- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1-336-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36220-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- T. A.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.6.10Veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.2Daiktų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 14 (keturiolikos) parų areštu; 2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto; 3. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui; 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie 2018 m. gruodžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
T. A. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė L. T. į veidą, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ant gatvės grindinio, taip padarė pastarajam kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, linijinį dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą lydimą kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų sumušimą, tai yra sunkiai sutrikdė L. T. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis T. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pas jo šeimą buvo atvažiavę giminaičiai. Kadangi patys negeria, visą laiką buvo namuose, išeidavo tik parūkyti ir matydavo, kaip giminaičiai švenčia, tačiau kartu alkoholio nevartojo. Vienu momentu nusprendęs išvažiuoti T. A. apie tai pasakė savo žmonai. Išeidamas iš namų matė, kad niekas nesipyksta, todėl nuvyko į kompiuterinių žaidimų saloną, esantį Baltų prospekte, Kauno mieste. Tuo metu gavo žmonos trumpąjį pranešimą, kad išgėręs L. T. ant visų puola, tada kaltinamasis išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas jį pasikalbėti. Abu pasikalbėjo, atrodė lyg ir viskas gerai, kad L. T. suprato T. A., vienas kitam paspaudė rankas, T. A. nukentėjusiajam priminė, kad šis atvyko į svečius, ir kad negalima taip elgtis. Po kiek laiko vėl išvažiavo iš namų su taksi, tačiau netoli nuvažiavęs gavo žinutę, kad L. T. muša kaltinamojo seserį, mamą, turi peilį. T. A. apsisuko važiuoti namo, tačiau iki savo kiemo neprivažiavo, važiuodamas taksi pamatė, kad L. T. eina prie parduotuvės „IKI“. Norėjo išsiaiškinti situaciją, todėl išlipo ir nuėjo iki jo. L. T. pirmas bandė pulti kaltinamąjį, čigoniškai kalbėjo, todėl kaltinamasis tikina neturėjęs kur dėtis, nukentėjusysis išprovokavo jį ir taip gavosi. T. A. tikina nukentėjusiajam trenkęs vieną kartą ir jis krito, trenkėsi galva į betoną. Pats L. T. jam jokių smūgių nesudavė, bet buvo agresyvus ir nesivaldė. Po viso to, matė, kad nukentėjusysis keliasi, tada T. A. apsisuko ir nuėjo namo, nepaklausė nukentėjusiojo, kaip jis jaučiasi ir kokia jo būklė. Nepastebėjo, kad besikeldamas L. T. būtų vėl griuvęs ar vėl trenkęsis galva į betoną. Pripažino, kad nuo tokio jo smūgio nukentėjusiajam galėjo būti sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė L. T.. Kitą dieną sužinojo, kad L. T. guli ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje. Apsiverkė nes nenorėjo, kad taip atsitiktų. L. T. pažįstu kaip giminaitį, tačiau negalėjo įvardinti tikslaus giminystės ryšio. Nurodė, jog viskas vyko atviroje vietovėje, todėl kažkas galėjo matyti šį įvykį iš aplinkinių, bet jų įvardinti negali. Įvykio metu buvo blaivus, o L. T. buvo neblaivus, kaltinamasis tikina matęs kaip jis vartojo alkoholį. Patikslino, kad tą vakarą bendravo ir su A., kuris yra L. T. brolis.
Išvada dėl T. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d., buvo išrašytas iš Kauno klinikų ligoninės, šiuo metu gydosi namuose, pas jokį gydytoją nesikreipė ir neketina kreiptis, iš jo galvos buvo išimti siūlai, dabar laukia, kol viskas pilnai sugis. Dėl sumušimo niekam pretenzijų neturi ir neketina turėti. Žino, kas jį sužalojo, tai, kaip ir sakė pirminės apklausos metu, jo pusseserės R. sūnus, jos pavardės nežino, ją vadina R., ji gyvena Kaune, bendrabutyje, kurį vadina „H.“, tikslaus adreso nežino. Paties fakto, kaip buvo sužalotas, kas jį sužalojo, neatsimena, jam buvo pasakyta, kad tai padarė R. sūnus A., pavardės nežino, jį vadina A.. Jam tai pasakė A., pati pusseserė R. yra A. mama. Tas asmuo yra jo giminė, visi kalbėjosi, kaip ir buvo atsiprašyta už A., jam atleidžia, susitaikė, nors paties A. nematė, nebuvo sutikęs, kur jis yra, nežino ir nenori jo matyti. Kaip jam buvo paaiškinta, supranta, kad tyrimas pradėtas ir tęsiamas pagal faktą, nes jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to jo pareiškimas nereikalingas, prašo atsižvelgti į tai, kad pretenzijų A. neturi ir neketina turėti. Civilinio ieškinio taip pat neketina reikšti. Kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, nieko neatsimena iki šiol, kas įvyko tą dieną. Žino, kad buvo tame bendrabutyje pas R., visi vartojo alkoholį, kalbėjosi, viskas buvo gerai, o paskui atsibudo ligoninėje. Kas įvyko tarp jo ir A. neatsimena. A. atpažinti gali, atsimena, kaip jis atrodo, atpažintų iš bendrų veido bruožų. Ketina išvykti į Vokietiją, kai tik pasveiks. Jis ten gyvena, tad dalyvauti šiame procese negalės. Kai būna Lietuvoje, apsistoja pas savo brolį A. T.. Nukentėjusysis L. