- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e1-2756-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39700-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- S. I.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 108 MGL (5400 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 72 MGL (3500 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. I. 2020 m. spalio 4 d., 01.14 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 1,93 promilių girtumas. Šiais veiksmais S. I. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. nuo 22.00 val. iki 00.40 val., jis būdamas su N. R., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Išgėrus apie 1 litrą degtinės, apie 00.35 val., nusprendė nuvažiuoti į šalia esančią automobilių aikštelę tam, kad palikti saugiai savo automobilį ir išsikviesti taksi, kad saugiai grįžt namo. Į aikštelę jis važiavo su kaimynės A. (pavardės neatsimena), automobiliu Opel Zafira (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant į automobilių aikštelę, jis pastebėjo, kaip jį pakeliui pradėjo stabdyti policijos ekipažas. Jis bandydamas sustabdyti savo vairuojamą automobilį, stabdant nepastebėjo šalia esančio automobilio ir jį apgadino, tai buvo ,,Peugeot‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams priėjus ir įtarus, kad jis neblaivus, nusprendė patikrinti blaivumą, jis iškart sutiko pasitikrinti blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas. Vėliau policijos pareigūnams jį sulaikius, jie įsodino jį į tarnybinį automobilį. Praėjus apie 15-20 min., pasiūlius policijos pareigūnams pakartotinai pasitikrinti jo blaivumą, antrą kartą pasitikrinus nustatytas 1,93 prom. girtumas. Jis žinojo, kad už vairavimą transporto priemonės neblaiviam yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jis gailisi, su jam pareikštais įtarimais visiškai sutinka. Taip pat norėtų paminėti, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam skirtos jam teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nėra išsilaikęs vairavimo egzamino. Automobilis, kurį jis vairavo priklauso jo kaimynei A. Jis turi skolų, kurias moka per antstolius. Dirba atsitiktinius darbus. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti oficialiai statybose. Turi penkis mažamečius vaikus (b. l. 37, 40).
Liudytoja G. L. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad ji dirba vyriausiąja patrule (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 3 d. kartu su porininku vyriausiuoju patruliu I. N. pradėjo tarnybą 14.30 ir baigė 02.30 val. nakties. Patruliuojant nustatytu maršrutu apie 00.39 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) stadione atvažiavo automobilis Opel Zafira (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viduje sėdintys asmenys dabar vartojo alkoholinius gėrimus. Įtaria, kad gali važiuoti. Važiuojant iki įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ji ir kolega pastebėjo važiuojančią minėtą transporto priemonę. Kadangi pagal ankstesnį pranešimą turėjo informacijos, kad vairuotojas gali būti neblaivus, įjungus švyturėlius ir panaudojus garsinį signalą sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini). Vairuotojas stodamas atsitrenkė į šalia esantį automobilį Peugeot (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje dar sėdėjo keturi asmenys. Kai ji bendravo su S. I. iš jo burnos pajuto stiprų alkoholio kvapą ir pats vairuotojas su ja kalbėjo nerišliai, jautėsi, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio. Ji paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ir šis atsakė, kad vartojo maždaug prieš valandą degtinę. Ji jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir alkotesterio pagalba pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Po 15 minučių jam atliko pakartotinį pūtimą, alkotesteris parodė 1,93 promilių girtumą. Automobilio vairuotojui paaiškino, kad dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio - bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugomą aikštelę (b. l. 10).
Iš surašyto neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad S. I. nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmu tikrinimu nustatytas 2.08 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu – 1.93 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad kaltinamajam 2020 m. spalio 4 d. 01.14 val. buvo nustatytas 2.08 promilių girtumo laipsnis, o 01.35 val. 1.93 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14, 15).
