- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1500-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00144-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lakaja“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-481-755/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lakaja“ dėl netesybų (baudos) už netinkamą sutarties vykdymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Vestartus“ 2016-06-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės UAB „Lakaja“ priteisti 55 200 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo, palankaus ieškovei, įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015-06-12 sudarė su atsakove statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01 dėl sandėliavimo paskirties pastato statybos. Nors atsakovė įsipareigojo pastatyti pastatą ir perduoti jį ieškovei iki 2015-12-15, tačiau pastato statybos užbaigimas patvirtintas 2016-02-05. Be to, atsakovė nesutvarkė statybvietės, yra nustatinėjami ir jos darbo defektai, todėl jai taikytina rangos sutartyje numatyta atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas ją ar trečiuosius asmenis, 55 200 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą grindė didele ieškinio suma. Akcentavo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma pati savaime lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovės atsisakymas bendradarbiauti taip pat pagrindžia grėsmės galimai palankaus teismo sprendimui egzistavimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pripažino, jog ieškovės nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai nėra pakankami. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis trukdytų įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Pažymėjo, jog nurodomas atsakovės nebendradarbiavimas nėra reikšmingas vertinant atsakovės turtinę padėtį, o tik ši yra reikšminga sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo galimumo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Vestartus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016-06-09 nutartį ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Lakaja“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 55 200 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės elgesys, t. y. nebendradarbiavimas, neapdairumas, defektų neištaisymas, nulemia realios grėsmės, kad galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, egzistavimą. Be to, reikalaujamos priteisti sumos dydis (55 200 Eur) objektyviai padidina šią grėsmę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje nebuvo nurodytos pakankamos priežastys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz. dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti suvaržymų. Teismas nagrinėjamu atveju nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis neatskleista bei nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis trukdytų įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė 2016-05-10 pateikė ieškinį ieškovei bei prašė atidėti 3 111 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, motyvuodama būtent sunkia finansine padėtimi. Taigi, žyminio mokesčio suma, kuri yra 17 kartų mažesnė už ieškovės reikalavimą atsakovei, yra sunki našta atsakovei. Nurodytos aplinkybės neabejotinai lemai realios grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Atsakovė UAB „Lakaja“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2016-06-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Be to, pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Grėsmė galėtų būti konstatuota tuo atveju, jei būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina turimą turtą perleisti, įkeisti ar panašiais būdais siekti išvengti prievolių vykdymo, tačiau tokie duomenys nagrinėjamu atveju nepateikti. Atsakovė yra iškėlusi civilinę bylą ieškovei dėl 302 808,07 Eur skolos, kuri susidarė ieškovei neatsiskaičius už 2015 m. gruodžio mėn. atliktus darbus, priteisimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4712-450/16). Ieškovė yra skolinga atsakovei žymiai didesnę sumą, nei ieškovės prašoma priteisti akivaizdžiai nepagrįsta netesybų suma, todėl net ir patenkinus ieškinį, įsiskolinimai būtų dengiami tarpusavio užskaitų būdu ir sprendimo vykdymas tikrai nepasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirajame skunde atsakovės nebendradarbiavimas ir įsipareigojimų nevykdymas interpretuojamas kaip pats savaime sukeliantis grėsmę galimai palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui, kurią objektyviai dar padidina ir didelė atsakovei ieškinio suma. Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik nustatęs, kad ieškovo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu šių priemonių netaikymas sukelia riziką, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali likti realiai neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti sudėtingas ir itin komplikuotas (CPK 144 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra įrodyta / nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas akcentavo, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis trukdytų įvykdyti galimai palankų apeliantei teismo sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien asmens turtinė padėtis reikšminga, kuomet yra vertinamas grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jeigu būtų duomenų, kad atsakovas ketina turtą perleisti, įkeisti, paslėpti, sunaikint ar imtis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų išieškojimą pagal būsimą teismo sprendimą (t. y. duomenų apie nesąžiningus jo veiksmus bei ketinimus). Ir nors apeliantė akcentuoja atsakovės nebendradarbiavimą, defektų neištaisymą, tačiau šios aplinkybės bus nustatytos nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Tuo tarpu duomenų / įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti, įkeisti, paslėpti ar kitaip jį apsunkinti, apeliantė neteikė, todėl pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja labiau tikėtina, nei netikėtina, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nenustatytinas. Atskirajame skunde, kaip minėta, remiamasi ir didelės atsakovui reikalavimo sumos argumentu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, taip pat gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Tačiau ir didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kuri savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pripažįstant, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis c. b. 2-769/2014).Kadangi kitų grėsmę sprendimo įvykdymui keliančių aplinkybių buvimas nagrinėjamu atveju neįrodytas ir neįrodinėtas, pripažintina, kad vien ieškinio sumos dydis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Kita vertus, įvertinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymėtina, jog apeliantės akcentuota situacija dėl atsakovės prašymo atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-4717-450/2016, atsakovės blogos finansinės situacijos taip pat nepatvirtina, kadangi atsakovė 2016-05-27 pateikė teismui duomenis apie žyminio mokesčio apmokėjimą. Atsakovės teiginiai, kad skundžiamos nutarties pagrįstumą įrodo vien toks faktas, kad jos pačios inicijuotoje civilinėje byloje ieškovės atžvilgiu yra reiškiami didesnės apimties reikalavimai, neturi esminės reikšmės, nes šis ginčas neišnagrinėtas ir gali būti atliekamas tik preliminarus atsakovės reikalavimų vertinimas.Jokių kitų aplinkybių, lemiančių kitokį šio procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimą, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.