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad pažįsta T. A., šis yra jo giminė iš jo tėvo pusės, jo pusseserės sūnus. Iki įvykio jų santykiai buvo geri. Įvykio dieną buvo atvažiavęs į svečius pas žmones, buvo nemažai išgėręs jau kai atvažiavo pas juos, ir nelabai ką atsimena. Atvažiavo į svečius pas savo brolį A., ir jie vakare atėjo pas pusseserę R., S. ir A.. Atsisėdus jie išgėrė ir po to nukentėjusysis tikina neprisimenantis, kas ir kaip nutiko. Į svečius pas gimines atėjo 2019 m. rugsėjo mėnesį, vakare, apie 19.00 – 20.00 val. vakare. Pradėjo šnekėti, tuo metu, kai sėdėjo prie stalo, kaltinamojo nebuvo. Jo brolio žmona ir jo brolis vartojo alkoholinius gėrimus, svečiavosi apie valandą, ir per tą laiką jie jau visi buvo neblaivūs, o po to jis papuolė į ligoninę. Šį asmenį matė du ar tris kartus. Šis asmuo buvo priėjęs, pasikalbėjo, kai jis pats buvo blaivus, o kai jis pats buvo išgėręs, neatsimena, ar jis buvo priėjęs, ar ne. Neatsimena, ar jiems vakarojant buvo kažkokių žodinių ar fizinių konfliktų. Jie sėdėjo ne kambaryje, o bendro naudojimo patalpose. Niekam neturi pretenzijų, neatsimena, ar konfliktavo su savo pussesere R.. Patikslino, kad A. ir T. A. yra tas pats žmogus, neprisimena, kad būtų konfliktavęs su juo ir nežino, kaip atsidūrė vietoje, kur jį rado, įvykis galėjo būti rugpjūčio mėnesį (1 t., b. l. 43–44, 52- 53).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis L. T. iš šešių jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje esantį T. A., kurį įvardino kaip pusseserės R. sūnų A., tai yra asmenį, kuris jį sumušė (1 t. , b. l. 45–48).
Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.00 val., buvo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu L. T., gyvenančiu Vokietijoje, Berlyno mieste. Tuo metu namuose kartu buvo jo žmona I. V.. Jo brolis buvo dviejų savaičių atostogoms atvykęs į Lietuvą ir pastarąsias tris dienas svečiavosi pas jį namuose. Tuo metu jie visi trys nusprendė, kad vyks į svečius adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pas ten gyvenančią jo pusseserę S., kurios pavardės nepamena. Išsikvietę taksi automobilį visi trys nuvažiavo nurodytu adresu pas pusseserę ir daugiabučio pirmoje laiptinėje, pirmo aukšto foje, visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę ir kitus. Viso buvo septyniese – jis pats, jo žmona I. V., brolis L. T., pusseserė S., pusseserės mama R. ir dar du jam nepažįstami broliai, kurie buvo maždaug jo amžiaus, jie yra šio daugiabučio gyventojai, kurie gyvena S. kaimynystėje. Vieno iš šių brolių vardas yra R., o antro anketinių duomenų nežino. Jie prisijungdavo epizodiškai. Vakaro metu, apie 19.20 val., jiems toliau girtaujant daugiabučio foje, jo brolis L. T. dėl jam neaiškių priežasčių žodžiu sukonfliktavo su teta R. ir jie tarpusavyje apsistumdė, jo brolis vieną kartą kumščiu trenkė R. į veidą, dėl ko prakirto jai smakrą kairėje pusėje, jai iš smakro bėgo kraujas. Kažkas iš daugiabučio gyventojų iškvietė medikus ir policiją, atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo R. ir jai suteikė pirmąją medicinos pagalbą, R. į gydymo įstaigą vykti kategoriškai atsisakė. Toliau jo brolis L. T. nutarė eiti į prekybos centrą „IKI“ nupirkti dar alkoholinių gėrimų. Jiems likus daugiabučio foje, po tam tikro laiko ten atbėgo R. mažametis anūkas R., S. sūnus, kuriam yra apie 9 ar 10 metų, ir pasakė, kad S. brolis A. – R. sūnus, nusekė paskui jo brolį iki prekybos centro „IKI“ ir jį prie parduotuvės sumušė, jam ne mažiau vieną kartą kumščiu tyčia trenkė į galvą ir jo brolis liko gulėti prie parduotuvės, ant grindinio. Kokiu tiksliai laiku buvo sumuštas jo brolis, nurodyti negali, bet kai jam šią informaciją nurodė minėtas berniukas, pats iškart nuėjo ieškoti savo brolio. Išėjęs iš daugiabučio, apžiūrėjo kiemą, prieigas, toliau tikrino (duomenys neskelbtini) atkarpą, tačiau brolio niekur nerado. Jam nuėjus iki prekybos centro „IKI“, ant automobilių stovėjimo aikštelės grindinio matė kraujo dėmių, tačiau nurodytoje vietoje jo brolio jau nebuvo. Apėjo prekybos centro prieigas, bet nieko nepastebėjo. Grįžo atgal į daugiabutį ir nebegėrė, nebenorėjo ten likti, pasiėmęs savo žmoną I. išvyko į savo namus. Manė, kad grįžęs ras savo brolį bute ar prie durų, manė, kad jis pats sugrįš nuo nurodyto prekybos centro. Jam iki dabar nebuvo žinoma, kad brolis paguldytas į gydymo įstaigą. Šio įvykio metu jo brolį sužalojo R. sūnus A., kuris pagal giminystės ryšius jiems yra pusbrolis, jo pavardės nežino. A. buto durys yra priešais pusseserės S. buto duris, konkretaus buto numerio nežino (1 t. , b. l. 64–68).
Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. T. yra jos tolimas giminaitis, be to, jos brolis A. T. yra jos sugyventinis. 2019 m. rugpjūčio 23 d., dienos metu, po pietų, tikslaus laiko nepamena, ji su A. T., L. T. ir savo dukra, kuriai 4 metai, atvažiavo pas savo gimines į bendrabutį, visų vadinamą „H.“, kokioje jis gatvėje, nežino, ten gyvena jos giminaičiai. Kadangi L. T. grįžo aplankyti juos iš Vokietijos, tai važiavo pas gimines – pas jos tetą R., pavardės nežino. Taip pat lankė ir tetos R. dukrą S., jos pusseserę. Teta R. ir pusseserė S. gyvena to namo pirmame aukšte, tačiau visi sėdėjo ant sofų pirmo aukšto hole. Be tetos R., pusseserės S. hole buvo jie trise – ji pati, L. ir A., dar pusbrolis A. buvo pasirodęs, jis yra R. sūnus, S. brolis. Daugiau lyg nieko nebuvo. Iš pradžių buvo linksma, visi kalbėjosi, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Pati alkoholio nevartojo. Visi buvo linksmi. Paskui ji trumpam buvo išėjusi, jai paskambino jos vyresnioji dukra, kalbėjosi su ja telefonu, buvo išėjusi į koridoriaus galą, po to į lauką, toliau nuo namo, be to, buvo su savo 4 metų dukryte. Pakalbėjusi apie 40 minučių, tikrai ne trumpai, atėjo ir pamatė, kad hole yra teta R., kurios smakras prakirstas, kraujavo, pas ją buvo uždėtas pleistras. Dar buvo S., ant jos jokių sužalojimų nematė, viskas jai buvo gerai. Dar buvo A., L. jau nebuvo. R. su S. sakė, kad L. pradėjo muštis, sužalojo R., paskui pabėgo. Dėl ko tai įvyko, nežino, tada pasiėmė savo vaiką ir važiavo namo. A. jai sakė, kad L. sudavė R., bet dėl ko, nežino, nesigilino. Namo važiavo su A., L. nebuvo. Jie galvojo, kad jis bus grįžęs namo. Bet kai grįžo, L. nebuvo grįžęs. Laukė jo, bet šis vis negrįžo, negrįžo ir naktį. L. savo telefono neturėjo, tad neturėjo kam paskambinti. Iš ryto jai paskambino policijos pareigūnas, kuris prašė pakviesti A., net žinojo, kad jis yra L. brolis, policijos pareigūnas išsikvietė A. į kiemą, nes jau buvo prie jų namo atvykę ir pranešė, kad L. yra ligoninėje, guli reanimacijoje, kad L. yra sumuštas, policijos pareigūnas klausinėjo apie aplinkybes, pati nebuvo, jai A. apie tai papasakojo paskui. Kiek žino A. nematė kaip buvo sužalotas L.. Jie paskui prisiminė, kaip A. tada, kai buvo „H.“, vaikai, lakstę kieme, pasakė, kad A. sumušė L.. Bet A. tuo nepatikėjo, pati liudytoja taip pat, galvojo, kad L. tikrai bus namuose. Bet L. namo negrįžo, atsidūrė ligoninėj. Kaip L. buvo sumuštas, kur sumuštas, kas jį sumušė, jie to nematė. Tik iš policijos pareigūnų žino, kad L. buvo rastas sumuštas netoli parduotuvės, kuri yra netoli „H.“. A. tą dieną, kai lankėsi „H.“, mažai buvo su jais, jis tik trumpam buvo atėjęs, pabuvo ir išėjo. Bent jau kai ji buvo hole su visais, A. beveik nematė. O paskui, kaip ir sakė, išėjo pasivaikščioti, ilgai kalbėjosi telefonu, grįžusi L. nerado, R. buvo sužeista, tą vakarą L. daugiau nematė, A. taip pat. Pati tą vakarą sužalota nebuvo (1 t., b. l. 90–91).
Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykio T. A. yra nekaltas, jis gynė savo motiną. T. A. visų yra vadinamas A., tai jo krikšto vardas, ji irgi savo vyrą vadina A., ne T.. Ji su A. gyvena (duomenys neskelbtini)name, jis yra bendrabučio tipo. Šiame name taip pat gyvena A. mama L. K., bet jos L. nevadina, ją visi vadina R.. Kodėl taip yra, nežino. Taip pat šiame name gyvena A. sesuo D. S., bet ją D. irgi nevadina, ją visi vadina S.. Ketvirtadienį, tai yra rugpjūčio 22 dieną, pas juos į bendrabutį atvažiavo A. pusbroliai A. ir L., jų pavardės nežino, taip pat A. žmona I., pavardės nežino, ar tai jos tikrasis vardas, nežino, visi vadina I.. Tą pirmą dieną, kai jie visi atvažiavo, pati su jais nebuvo, visi jie buvo bendrabučio pirmame aukšte, fojė. Viskas buvo gerai, niekas nesipyko, kiek žino, A. su jais irgi nebuvo, buvo su ja. Pusbroliai A. su L. ir I. nakvojo bendrabutyje, namo nevyko. Kitą dieną, tai yra rugpjūčio 23 dieną, vėl visi buvo fojė, pati buvo namuose, gyvena irgi pirmame aukšte. Po pietų pas ją atbėgo S., tai yra D., mažametis sūnus O., jam 8- 9 metai kažkur, ir pasakė jai, kad skambintų A., nes L. nori padurti jo mamą, tai yra S.. L. vadino pusbrolį L.. A. tuo metu buvo išvažiavęs į Šilainius, ten yra kompiuterinių žaidimų salonas, jis ten dažnai važiuoja pažaisti. A. buvo išvažiavęs jau kokias tris keturias valandas. Ji iškart skambino A., pasakė, kad L. su peiliu šokinėja, kad jai taip S. vaikas pasakė. A. pasakė, kad tuoj bus, ir grįžo per dvidešimt minučių. Tuo metu, kol laukė A., ėjo į tualetą, kuris yra bendro naudojimo, pamatė, kaip L. trankosi į sienas, tiesiog bėga į sieną ir su koja trenkiasi į ją, paskui į kitą sieną, bėgo aplink bendrabutį, staugė kaip beprotis. Dar prisiminė, kaip L. bėgdamas į sieną, norėjo padaryti suktuką, apsiversti, bet nepavyko, krito, trenkėsi galva į plyteles, o jo brolis A. apipylė L. vandeniu. Tuo metu fojė buvo A. mama L., sesuo D., A. žmona I., bet ji buvo girta, pats A. buvo, bet jis taip pat buvo neblaivus, dar buvo kaimynė R. iš ketvirto aukšto, jos pavardės neatsimena ir R. brolis E.. Visi, kiek žino, vartojo alkoholį, L. dar rūkė „žolę“, jautė jos kvapą, be to, ir matėsi iš akių. Tuo metu, kai L. siautėjo, lakstė, pradėjo pulti S.. Bet šito pati nematė, nes dar buvo namuose, tik tuo metu pro langus matė, kaip jis lauke lakstė ir kai į tualetą ėjo. Paskui jai papasakojo, kad jis puolė S. su buteliu ir peiliu. A., kai jam paskambino, ji laukė namuose. A. grįžo kažkur po 20 minučių, matė tai pro langą, grįžo taksi, automobilio neįsidėmėjo. A. ėjo į laiptinę, pati irgi iškart išėjo. Visi buvo namo fojė. Neatsimena, kaip buvo, bet kai ji išėjo, L. ėjo link A., A. buvo prie laiptinės durų, durys buvo atidarytos. Jie dviese išėjo į lauką kalbėtis. Ką jie kalbėjosi, nežino, kalbėjosi čigoniškai. Pati čigoniškai nelabai supranta. Jie kalbėjosi draugiškai, net ir juoktis pradėjo, paskui apsikabino, L. nurimo. A. tada vėl išvažiavo į Šilainius žaisti kompiuteriais. Visi kiti buvo fojė, tik nežino, ar buvo R. su savo broliu E., bet A. mama L., sesuo D.-S., A. su I. ir L. tikrai buvo. Pati ėjo namo, su jais nebuvo. Po kurio laiko, gal po penkių minučių, pamatė, kad A. išvažiuoja, fojė vėl pradėjo visi rėkauti. Ji išbėgo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip L. už plaukų tampo D., A. seserį, o L., A. mama, puolė ją ginti, traukė D. link savęs. Tada L. pasiėmė šluotą, ir su šluotos kotu pradėjo daužyti L., D. ir net I.. D. su koja bandė spirti, kad tas L. nedaužytų. Pati tai pamatė, nubėgo namo ir skambino A., kad L. vaikosi visus su šluota. A. pasakė, kad apsisuka ir grįžta, kiek žino, dar nebuvo nuvažiavęs iki kompiuterinės. Pati išėjo į fojė, pamatė, kaip L. išeina iš laiptinės, paskui jį išbėga D., o paskui D. išbėga A., kad ją sulaikyti. L., A. mama, liko fojė. A. laikė D., ji staugė ir nualpo, tada A. laikė D. prie žemės, o pati nubėgo atnešti vandens, atnešdama vandenį, pamatė, kad L. visa kruvina. Ji ranka laikė savo smakrą, ranka buvo kruvina. Suprato, kad L. tai padarė. Jai taip sakė ir L. su D., kad L. jas su peiliu puolė, D. rankoje matėsi įpjovimas. Pati tuo metu, kai pamatė, kad L. kruvina, dar kartą skambino A., pasakė, kad jo mama visa kruvina, kad L. trankėsi su šluota, peiliu. A. pasakė, kad važiuoja. Jie nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nei policijos, kažkas iš kaimynų paskui tai padarė. A. greitai grįžo ir pasakė, kad grįždamas namo, prie namų, tiksliau, prie parduotuvės „IKI“, pamatė einantį L.. Jis išlipo iš mašinos, jai taip sakė, ir priėjo prie L.. Su kokia mašina važiavo A., nežino. A. jai pasakė, kad kai išlipo prie parduotuvės „IKI“ ir priėjo prie L., L. pats pirmas pradėjo pulti A., A. jam prieš tai pasakė, kad kokią jis turi teisę atvykti čia, pas juos, ir trankyti jo mamą. L. tada jį puolė. Lyg vožė A. per veidą, ar per petį, nežino. A. tada smogė jam atgal. Kaip sakė A., sudavė vieną smūgį į veidą