Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1149/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2-1149/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Kreditorius
R. S., „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1149/2011Procesinio sprendimo kategorijos 121.17; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas I. R. su finansiniu reikalavimu 39 436,40 Lt sumai ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su finansiniu reikalavimu 31 289,10 Lt sumai, bei buvo patvirtintas patikslintas BUAB „Vevira“ kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas 883 380,59 Lt sumai, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto byloje Nr. B2-837-71/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Vevira“ iškėlė bankroto bylą ir bankrutuojančios UAB „Vevira“ administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Vevira“ kreditoriaus „Swedbank lizingas, UAB, kreditorinį reikalavimą 922 816,99 Lt sumai.

Bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo V. P. 2011 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą: 1) įtraukti į BUAB „Vevira“ trečios eilės kreditorių sąrašą Igorį Romaškevičių ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą 39 436,40 Lt sumai; 2) įtraukti į BUAB „Vevira“ antros eilės kreditorių sąrašą Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą 31 289,10 Lt sumai; 3) patikslinti „Swedbank lizingas“, UAB, finansinį reikalavimą 883 380,59 Lt sumai. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17d. iš Igorio Romaškevičiaus gautas prašymas dėl jo įtraukimo į BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašą su 39 436,40 Lt finansiniu reikalavimu. Prašymas pagrįstas 2010 m. lapkričio 30 d. sutartimi Nr. 17/307, pagal kurią „Swedbank lizingas“, UAB, dalį finansinio reikalavimo – 39 436,40 Lt už 1 000,00 Lt perleido I. R. 2011 m. sausio mėnesį „Swedbank lizingas“, UAB, pateikė pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patikslinimo 883 380,59 Lt sumai. 2011 m. sausio mėnesį Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo - pateikus GPM, PSD, PVM deklaracijas už laikotarpį iki bankroto procedūrų pradžios, susidarė mokėtina 31 289,10 Lt suma. Kadangi 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo išbraukta iš BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašo, įtraukiant vietoj jos AB Turto bankas, tai Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vėl įtrauktina į BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu 31 289,10 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi įtraukė I. R. į BUAB „Vevira“ trečios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinant jo kreditorinį reikalavimą 39 436,40 Lt sumai, Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją - į BUAB „Vevira“ antros eilės kreditorių sąrašą, patvirtinant jos kreditorinį reikalavimą 31 289,10 Lt sumai, taip pat patvirtino patikslintą BUAB „Vevira“ kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinį reikalavimą 883 380,59 Lt sumai. Nurodė, kad bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas atitinka Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, todėl jis tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį, kuria į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ kreditorių sąrašą buvo įtrauktas I. R. su finansiniu reikalavimu 39 436,40 Lt sumai ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su finansiniu reikalavimu 31 289,10 Lt sumai, bei buvo patvirtintas patikslintas BUAB „Vevira“ kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas 883 380,59 Lt sumai, ir grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

1) Skundžiamoje teismo nutartyje minimi kreditoriai praleido Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies penktame punkte nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl skundžiamoji nutartis turi būti panaikinta.

2) Skundžiama nutartis nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar I. R. priklausantis, iš „Swedbank lizingas“ perimtas 39 436,40 Lt finansinis reikalavimas yra galiojantis, ar perėmimas atliktas vadovaujantis Civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir ar reikalavimas, kylantis iš „Swedbank lizingas“, UAB, ir UAB „Vevira“ sudarytos sutarties, iš viso yra vykdomas.

Atsiliepimas

BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto R. S. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB, savo kreditorinį reikalavimą pateikė laiku ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo įtrauktas į trečios eilės BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu 116 533,06 Lt sumai. „Swedbank lizingas“, UAB, sutartimi Nr. 17/307 I. R. perleido dalį finansinio reikalavimo – 39 436,40 Lt sumai už 1 000,00 Lt, todėl pastarasis 2010 m. gruodžio 17 d. kreipėsi dėl jo įtraukimo į BUAB „Vevira“ kreditorių sąrašą su 39 436,40 Lt finansiniu reikalavimu. 2011 m. sausio mėnesį „Swedbank lizingas“, UAB, patikslino savo finansinį reikalavimą 883 380,59 Lt sumai. Visą finansinių reikalavimų perleidimo procedūra aptarta Įmonių bankroto įstatyme, todėl teismas 39 436,40 Lt finansinioo reikalavimo perleidimo procedūros neprivalėjo papildomai tikrinti. Be to, iš dalies pasikeitus kreditorių sąrašui reikalavimų suminė išraiška nepakito, todėl nenukenčia nei BUAB „Vevira“, nei kreditorių interesai.

Kreditorius Igoris Romaškevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apeliacinį procesą nutraukti, arba atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo apeliantui paskirti 5 000,00 Lt baudą bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1) Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį gavo 2011 m. sausio 27 d., t.y. šiai nutarčiai įsiteisėjus, tačiau žinoma, kad atskirasis skundas teismui pateiktas tik 2011 m. vasario 7 d., todėl akivaizdu, jog terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas, o apeliantas praleisto termino neprašė atnaujinti.

2) Šiuo metu jam priklausantis finansinis reikalavimas 39 436,40 Lt sumai buvo patvirtintas ne Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi, kai buvo patvirtinta kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas į 922 816,99 Lt skolos išieškojimą iš BUAB „Vevira“. Vadinasi Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi tvirtino patikslintą finansinį reikalavimą, o ne naują.

3) Apeliantas nenurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti „Swedbank lizingas“, UAB, perleidžiant jam priklausančio finansinio reikalavimo dalį I. R., dėl kurių būtų galima tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Šalies argumentai

4) Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bankroto bylą. Apeliantas nesidomi bankroto proceso eiga, nereiškė jokių prieštaravimų dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties pagrįstumo, o pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi įtraukto naujo kreditoriaus. Be to, apeliantas anksčiau buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio UAB „Revi“ bankroto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio penktoji dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei joms patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Taigi Įmonių bankroto įstatyme nenustatytas teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti apskundimo terminas, todėl privalu vadovautis bendrosiomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus - CPK 335 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. PLAČIAU

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Savo atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį pasirašytinai gavo 2011 m. sausio 27 d. (t. 2, b.l. 115), todėl paskutinė diena atskirajam skundui paduoti laikytina 2011 m. vasario 3 d. (CPK 74 str.). Apelianto atskirasis skundas Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2011 m. vasario 7 d., t. y. pasibaigus nutarties apskundimo terminui. Apeliantas praleisto nutarties apskundimo termino neprašė atnaujinti. Praleidus procesinį terminą procesiniam veiksmui atlikti, asmuo netenka teisės, kuria jis siekia įgyvendinti procesiniu dokumentus (CPK 75 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis procesas pagal kreditoriaus R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 5 d.).

Nutraukus apeliacinį procesą, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 1 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas