- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- A-525-1355-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00200-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- J. S., G. S.
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., G. S. dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. L. skundu (b.l. 4–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-100220-00036 1 punkto dalį, kurioje pareiškėja D. L. įvardinta kaip statytoja;
2) panaikinti Inspekcijos 2010 m. vasario 20 d. savavališkos statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100220-00019 2.1 punkto dalį, kurioje pareiškėja D. L. įvardinta kaip statytoja.
Nurodė, kad ji nėra skundžiamuose aktuose nurodytų gyvenamojo namo 2A1m priestato 2a1m ir ūkio pastato 3I1b bei stoginės statytoja. Pažymėjo, jog priestatas 2a1m suskirstytas patalpomis, iš kurių ji naudojasi patalpa 1-2, o bendraturčiai patalpa 2-8. Bendraturčiai, įsigiję ½ gyvenamojo namo, pradėjo atlikinėti rekonstrukcijos darbus – padidino jiems naudotis paskirtą priestato dalį (2-8), pastatė stoginę, naują priestatą, nugriovė kinį pastatą 3I1b, kurio ½ dalis priklauso pareiškėjai, ir perstatė jį naujai. Pabrėžė, jog nors atsakovas, surašydamas savavališkos statybos aktą, žinojo, kad rekonstruota be leidimo yra tik bendraturčiams priklausanti dalis, pateikė viso priestato 2a1m išmatavimus ir nurodė pareiškėją kaip statytoją.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b.l. 43–45) su skundu nesutiko.
Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi, 3 straipsniu, padarė išvadą, jog statytojo teises fizinis ar juridinis asmuo gali įgyvendinti tik tuomet, kai jis tam tikrais pagrindais valdo žemės sklypą. Pažymėjo, jog ūkio pastatas 3I1b nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklauso pareiškėjai D. L. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. ir G. S. Pareiškėja savo skundu teismui patvirtino, kad ūkio pastatas, dėl kurio yra surašytas savavališkos statybos aktas, buvo nugriautas ir perstatytas iš naujo. Tuo tarpu žemės sklypas, kuriame pastatyti savavališki statiniai, nuosavybės teisėmis priklauso tiek pareiškėjai, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pabrėžė, jog statytoja pareiškėja pripažinta, esant teisiniam pagrindui, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalis priklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Nurodė, jog savavališkos statybos akte nustatyta, kad ūkio pastatas 3I1b yra II grupės nesudėtingas statinys. Atsižvelgdamas į Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184) 12.4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnį, pabrėžė, jog ūkinio pastato statybai turėjo būti parengtas supaprastintas statinio projektas ir gautas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiškas pritarimas bei gautas bendraturčių pritarimas. Teigė, jog pareiškėjos teiginiai, kad ūkio pastatą nugriovė ir perstatė kiti pastato bendraturčiai, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pati pareiškėja 2009 metų vasarą kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu suderinti kadastro duomenų bylą. Išnagrinėjus tokį prašymą, buvo priimtas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 9101, kuriuo buvo nuspręsta nederinti kadastro duomenų bylos, kadangi Ūkinis pastatas 3I1b, pastatytas 1927 metais, buvo rekonstruotas 2009 metais ir nepateikti statybą pateisinantys dokumentai. Padarė išvadą, kad pareiškėja iki savavališkos statybos akto surašymo laikė save statytoja ir siekė įregistruoti nuosavybės teisės į atstatytą ūkinį pastatą, o surašius savavališkos statybos aktą, pakeitė savo poziciją. Nurodė, jog patalpos 1-2 pastate 2A1/m išmatavimai yra užfiksuoti pirmo aukšto plane, sudarytame pagal 2006 m. birželio 5 d. kadastrinių matavimų duomenis. Pagal šiuos duomenis patalpos plotis išorėje yra 1,50 m, viduje 1,40 m, o ilgis patalpos viduje 1,64 m. Patalpos ilgis išorėje nėra nurodytas, tačiau atsižvelgiant į sienų storį jis galėtų būti 1,74 m. Pažymėjo, jog Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistams 2010 m. vasario 17 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad bendras priestato ilgis išorėje yra 3,45 m (pagal 2006-06-05 kadastrinių matavimų duomenis jis yra 3,02 m.). Išmatavus pareiškėjai priklausančios priestato dalies ilgį išorėje nustatyta, kad jis yra 1,95 m, t. y. apie 20 cm ilgesnis nei fiksuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenyse. