- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2K-486/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- V. V., ir V
- Advokatai
- Vitoldas Petravičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka susipažino su nuteistojo V. V. gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus kasaciniu skundu dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ketveriems metams.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir V. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar nuteistojo V. V. gynėjo advokato V. P. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2008 m. gegužės 10 d., apie 10.00 val., laikė aštuoniasdešimt šešis plastikinius maišelius su 217,748 g kanapių bei jų dalių. Iš jų šešis plastikinius maišelius su 20,935 g kanapių bei jų dalių jis neteisėtai laikė V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio treniruoklių salėje, treniruoklio suolelio kojose, o likusius aštuoniasdešimt su 196,813 g kanapių bei jų dalių – šio gyvenamojo namo kieme, dekoratyvinės tvorelės stogelio ertmėje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį jo ginamajam ir jį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai bei netinkamai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, V. V. baudžiamojoje byloje nėra ir negali būti neginčijamų jo ginamojo kaltės įrodymų. Pasak kasatoriaus, teismai, nagrinėję jo ginamojo baudžiamąją bylą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad jo ginamojo tikslas prekiauti kanapėmis ir jų dalimis įrodytas netiesioginiais įrodymais, tvirtina, jog tam, kad būtų įrodytas toks jo ginamojo tikslas, pirmiausia buvo būtina nustatyti, kam priklausė rastos narkotinės medžiagos, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasatorius taip pat nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad ikiteisminio tyrimo metu be K. S. buvo apklaustas ir R. K., kuris, kaip ir K. S., nebuvo suinteresuotas atskleisti tiesos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. byloje nebuvo liudytojas – jis buvo vienas iš ikiteisminio tyrimo tyrėjų, apklaususių liudytoją A. K., kuris, kaip ir K. S., tvirtino iš jo ginamojo pirkdavęs anaiptol ne narkotines ar psichotropines medžiagas. Pasak kasatoriaus, liudytojai A. K., K. S., galėję paliudyti jo ginamojo naudai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo apklausti. Be to, kasatorius pabrėžia, kad jei jau teismai jo ginamojo kaltę pardavinėjus narkotines medžiagas grindė telefoninių pokalbių išklotinėmis, tai šiam faktui neginčijamai įrodyti buvo būtina nustatyti bei apklausti asmenis, su kuriais jo ginamasis bendravo ir kurie galėjo patvirtinti arba paneigti teismų prielaidą apie jo užsiėmimą prekyba kanapėmis ar jų dalimis, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to, kasatoriaus nuomone, „apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo ginamojo tikslą prekiauti narkotinėmis medžiagomis įrodo didelis rastos medžiagos kiekis, yra visiškai nepagrįsta, kadangi neįrodyta kratų metu rastų narkotinių medžiagų priklausomybė V. V.“.
Nuteistojo V. V. gynėjas kasaciniame skunde taip pat dėsto byloje esančias specialistų išvadas dėl ant polietileninių maišelių rastų pirštų pėdsakų ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neanalizuodamas ir nepaneigdamas gynybos argumentų, leidžiančių manyti priešingai, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo ginamojo kaltę patvirtina ant polietileninio maišelio „Tichė“, į kurį buvo sudėta aštuoniasdešimt paketėlių su kanapėmis bei jų dalimis, rastas vienas jo rankos piršto pėdsakas.
Be to, kasatoriaus tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras jo ginamajam darė psichologinį poveikį. Pasak kasatoriaus, jo ginamasis yra parodęs, kad dar iki pranešimo apie įtarimą padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam siūlė arba nurodyti asmenį, kuriam priklauso narkotinės medžiagos, arba prisiimti kaltę sau, kaip atlygį už tai siūlydami nekelti baudžiamosios bylos. Be to, V. V. teigė, kad, pirmą kartą jam pranešus apie įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jau buvo grasinama perkvalifikuoti veiką į sunkesnę – narkotinių medžiagų platinimą. Kasatoriaus tvirtinimu, tai, kad jo ginamajam buvo grasinama, netiesiogiai patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys. Jo ginamajam apie įtarimą padarius nesunkų nusikaltimą buvo pranešta parėjus beveik dviem mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o dar po dviejų mėnesių – apie įtarimą padarius jau sunkią – BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą – veiką. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamajam remiantis tik formaliu pagrindu kardomoji priemonė buvo pakeista į sunkiausią.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. V. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo V. V. gynėjas kasaciniame skunde nenurodo konkrečių baudžiamojo proceso įstatymų, kurių reikalavimai būtų pažeisti bei dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasaciniame skunde nenurodyti ne tik baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, bet ir argumentai, kurie pagrįstų, jog kasatoriaus nurodytos aplinkybės būtų kaip nors sukliudžiusios teismui priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras teigia, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino apeliacinio skundo argumentus dėl neva daryto psichologinio spaudimo V. V., jam pareikštų įtarimų, nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. V. buvo daromas psichologinis poveikis. Prokuroras nurodo, kad tiek pareiškus įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį V. V. savo kaltės nepripažino, abu kartus jį apklausiant kaip įtariamąjį dalyvavo gynėjas, kuris pastabų dėl apklausų eigos ir daromo neteisėto poveikio nepareiškė. Prokuroro tvirtinimu, nusikalstamos veikos perkvalifikavimą lėmė ne kasaciniame skunde daromos prielaidos apie psichologinį poveikį, o byloje surinktų duomenų pakankamumas sunkesniam įtarimui pareikšti. Kardomoji priemonė suėmimas V. V. buvo paskirtas teismo nutartimi esant suėmimo pagrindams ir BPK 119 straipsnyje numatytais tikslais; šios nutarties teisėtumas buvo tikrinamas aukštesnės instancijos teismo, kuris pripažino, jog žemesnės instancijos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo V. V. yra teisėta ir pagrįsta. Dėl to, prokuroro nuomone, nėra pagrindo teigti, kad įstatyme numatytų procesinių veiksmų atlikimu – įtariamojo apklausa, įtarimų pareiškimu ir kardomosios priemonės paskyrimu V. V. buvo daromas psichologinis poveikis, kuris teismui sukliudė priimti teisingą sprendimą.
Prokuroras taip pat nurodo, kad iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistojo V. V. gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus A. K. bei A. S., nes, gynėjo teigimu, šie liudytojai gali patvirtinti nuteistojo parodymus, kad jis prekiavo maisto papildais ir kitomis internete pirktomis prekėmis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už prekybą maisto papildais ar kitomis prekėmis, o už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl, prokuroro, nuomone, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su S. S. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisingai konstatavęs, kad šių liudytojų parodymai nesusiję su kaltinimu, pagrįstai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo.
Atsiliepimas
Be to, prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog paties nuteistojo, liudytojų G. M., R. P., A. D., R. Č., G. P. parodymai, 2008 m. gegužės 10 d. kratos protokolas, specialistų išvados, poėmio ir daiktų apžiūros protokolai, telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų stenogramos visiškai įrodo, kad V. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė kanapes ir jų dalis. Pasak prokuroro, visi šie duomenys buvo ištirti teisiamajame posėdyje, įvertintas jų teisėtumas, leistinumas bei liečiamumas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai juos pripažino įrodymais ir jais vadovaudamiesi V. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. gynėjo V. Petravičiaus kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.
Iš nuteistojo V. V. gynėjo kasacinio skundo matyti, kad kasatorius jame iš esmės dėsto deklaratyvius teiginius, kuriais neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnio 5 dalį nurodo tik formaliai. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. V. gynėjo skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl to nuteistojo V. V. gynėjo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. V. gynėjo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.