Iš Metrologijos centro patikros sertifikato Nr. 1296954 matyti, kad Alkotesterio Drager Alcotest 6810 patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 16).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Opel Zafira" (2.0 TDI, dyzelinas, 74 kW/100 AG) kaina 2020 m. spalio mėnesiui Lietuvoje yra 1880 eurų (su PVM) (b. l. 22).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Opel Zarifa‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra A. K. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. I. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis S. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, jog įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Išgėrus apie 1 litrą degtinės, apie 00.35 val., nusprendė nuvažiuoti į šalia esančią automobilių aikštelę tam, kad palikti saugiai savo automobilį ir išsikviesti taksi, kad saugiai grįžt namo. Į aikštelę jis važiavo su kaimynės A. (pavardės neatsimena), automobiliu Opel Zafira (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant į automobilių aikštelę, jis pastebėjo kaip jį pakeliui pradėjo stabdyti policijos ekipažas. Taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas tam skirtos jam teisės vairuoti transporto priemones. Policijos pareigūnams priėjus ir įtarus, kad jis neblaivus, nusprendė patikrinti blaivumą, jis iškart sutiko pasitikrinti blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas. Vėliau policijos pareigūnams jį sulaikius, jie įsodino jį į tarnybinį automobilį. Praėjus apie 15-20 min., pasiūlius policijos pareigūnams pakartotinai pasitikrinti jo blaivumą, antrą kartą pasitikrinus nustatytas 1,93 prom. girtumas. Jis žinojo, kad už vairavimą transporto priemonės neblaiviam yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jis gailisi (b. l. 37,40). Tokie kaltinamojo S. I. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir liudytojos G. L. S. parodymai (b. l. 10). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis S. I. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyta, kad nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmu tikrinimu nustatytas 2.08 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu – 1.93 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13). Be to, iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad kaltinamajam 2020 m. spalio 4 d. 01.14 val. buvo nustatytas 2.08 promilių girtumo laipsnis, o 01.35 val. 1.93 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14, 15). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. I. 2020 m. spalio 4 d., 01.14 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 1,93 promilių girtumas.
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. I. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priimti per įstatyme nustatytą terminą (BPK 420 straipsnis) teismas neturėjo galimybės, nes teisme iki minėto termino pabaigos nebuvo gautas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedas – popierinė byla, kurios duomenys buvo būtini sprendimui dėl teismo baudžiamojo įsakymo priimti. Dėl to, 2020 m. spalio 15 d. teisme gavus ir teisėjai perdavus popierinę bylą, šis teismo baudžiamasis įsakymas priimamas 2020 m. spalio 15 d.
Dėl skirtinos bausmės
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. I. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, su baudžiamojo poveikio priemonėmis taip pat sutiko (b. l. 77).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. I. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, anksčiau teistas (b. l. 72-73), administracine tvarka baustas (b. l. 49-68). Kaltinamasis nevedęs, nedirba (b. l. 47), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 48).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. I. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudos paskyrimas S. I., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
S. I. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
S. I. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 4 d. 01.14 val. iki 2020 m. spalio 4 d. 12.09 val. (b. l. 29-31). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. I. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo mažiausiai 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. I. vairavo, kai nustatytas 1,93 promilių girtumo laipsnis, vairavo naktį mieste, sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 4 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčitinai nustatyta, kad kaltinamasis S. I. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Opel Zafira" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos priemonė, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso A. K. (b. l. 23). Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės ,,Opel Zarifa‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje yra 1880 eurų (su PVM) (b. l. 22).
Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant, jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, konfiskuoti VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę nėra pernelyg griežtas, proporcingumo ir teisingumo principams prieštaraujantis sprendimas, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), pakankamai veiksminga ir tinkama priemonė – konfiskuotino turto vertės 1880 eurų (su PVM) išieškojimas iš kaltinamojo, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.
Dėl taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam S. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 42-45) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, naikintinos.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „Opel Zafira" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 6,00 Eur su PVM (b. l. 26). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo S. I..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 4 d. 01.14 val. iki 2020 m. spalio 4 d. 12.09 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio.
Paskirti S. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. spalio 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio ,,Opel Zarifa‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 1880 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai.
Priteisti iš S. I. 6,00 Eur (šešių eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dešimt mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.