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes už tokio priestato rekonstrukciją pareiškėjai buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas. Atsižvelgdamas į Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“), 9.9 punkto nuostatas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – ir STR „Statybos leidimas“), 2 punktą, pažymėjo, jog tokiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas statybos leidimas, nes tokie statybos darbai buvo priskiriami rekonstravimo darbams. Pareiškėja statybos leidimo ir reikalingos projektinės dokumentacijos tokiems statybos darbams nepateikė. Be to, remiantis STR „Statybos leidimas“ 15.3 punktu, norint rekonstruoti statinį buvo privalomas ir statinio bendraturčių sutikimas. Pareiškėja, vykdydama statybas be bendraturčių sutikimo, projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko jai ir buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu (b.l. 79–84) skundą patenkino iš dalies ir panaikino Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 20 d. savavališkos statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100220-00019 12.1 punkto dalį, kurioje pareiškėja D. L. įvardinta kaip statytoja. Tuo tarpu bylos dalį dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 20 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-100-100220-00036 1 punkto panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Nustatė, kad pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2010 m. vasario 20 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100220-00036 ir savavališkos statybos sustabdymo aktas Nr. SSU-100-100220-00019. Skundžiamuose aktuose nurodyta, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys savavališkai vykdo statybos darbus prie gyvenamojo namo 2A1m rekonstravo priestatą 2a1m, kurio ilgis 3,45 m, plotis 1,48 m, aukštis apie 2,60 m, taip pat rekonstravo ūkio pastatą 3I1b, kurio ilgis 6,26 m, plotis 2,30 m, aukštis 2,60 m, pastatė stoginę virš laiptų, kurios ilgis 4,20 m, plotis 1,50 m, aukštis apie 2,90 m, (duomenys neskelbtini), Kaune. Aktuose nurodyti statiniai yra II grupės nesudėtingi statiniai, jiems nėra pateiktas statybos leidimas ir supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Nurodė, jog iš 2010 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo akto ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad faktiniai priestato 2a1m ir ūkio pastato 3I1b išmatavimai skiriasi nuo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenyse nurodytų matmenų, tačiau faktinių duomenų patikrinimo akte apskritai nenurodyta nei stoginė virš laiptų, nei jos matavimo duomenys. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, įvertinęs tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo 2A1m (kurio priestatas 2a1m rekonstruotas) ir ūkio pastato 3I1b bendrasavininkai, remdamasis gyvenamojo namo 2A1m (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi 2006 m. lapkričio 16 d. sutartimi, aplinkybe, kad tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuolat vyksta konfliktai dėl dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų perstatymo, o pareiškėja nuo 2007 metų nuolat kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų perstatant, rekonstruojant dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, atsižvelgdamas į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos Vilijampolės policijos nuovados 2008 m. sausio 24 d. nutarimą, faktinių aplinkybių protokolą, kurį pagal pareiškėjos pavedimą 2008 m. birželio 9 d. surašė antstolė R. G., padarė išvadą, jog nepakanka duomenų konstatuoti, kad pareiškėja yra ginčo pastatų, t. y. gyvenamojo namo 2A1m priestato 2a1m, ūkio pastato 3I1b bei stoginės virš laiptų, statytoja. Pažymėjo, jog pareiškėja neigė rekonstravusi ir gyvenamojo namo 2A1m priestatą 2a1m ir ūkio pastatą 3I1b bei pastačiusi stoginę virš laiptų, o atsakovas nepateikė jokių pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra statytoja, atitinkanti Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nurodyta statytojo sąvoką. Remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 71 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos Sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir STR „Statybos Sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) 7, 9, 10, 16, 17 punktais, padarė išvadą, jog tiriant savavališkos statybos atvejus, organizuojamas patikrinimas, kuriuo metu nustatomas savavališkos statybos faktas, pirmiausia surašant savavališkos statybos aktą statytojui bei po to statybos sustabdymo aktą. Tiriant savavališkos statybos faktą būtina nustatyti ne tik savavališkos statybos faktą, tačiau ir statytoją. Pažymėjo, jog STR „Statybos Sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16.1 punkte nurodytos savavališkos statybos faktą patvirtinančios priemonės, t. y. statytojo paaiškinimai, kurių esmė įrašoma į aktą, ir paaiškinimai, kurie pateikiami raštu ir pridedami prie akto, savavališkos statybos faktą patvirtinantys liudininkai. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos atsakovo atstovės V. R. ir J. J. negalėjo nurodyti konkrečių savavališkos statybos aplinkybių ir aplinkybių bei įrodymų, kuriuos vertino, nustatydamos statytoją. Liudytojos nurodė, kad nevertino gyvenamojo namo 2A1m priestato 2a1m pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamų dalių, kurios nustatytos 2006 m. lapkričio 16 d. gyvenamojo namo naudojimosi sutartyje. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pati pareiškėja paaiškino, jog jai priklausančią priestato dalį – 2a1m 1-2/2,30 kv. m apkalė lentelėmis, tačiau tokios aplinkybės apskritai nebuvo nurodytos ginčijamose aktuose, taip pat neįvertinta jų reikšmė pakitusių priestato matmenų atžvilgiu. Pabrėžė, jog pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.1 ir 14.10.3 punktus, keičiant išorinės atitvaros elementus – sienas, to paties tipo ar kito tipo elementais, nekeičiant esamų išmatavimų daugiau kaip 10 procentų, laikoma, kad tai yra paprastojo remonto darbai. Tuo tarpu skundžiamuose aktuose ar jų prieduose jokie skaičiavimai, iš kurių būtų galima spręsti apie darbų mastą ir pobūdį, nebuvo atlikti ir nurodyti. Nors 2010 m. vasario 17 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyti faktiniai priestato 2a1m ir ūkio pastato 3I1b matmenys, tačiau jokie skaičiavimai, patvirtinantys, kad pakeista esamų išmatavimų daugiau kaip 10 procentų, neatlikti. Konstatavo, jog skundžiami aktai nepagrindžia faktinio statybos darbų pobūdžio, taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja buvo savavališkų statinių statytoja. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos paaiškinimo galima spręsti, kad gyvenamojo namo 2A1m priestato 2a1m dalis, priklausanti pareiškėjai, buvo remontuojama, atliekant paprastąjį remontą, kurio sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniu, pažymėjo, jog Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, įgyvendindami Statybos ir kitų jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatas, vykdo viešojo administravimo veiklą, todėl šių pareigūnų priimtiems aktams taikytini taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai, tuo tarpu skundžiami aktai priimti, nepagrindžiant savavališkos statybos pobūdžio, pažeidimo fakto, savavališkų statinių faktinio statytojo. Tokie aktai nebuvo pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. neatitiko faktinių duomenų, buvo priimti neįvertinus visų objektyvių aplinkybių, neatitiko minėtų teisės aktų nuostatų. Padarė išvadą, kad atsakovo pareigūnai, priimdami skundžiamus aktus, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, tokiu būdu, pažeidė viešojo administravimo subjektų veiklos bendruosius principus, kuriais privalo vadovautis viešojo administravimo subjektas bet kurioje viešojo administravimo veikloje. Konstatavo, jog statybos sustabdymo akto 2.1. punktas, kuriame pareiškėja įvardinta kaip statytoja, naikintinas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A556-613/2008, A556-483/2010, A525-511/2010, A662-796/2010), pabrėžė, jog savavališkos statybos aktas nėra administracinis teisės aktas, kadangi savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, šis aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Toks dokumentas (aktas) negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme. Savavališkos statybos aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Todėl bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti dalį savavališkos statybos akto nutraukė.
III.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 87–90), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Inspekcijos 2010 m. vasario 20 d. statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100220-00019 2.1 punkto dalis, ir priimti naują sprendimą – tokią pareiškėjos skundo dalį atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino aplinkybę, kad pareiškėja jai priklausančią priestato dalį apkalė lentelėmis, tokiu būdu patvirtindamas, jog dalį statybos darbų ginčo priestate atliko pareiškėja. Teigia, jog, nepriklausomai nuo atliktų statybos darbų rūšies, ji vis tiek laikytina statytoja. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tuo atveju, kai atliekamas paprastasis remontas, tokius darbus atliekantis asmuo nelaikytinas statytoju, o tokia išvada prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje įtvirtintai statytojo sąvokai.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė Inspekcijai, reikalaudamas įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra statytoja. Inspekcija neturi ir negali turėti statybinių medžiagų pirkimo kvitų, sutarčių dėl statybos darbų atlikimo, kas patvirtintų statytojo lėšų investavimą į statybą.
3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė STR „Statinio statybos rūšys“ 14.10.3 punkto nuostatas. Pabrėžia, jog ginčo pastate buvo keičiami ne fasado elementai, o pakeista priestato apdaila ir gabaritai, todėl pirmosios instancijos teismas atliktus darbus nepagrįstai kvalifikavo kaip paprastąjį remontą.
4. Atsižvelgia į STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16.1 punktą ir pažymi, jog surašant savavališkos statybos aktą, statytojas gali duoti paaiškinimus, todėl statytojų paaiškinimai gali, o ne privalo būti duodami, surašant tokį aktą.
5. Nurodo, jog pagal patvirtintas savavališkos statybos sustabdymo akto ir savavališkos statybos akto formas, Inspekcijos specialistams nėra privaloma nurodyti atliktus paskaičiavimus, o ginčijami aktai užpildyti tinkamai, statytojai nustatyti, remiantis teisės aktų nuostatomis.
6. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo ūkio pastatą nugriovė ir perstatė kiti ūkio pastato bendraturčiai.
7. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino aplinkybių, susijusių su ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 3I1b, rekonstravimo darbais ir stoginės virš laiptų statyba, todėl teismo sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 95–97) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teigia, jog atsakovas, nustatęs, kad priestatas yra padidėjęs, turėjo išmatuoti ne tik išorines priestato sienas, bet ir nustatyti jo naudotojus. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad priestatas yra padidėjęs, nereiškia, jog jis yra padidintas abiejų bendraturčių dalyse. Pabrėžia, jog atsakovas turėjo įvertinti 2006 m. lapkričio 16 d. naudojimosi patalpomis tvarką ir tik tada priimti sprendimą.
2. Pažymi, jog asmens paaiškinimai turi būti įrašyti akte, o tuo atveju, jeigu asmuo paaiškinimų neduoda ar sutinka juos pateikti vėliau, tai turi būti atitinkamai užfiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčijamas statybos sustabdymo aktas pareiškėjai surašytas dėl trijų statybos objektų, t.y. priestato 2a1m prie gyvenamojo namo 2A1m ir ūkio pastato 3I1b bei stoginės, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).
Pareiškėja neigia esanti šių statinių statytoja.
Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas nustatė, kad statytojas (užsakovas) tai Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo 2A1m su šio namo priestatu 2a1m bei ūkinio pastato 3I1b savininkai yra bendraturčiai - pareiškėja bei tretieji suinteresuotieji asmenys, nuosavybės teise turintys po ½ dalį šių pastatų. Pagal LR CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu).
Byloje nustatyta, kad atsakovo įvardijamais statybos darbais buvo pagerintas bendras pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų turtas – rekonstruotas priestatas 2a1m, perstatytas ūkinis pastatas 3I1b bei pastatyta stoginė virš laiptų į rūsį. Nors byloje nėra surinkta vienareikšmiškų įrodymų kas konkrečiai iš pastatų bendrasavininkių organizavo ir vykdė šiuos statybos darbus, tačiau akivaizdu, kad visi šie statybos darbai buvo atlikti visų trijų bendrasavininkių naudai, dėl ko įvertinus LR CK 4.76 straipsnio nuostatas visi trys pastatų bendrasavininkiai laikytini asmeninis, kurie investavo lėšas į statybą, t.y. statytojais Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkto prasme.
