Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3182-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1-3182-271/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61597-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
  • 1.2.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-3182-271/2015Teisminio proceso Nr. 1- 01-1-61597-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. lapkričio 18 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant prokurorei J.Jasiūnienei,kaltinamajam D. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei A.Grinevič

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto bei sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-11-07, apie 3.46 val. nakties, Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje, apie 100 metrų nuo Panerių gatvės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliui D. A. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliui A. S. sustabdžius automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. B., reikalavo policijos pareigūnų paleisti vairuotoją, nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo, grasino visus atleisti iš darbo, išvadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino išprievartauti pareigūnus oraliniu ir analiniu būdu, koja išspyrė lango stiklą ir bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas. Tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais kaltinamasis D. K. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-06 vakare susitiko su savo pažįstamu S. B., buvo restorane „Torres“ Pavilnyje. Ten jis nemažai išgėrė (maždaug butelį degtinės), o S. išgėrė ne daugiau bokalo alaus. Po to jie apie 3.30 val. važiavo S. vairuojamu automobiliu „Opel“ ir Tūkstantmečio gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai. Nežinojo, kad S. neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas sustojo kelkraštyje, priėjo vienas pareigūnas, kuris paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu jis priėjo prie tarnybinio automobilio ir prašė pareigūnų, kad jie paleistų S.. Reikėjo važiuoti namo. Pareigūnai sakė, kad jis netrukdytų jiems dirbti. Dėl to supyko, koja išdaužė pareigūnų automobilio lango stiklą, tačiau nepamena, kad būtų išvadinęs juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, nors to ir neneigia, nes buvo girtas. Pradėjo bėgti, tačiau netrukus jį pagavo ir sulaikė. Buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, yra neteistas, prašo griežtai jo nebausti.

Iš nukentėjusiojo D. A. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje matyti, kad 2015-11-07 apie 03.46 val., dirbdamas kartu su patruliu A. S., gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS apie tai, kad Žirnių gatve link Savanorių prospekto važiuoja automobilis „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris vingiuoja po važiuojamąją dalį, įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė Tūkstantmečio gatvėje (pravažiavus apie 100 metrų nuo išvažiavimo iš Panerių gatvės). Iš „Opel“ išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas S. B., kuris iš karto prisipažino, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti, bei prašė susitarti, prašė jį paleisti, nes jam greitai galima bus laikyti egzaminą „Regitroje“. S. B. atsisakė pateikti transporto priemonės bei asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, todėl paprašė jo sėsti į tarnybinį automobilį V-1841 „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) S. B. atsisėdęs į tarnybinį automobilį, iš savo piniginės ištraukė 70 eurų, padėjo ant porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, ir pasakė, kad dabar duoda tiek pinigų, kiek su savimi turi, o kai jį paleis - atveš dar 200 eurų, už tai prašė jį paleisti ir nerašyti protokolo. Išgirdęs neigiamą atsakymą vairuotojas S. B. išbėgo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo bėgte šalintis link Panerių gatvės. Jie pradėjo vytis ir jį sulaikė už 80 metrų. Sulaikymo metu S. B. priešinosi aktyviais veiksmais, buvo pargriautas ant žemės, jam buvo užlaužtos rankos už nugaros, uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas atgal į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje S. B. reikalavo jį nedelsiant paleisti, nes kitaip jie pasigailės. S. B. buvo surašytas protokolas pagal LR ATPK 129 str., 124 (1) str. 8 d. S. B. atsisakė nuo raštiško paaiškinimo bei atsisakė dokumentuose pasirašyti. Tuo metu „Opel“ keleivis D. K., buvęs lauke ir būdamas akivaizdžiai neblaivus, nuolat reikalavo paleisti jo draugą, beldėsi į tarnybinio automobilio langą, taip pat su ranka smūgiavo į tarnybinio automobilio priekinių durų langą, bandė jėga atidaryti tarnybinio automobilio duris. D. K. į perspėjimus nereagavo, buvo agresyviai nusiteikęs. Teigė, kad jo tėvas buvęs policijos pareigūnas, taip pat turi daug pažįstamų policijoje, todėl prašė nebausti jo draugo ir nedelsiant jį paleisti. D. K. dar kartą buvo perspėtas netrukdyti dirbti ir pasitraukti nuo tarnybinio automobilio. Tuomet pastarasis supyko ir staiga koja spyrė į priekinį šoninį keleivio langą, langas iš karto dužo, stiklo šukės pabiro po visą automobilio saloną, bei pataikė jam ir porininkui į veidą, ko rezultate jam ir porininkui buvo nežymiai apibrozdintas veidas ir rankos. Pas medikus nesikreipė, nes sužalojimai nebuvo rimti. Šiuo metu žymių neliko. Po šių veiksmų D. K. pradėjo bėgti Tūkstantmečio gatve, peršoko skiriamąją atitvarą ir nubėgo link Savanorių prospekto. Jis nubėgo iš paskos, nuolat reikalaudamas sustoti. D. K. šių reikalavimų nevykdė, toliau vengė sulaikymo ir bėgo. Prabėgus apie 400 metrų D. K. užbėgo ant šalia gatvės esančio stataus šlaito, neišsilaikė, paslydo ir nuriedėjo nuo jo ant važiuojamosios dalies. Tik tada pavyko jį sulaikyti ir uždėti antrankius. Po sulaikymo S. B. ir D. K. buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus analogiškus nukentėjusiojo D. A. parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (LAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2009).

Vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, padaryta turtinė žala. Tuo tarpu ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo sudėtis, neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, o būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo ji skiriasi nuo BK 284 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Visi tie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės (gatvės, keliai, parkai, visuomeninis transportas ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t. y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamasis D. K. vykdė tiesiogine tyčia. D. K. daužydamas koja tarnybinio automobilio stiklą, grasindamas policijos pareigūnams, išsakydamas necenzūrinius žodžius suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, padaryta žala, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir jų norėjo, t.y. veikė įžūliai, vandališkai, nes jo veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas. Kaip nurodo kaltinamasis, jis buvo neblaivus ir supyko, kad pareigūnai stabdė automobilį ir reikalavo iš draugo dokumentų, todėl atliko tokius tyčinius veiksmus. Toks buvo jo veikos motyvas. Pažymėtina, kad pareigūnas vykdė savo tarnybines pareigas. Tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės kaltininko veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį, ir kaltinamasis tai pripažįsta. Apie visuomeninės tvarkos trikdymą gali rodyti tai, kad buvo trikdoma normali pareigūnų veikla, tarnybinių pareigų atlikimas, kai jie stabdė automobilį ir tikrino, ar vairuotojas laikosi kelių eismo taisyklių, ar turi reikiamus dokumentus.

D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas (b.l. 32).

Nusikaltimo metu buvo išdaužtas policijos tarnybinio automobilio durelių stiklas, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui padaryta 24,20 eurų turtinė žala (b.l. 11-13).

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškinys motyvuotas, įrodytas, todėl tenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaltininkas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ir turi ją atlyginti.

Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 24,20 eurų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys įrodytas teismui pateikta PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymu, patvirtinančiais, kad už naują durelių stiklą sumokėta 24,20 eurų, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis D. A. pareiškė 100 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dūžtant automobilio stiklui jam buvo sužalotas veidas ir rankos.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 100 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dūžtant automobilio stiklui jam buvo sužalotas veidas ir rankos.

Abu nukentėjusieji patyrė fizinius sužalojimus ir atitinkamai skausmą bei nepatogumus dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Teismo manymu, jų prašomos priteisti piniginės kompensacijos yra proporcingos nukentėjusiųjų patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Skirdamas bausmę D. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Ji yra priskiriama prie nesunkių veikų.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą jis vykdė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dirba, baustas administracinėmis nuobaudomis. Neteistas, 2012 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius LR BK 281 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką. Jam skirtina bauda, nesiekianti įstatymų leidėjo numatyto už nusikaltimus šios bausmės rūšies vidurkio.

Taikytinas bausmės mažinimas sutinkamai su BK 64/1 str. nuostatomis.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

D.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 64/1 str. pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu – iki 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-11-07 03.46 val. iki 2015-11-07 15.55 val., t.y. vieną parą, Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp. pagrindu 1 parą sulaikymo prilyginant 2 MGL ir galutinę mokėtiną baudą nustatyti 18 MGL (677,88 Eur).

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Priteisti iš nuteistojo D. K. :

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai turtinei žalai atlyginti 24,20 eurų.D. A. naudai neturtinei žalai atlyginti 100 eurų;A. S. naudai neturtinei žalai atlyginti 100 eurų.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki įsiteisėjęs nuosprendis bus perduotas vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski