būdais – jis pagrįstai laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui E. K..

12. Nagrinėjamu atveju, atsakant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. 1R-332 įsakyme „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 9 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skundas elektroniniu būdu teikiamas per Elektroninių paslaugų portalą (https://epaslaugos.ird.lt/). Asmuo savo tapatybę patvirtina naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba kitų valstybės informacinių išteklių tapatybės nustatymo paslauga.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai pateiktas E. K. skundas nebuvo tinkamai pasirašytas, t. y. pareiškėjas neištaisė apylinkės teismo nurodytų skundo trūkumų, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.