Šias kolegijos išvadas, be kita ko, patvirtina ir eilė byloje surinktų įrodymų. Pati pareiškėja pirmosios instancijos teismo 2007m. liepos 1 dienos posėdyje pripažino, kad ji vykdė dalį aptariamų statybos darbų, nes apkalė priestatą 2a1m dailylentėmis, dėl ko padidėjo pastato plotas. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009m. birželio 54d. raštas Nr. 9101 patvirtina, kad pati pareiškėja kreipėsi į Registrų centro dėl ūkinio pastato 3I1b kadastrinių duomenų įregistravimo po rekonstrukcijos, kas patvirtina, jog pareiškėja save įvardijo būtent nurodyto ūkinio pastato statytoju.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčo statybos sustabdymo akte iš esmės pagrįstai pareiškėją įvardijo kaip statytoją.
Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl gyvenamojo namo priestato 2a1m statybos darbų priskyrimo atitinkamai statybos darbų rūšiai, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliktus statybos darbus įvardijo kaip paprastąjį remontą.
Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustatė, kad statinio rekonstravimas tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: [...] iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus - balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant);[...].
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad priestato 2a1m fasado išvaizda, o kartu ir viso gyvenamojo namo 2A1m fasado išvaizda, buvo pakeista, nes namo priestatas buvo apkaltas dailylentėmis ir buvo įrengtas naujas statinio elementas - pastatyta stoginė virš laiptų į rūsį. Kolegijos vertinimu šie statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatytus statybos darbus, todėl turi būti vertinami kaip statinio rekonstrukcija. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktu nurodytiems statybos rekonstrukciniams darbams atlikti buvo būtinas statybos leidimas. Pareiškėja ar kiti pastato bendrasavininkiai tokio leidimo bei projektinės dokumentacijos šiems statybos darbams nepateikė, todėl tokia statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme suprantama kaip savavališka statinio statyba.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis byloje aptariamas ūkio pastatas 3I1b yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis minėto statybos techninio reglamento 12.4 punkto nuostatomis tokio statinio statybai nėra reikalingas statybos leidimas, tačiau reikalingas supaprastintas statinio projektas ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiškas pritarimas. Nurodytų dokumentų pareiškėja ar kiti statinio bendrasavininkiai nėra pateikę, todėl tokia statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme suprantama kaip savavališka statinio statyba.
Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustatė, kad sustabdyti statinio statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (nurodydama statybos ar griovimo sustabdymo terminą) turi teisę, kai nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki.
Kadangi nagrinėjamoje byloje yra konstatuota, kad ūkinis pastatas 3I1b, priestatas 2a1m ir stoginė buvo statomis (rekonstruojami) savavališkai, o pareiškėja kartu su kitais šių pastatų bendrasavininkiais įstatymo prasme yra statytoja, darytina išvada, jog atsakovas statybos sustabdymo aktą pareiškėjos atžvilgiu surašė teisėtai ir pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčo statybos sustabdymo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, kolegijos vertinami kritiškai. Statinio statybos akto forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-555. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas savo turiniu atitinka patvirtintos akto formos turinį. Ginčijamas statybos sustabdymo aktas iš esmės yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos įgaliotos institucijos reikalavimas. Aplinkybė, kad akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nelaikytina esmine ir sudarančia pagrindą tokio akto naikinimui, nes pats šios bylos nagrinėjimo teisme faktas patvirtina, jog apskundimo tvarkos nenurodytas statybos sustabdymo akte nesutrukdė pareiškėjas pasinaudoti savo teise ginčyti šį aktą teisme.
Dėl išdėstytų argumentų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keičiamas. Sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas, naikinamas ir pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, nes teismas tinkamai įvertino, jog savavališkos statybos aktas nėra administracinis teisės aktas, todėl teisėtai ir pagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė.
Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 143 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinta Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 20 d. savavališkos statybos sustabdymo akto Nr. SSU-100-100220-00019 12.1 punkto dalis, kurioje pareiškėja D. L. įvardinta kaip statytoja, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.