ranka. Tada L. nukrito ant žemės. A. pasakė L., kad su juo girtu neturi ką kalbėti, o kai išsiblaivys, tada ir pakalbės. Ir tada A. grįžo namo, pati tuo metu, kaip sakė, laukė A. lauke, pačios parduotuvės ir konflikto nematė, nes užstoja medžiai ir namai. A. tada viską papasakojo, kas nutiko. Tuo metu, po kelių minučių, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, nesuprato kodėl, nes niekas nekvietė, bet paskui, kaip suprato, kaimynai iškvietė. Jie tuo metu buvo namo fojė, pareigūnai paklausė, koks čia buvo konfliktas. Jie visi atsakė, kad jokio konflikto nebuvo, jie pamatė, kad L. smakras kruvinas, L. jiems atsakė, kad krito. Bet pareigūnai vis tiek iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvažiavę medikai ją norėjo vežtis į ligoninę, kad siūti smakrą, dar galvoje buvo guzų, bet L. atsisakė. Pareigūnai pavaikštinėjo, o paskui visi išvažiavo. A. tuo metu irgi buvo, kalbėjosi su pareigūnais, A. nėjo ieškoti L., kad dėl L. dar buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, nematė, vėliau sužinojo. Kad A. sudavė smūgį prie parduotuvės L., matė D., A. sesers, kurią vadina S., mažametis sūnus O., bent jau taip suprato. Pati nebuvo tuo metu fojė, kai O. atbėgo ir pasakė, kad A. sudavė L., pati, tuo metu laukė A. kieme. A. su I. dar liko iki šeštadienio pas juos bendrabutyje. Kad L. ligoninėje, su A. sužinojo rugpjūčio 24 dieną, šeštadienį, iš pačio ryto. Tai pasakė atėjusi pas juos L., A. mama. Jai kažkas pranešė telefonu. A. tai sužinojęs apsiverkė, pasakė, kad jam gal per stipriai smogė. O pakui tą pačią dieną, apie 16 valandą, atvažiavo policija ir išsivežė A.. Liudytoja patikino, kad A. gynė savo mamą, savo šeimą, o L. pats pradėjo visa tai (1 t., b. l. 71–73).
Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus yra T. A., tačiau jį visi nuo gimimo vadina A.. Nors ir pati liudytoja pagal dokumentus yra L. K., tačiau ją visi vadina R.. Patikino, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykio A. nekaltas, tai nebuvo užpuolimas, o gynyba. Su sūnumi A. ir dukterimi D. S., kurią visi vadina S., gyvena bendrabučio tipo name, adresu (duomenys neskelbtini). A. gyvena su savo žmona A. A. ir mažamete dukterimi I. viename bute, pirmame bendrabučio aukšte, dukra D. gyvena su savo mažamečiu sūnumi O. kitame bute, irgi pirmame aukšte, o ji su savo vyru, kurio įvykio metu nebuvo namuose, kitame bute, pirmame aukšte. 2019 m. rugpjūčio 23 d., penktadienį, pas juos į svečius atvyko pusbroliai L., kurį vadina sutrumpintai „L.“, A. T., ir A. sugyventinė I. V.. Jie atvyko dienos metu. Jie visuomet būna bendrabučio pirmo aukšto fojė, ten sėdi, tad atvykus svečiams ten ir buvo. Visi vartojo alkoholį, šventė. L., kol negėrė, viskas buvo normaliai, bet kai išgėrė, pradėjo kivirčytis su savo broliu A., paskui pradėjo kabinėtis prie jos dukters D., ėmė jai pirštis, kad eitų su juo gyventi. D. supyko, kad giminaitis taip elgiasi. L. tada supyko, išsitraukė butelį ir norėjo juo D. suduoti į galvą, tačiau nepavyko. Tuo metu pirmo aukšto fojė buvo ji pati, marti A., A. su I., L., D., D. draugė R., ji yra jų kaimynė iš ketvirto aukšto. Kai tai prasidėjo, pati tik buvo atėjusi, nes buvo nuėjusi iki namų, išgirdusi triukšmą, atėjo ir pamatė, kaip L. nori suduoti D. su buteliu, jai D. dar pasakė, kad ją „kabino“. Pati tada supyko, rėkė ant jo, kaip jis taip elgiasi. Tada L. kumščiu sudavė jai į smakrą, prakirto jį, pradėjo bėgti kraujas. Kai visi pamatė, kad pati kraujuota, A. paskambino A., kurio tuo metu nebuvo su jais, jis buvo išvykęs. Jie tuo metu varė L. lauk, rėkė ant jo, kad eitų iš čia, kad jis yra nepageidaujamas, buvo susinervinę, vijo tik žodžiais, nestumdė jo. L. išėjo. Jie liko pirmame namo aukšte, sėdėjo ir kalbėjosi, aptarinėjo L. elgesį, kad taip negalima daryti. Paskui dar buvo atvykusi policija, kas ją iškvietė, nežino, po to atvyko ir greitoji, medicinos pagalba, kurios medikai ją apžiūrinėjo, norėjo vežtis į ligoninę, bet ji atsisakė. A. tuo metu dar nebuvo grįžęs. Kai policija su greitąja medicinos pagalba išvyko, tada A. grįžo. Jis papasakojo, kad grįždamas pamatė prie parduotuvės “IKI“ einantį L.. A. jo klausė, kodėl šis skriaudžia moteris, o L. sudavė A., šis sudavė atgal, nežino, kas vyko toliau. Mano, kad L. jį pirmas puolė, nes tą dieną jis juos visus puolė. Apie tai, kad jos anūkas O., D. sūnus, matė, jog A. sudavė L., žino tik iš D.. Patikslino, kad L. jai ne tik smakrą praskėlė, bet ir sudavė su šluota per galvą sudavė, visas moteris su šluota daužė. Tada ji jautėsi prastai, skaudėjo galvą. Buvo šokas, kad taip įvyko, sunkiai viską atsimena. Dėl to, kad buvo sumušta L., niekur nesikreipė ir neketina kreiptis, pretenzijų jam neturi. 2019 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienį, tai yra kitą dieną, po pietų, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė A., jam pasakė, už ką sulaikomas, kad už L. sumušimą, sužinojo, kad L. ligoninėj, guli reanimacijoj. (1 t., b. l. 75–77).
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. sesuo, nors pagal dokumentus ji yra D., tačiau visi vadina S.. 2019 m. rugpjūčio 22 ar 23 d. pas juos į svečius atvažiavo pusbroliai L. ir A. T., taip pat A. sugyventinė I. V.. Ji su savo mažamečiu sūnumi O., su savo mama L. K., broliu A. ir jo šeima, gyvena bendrabučio tipo name (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtinguose butuose, visi namo pirmame aukšte. Todėl kai giminaičiai atvyko pas juos, jie visi buvo bendrabučio pirmo aukšto fojė, ten sėdėjo, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Pirmame aukšte buvo minėti pusbroliai su I., ji pati, jos mama L. K., kaimynė R. M., jos jokio draugo, vyro ar sugyventinio nebuvo, ji buvo viena, ji gyvena ketvirtame namo aukšte, taip pat buvo A. žmona A., ji kas kartą išeidavo ir ateidavo prie jų. Viskas iš pradžių buvo gerai, visi kalbėjosi, sėdėjo, nesipyko. Paskui L. prisigėrė. Prasidėjo nuo to, kad jis norėjo padaryti kūlverstį nuo sienos – atsispirti ir apsiversti, bet nepavyko, krito ant plytelių, prarado sąmonę, nes gulėjo ir neatsikėlė, A. dar paėmė vandens, užpylė ant L., tada L. atsigavo. Po kokios valandos L. pradėjo kabinėtis prie jos, priekabiauti, pradėjo šnekėti nesąmones, kad ji jam patinka, graži. Pati supyko, jis juk jos giminaitis, stebėjosi, kaip jis taip gali kalbėti. Abu apsižodžiavo. Tada L. iš kelnių kišenės išsitraukė peiliuką, du kartus juo perbraukė jai per kairę ranką, pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu dėvėjo palaidinę trumpomis rankovėmis, liudytoja pradėjo koliotis, tada L. peiliu užsimojo į ją, jis iškėlė ranką, joje buvo peilis, būtų smeigęs, bet ji pakėlė koją. Tuo metu sėdėjo ant fotelio, o L. priešais ją su tuo peiliu stovėjo, tai ji sėdėdama atsilošė, iškėlė koją ir spyrė į L., kad jį nuo savęs nuspirti, kad jos nesužeistų, bet spirdama pataikė kairės kojos kulnu į peilį, persirėžė koją. Tada jos kaimynė R., pamačiusi, kas vyksta, pradėjo rėkti ant L., ką jis čia daro. L. tik pasižiūrėjo į R. ir liepė jai nesikišti, jis tada paėmė butelį ir su juo norėjo jai duoti į galvą, bet ji atsitraukė, L. butelį sudaužė į palangę. Tada L. pradėjo viską mėtyti nuo stalo, pasiėmė šluotą, kuri buvo pirmame aukšte, pradėjo daužyti ja jas visas. Nežino, kada atsirado mama, nes ji, kai viskas prasidėjo, trumpam buvo išėjusi, bet išgirdusi triukšmą, atbėgo. Pati dar mamai pasakė, kas vyksta, kad L. siautėja, ją „kabino“. Mama pradėjo rėkti ant L., kad ką jis daro, liepė eiti iš čia. Tada L. kumščiu trenkė jos mamai į smakrą, praskėlė. Paskui dar su šluota trenkė jos mamai ir jai pačiai. Liudytojai pataikė į koją, kur pataikė mamai, nematė. Tada L. pabėgo, nes išgirdo, kaip A. skambina A., prašė grįžti, nes L. užpuolė. Tada atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo jos mamą, norėjo vežti į ligoninę, kad susiūti smakrą, bet mama nesutiko, nevažiavo. Pati greitosios medikams nepasisakė apie patirtus sužalojimus, jie jos neapžiūrėjo. Policijos pareigūnams ir medikams nurodė, kad nieko nebuvo, pretenzijų neturi. Kai policija ir greitosios medikai išvyko, grįžo A.. Jis pasakė, kad grįždamas namo, prie netoli namų esančios „IKI“ parduotuvės sutiko L., kad klausė jo, kodėl jis kabinėjasi prie moterų, kodėl prieš jo seserį su peiliu šoko, mamai sudavė, tada L. užsimojo duoti broliui, o brolis jam sudavė atgal. Kuo L. užsimojo, ar ranka, ar peiliu, nežino. Brolis papasakojo, kad L. tikrai buvo kaip nesavas, kad vos jam netrenkė, užsimojo duoti, bet brolis davė atgal ir L. nukrito, kad pasakė jam, jog su girtu neturi ką kalbėti, kad kai išsiblaivys, pasikalbės tada, ir nuėjo. L. tikrai buvo girtas, anot liudytojos, jam net nereikėjo stipraus smūgio, kad nukristų ir susižeistų. O dar prieš tai namo fojė, kai vartėsi pats, nukrito. Jis nepastovėjo ant kojų. A. neužpuolė L., jis gynėsi pats ir gynė jas, o L. ir jį puolė, tad A. sudavė tik gindamasis. Apie tai, kad L. tą dieną pateko ligoninę, į reanimaciją, sužinojo po dviejų dienų, taip pat sužinojo, kai buvo sulaikytas A., jai mama apie tai pasakė (1 t., b. l. 79–81).
Liudytoja R. M. parodė, kad gali būti, kad tai buvo 2019 m. rugpjūčio 23 d., kai apie 19.00 valandą ji buvo kieme prie namo su savo mažamete dukra. Gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, namo numeris (duomenys neskelbtini). Namas yra bendrabučio tipo, gyvena ketvirtame aukšte. Pirmame namo aukšte gyvena čigonai, visa T. šeima. Su jais visais sutaria. Būdama kieme, išgirdo pas D. bute triukšmą, ten buvo rėkiama, šaukiama. Pati užėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pas D. bute, tai yra kambaryje, pamatė D. ir L., jie buvo dviese. L. matė pirmą kartą, jis irgi, matėsi, kad buvo čigonas. D. į jį vis kreipėsi „L.“, tai suprato, kad jis L.. Jo nepažįsta, pavardės nežino, kaip ir sakė, matė pirmą kartą. Vėliau jai D. pasakė, kad jis yra jos giminė, lyg pusbrolis. L. tuo metu turėjo rankoje nedidelį atlenkiamą peilį. Jie iš pradžių koliojosi, ginčijosi savo kalba, nesuprato, ką. Tada L. išsitraukė peilį ir perrėžė D. ranką ties žastu. Liudytoja pradėjo šaukti ant L., ką jis daro, koks jis vyras, kad prieš moteris su peiliu šokinėja. Tada jis atsisuko į ją, keistai pasižiūrėjo, kalbėjo jai rusiškai, kaip suprato, sakė nesikišti. Tuo metu atbėgo D. mama L. K., ji pradėjo ginti D., kažką savo kalba sakė L.. Tada L. lyg iš kojos įspyrė L. į barzdą, pradėjo bėgti kraujas. Viskas vyko labai greitai, pati buvo su maža dukra, nenorėjo, kad ji visa tai matytų. Visas veiksmas persikėlė į namo pirmą aukštą, į fojė. Dar buvo A., T. A. žmona, ji irgi atbėgo, paskui atėjo ir jos brolis E. V., kuris atsitiktinai ėjo po šalį. Ar dar buvo kitų žmonių, nepasakys, nes nepamena. Pamena, kaip tada L. pasiėmė fojė buvusią šluotą, atremtą į sieną, ir ta šluota pradėjo daužytis, mušė ja D., L. D. pusseserę. Tuo metu jos brolis E. V. kaip tik atėjo, jis išeidinėjo į lauką ir pamatė, bandė L. raminti. Jos brolis tą kartą irgi buvo neblaivus, bet ramus. Jis bandė raminti L., bet L. ir jam trenkė, jie tuo metu stovėjo tarp laiptinės durų. Matėsi, kad L. buvo neblaivus, apsvaigęs. Visus daužė, kumščiavo sienas, kaimynų duris, tiesiog blaškėsi kaip nenormalus. T. A. tuo metu laiptinėj nebuvo. Kieme taip pat. Pati jau iš ten buvo išėjusi, kai L. siautėjo, nes buvo su savo maža mergaite. Viską matė pro duris, kurios buvo atidarytos, tos namo laiptinės durys plačios, tad viskas puikiai matėsi būnant kieme. Tada L., kai trenkė jos broliui E. V., išbėgo iš namo ir nubėgo link (duomenys neskelbtini)plento, link netoliese esančios parduotuvės „IKI“. Pati tuo metu, prieš išbėgant L., girdėjo, kaip kažkuri kaimynė sakė, kad iškvies policiją, tai, mano, jis išsigando ir pabėgo. Pamanė, kad reikia pažiūrėti, kur link jis nubėgo, pasiėmė mergaitę ir ėjo. Atėjo prie gatvės ir pamatė netoli „IKI“ parduotuvės stovinčius L. ir T. A.. Iš kur atsirado T., nematė. Matėsi, kad L. su T. kalbasi. T. kalbėjo lietuviškai, sakė L.: „Tu nusiramink, gražiai kalbam“. T. rusiškai nemoka, o L. atsakė jam čigoniškai, nesuprato ką, tada T. atsakė jam kažką irgi čigoniškai, tada L. ranka trenkė T. į veidą, T. nenukrito, stovėjo, buvo blaivus. Kai L. sudavė T., tada šis rankos delnu sudavė L. atgal į veidą, šis krito ant nugaros aukštielninkas ant šaligatvio. Tada L., kiek matė, atsistojo, bet kas vyko toliau, nematė. Pati iškart ėjo namo. Tuo metu kaip tik prie namo buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, policija. Kaip suprato, jie atvažiavo pas L. K., dėl jos patirtų sužalojimų. Kas iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą, nežino. Vėliau dar teko bendrauti su pareigūnais dėl šio įvykio, jie klausinėjo apie jos brolį E. V.. Pareigūnai sakė, kad yra sumuštas žmogus, jis ligoninėj, kad tas žmogus yra L.. Kitą dieną iš D. ar A., T. žmonos, sužinojo, kad T. sulaikė dėl L. sumušimo (1 t., b. l. 83–85).
Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m, rugpjūčio 23 d. buvo neblaivus ir mažai atsimena, kas vyko. Žino, kad kažkoks ne vietinis čigonas prie jo kabinėjosi, jo nei vardo, nei pavardės nežino, kaip atrodo, neįsidėmėjo. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, namo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, vadinamame „H.“. Pirmame namo aukšte gyvena čigonai, tarp jų ir A., jį žino nuo mažens. Pats gyvena ketvirtame namo aukšte, su čigonais nebendrauja. Tą vakarą su jais negėrė. Čigonai namo pirmame aukšte, į fojė, yra susinešę sofas, ir ten dažnai būna, pasėdi, parūko, pageria. Tą vakarą liudytojas irgi ėjo pro šalį, pamena, kad su kažkokiu čigonu susiginčijo, bet dėl ko, nepamena, jam tik sesuo R. M. pasakojo, kad jei nebūtų įsikišęs, tai šis būtų S. papjovęs. S. – tai A. sesuo. Pats to fakto, kad kažkas norėjo papjauti S., nepamena. Kas tą vakarą ten įvyko, nuo ko viskas prasidėjo, nežino. Kas dalyvavo visame tame įvykyje, irgi nepamena. Tik žino, kad tą vakarą jį pareigūnai atvažiavę išsivežė į areštinę. Kaip žino iš pasakojimų, tas čigonas buvo kažkoks atėjūnas, kuris visus puolė, švaistėsi peiliu, triukšmavo, o A. tą čigoną paskui sumušė, tačiau kokiomis aplinkybėmis – nežino (1 t., b. l. 87–88).
Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, pirmame aukšte, kartu su broliu V. D.. Pirmame aukšte taip pat gyvena kaimynai čigonai, kituose aukštuose čigonų nėra. Iš kaimynų čigonų yra L. K. ir jos vaikai- D. ir T., kurie gyvena atskirai, savo butuose, bet tame pačiame pirmame namo aukšte. D. pagal jų papročius visi vadina S., o T. A.. Pats tame name gyvena apie šešis metus, kai atsikraustė, L. ten jau gyveno su savo vaikais. Nuo pat pradžių sutarė visi sutaria gerai. Pas L. ir jos vaikus lankosi kiti čigonai – jų giminės, atvažiuoja L. seserys, pusseserės, pusbroliai. Pas juos pirmame namo aukšte yra toks holas, jame sudėtos sofos, jas susidėję čigonai, mėgsta hole sėdėti, linksmintis, parūkyti, plepėti. Kai L. lanko draugai, giminės, jie visi ir sėdi hole, kalbasi ar linksminasi. Tą dieną, tai yra įvykio metu, pas L. atvyko giminės čigonai – A. ir A. brolis, jo vardo nežino, šis ir buvo tą dieną sumuštas, pavardžių nežino. A. pažįsta, nes dažnai aplanko, o jo brolį matė pirmą kartą. Viskas buvo po pietų, visi sėdėjo tam hole, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Su jais buvo L., S., A. – T. A. žmona, dar buvo kaimynė R. iš ketvirto aukšto, daugiau lyg nieko nebuvo. Pats ten pakviestas nebuvo, su jais negėrė, nesilinksmino, tik išeidavo kas kartą į holą parūkyti, nes hole rūkoma, jo butas yra prie pat holo. Kai parūkydavo, eidavo atgal į butą, tą dieną su broliu savo bute dviese gėrė alų. Brolis į holą beveik nėjo, jis sunkiai vaikšto. Vakare, apie 19.00 valandą, išėjo į holą parūkyti ir pamatė L. su praskeltu smakru, jai bėgo kraujas, ranka dengė savo žaizdą, A. brolis kažką rankoje laikydamas vaikėsi S., o kiti žiūrėjo. T. A. tuo metu nebuvo hole, jis su jais visais nebuvo ir dienos metu. A. brolis tuo metu ėjo link S. kažką piktai čigoniškai rėkdamas, S. irgi ant jo rėkė, čigonas kažką rankoje laikė, galimai peilį, buvo ją pakėlęs. Ką jie vienas ant kito čigoniškai rėkė liudytojas nesuprato. Kai A. brolis konfliktavo su S., visi kiti sėdėjo, niekas nieko nedarė. Paaiškino, kad čigonai patys sprendžiasi savo problemas ir dažnai tai pavyksta. Policijos jie niekad nekviečia, tik greitąją medicinos pagalbą, nes rūpinasi savo sveikata. Kai A. su S. konfliktavo, paskui kažkaip apsiramino, nustojo. Pats tada visą laiką buvo hole, nėjo atgal į butą. Tada gal po 20 minučių į laiptinę – holą įėjo A.. Kaip paskui sužinojo, jį iškvietė jo žmona A.. Jis iškart priėjo prie to A. brolio, kuris, matėsi, kad buvo nemažai apsvaigęs nuo alkoholio. A. su juo kalbėjosi čigoniškai, liudytojas nesuprato, ką pasakė, bet iškart išėjo į lauką. A. nebuvo girtas, jis negeria, pradėjo sportuoti, sukūrė šeimą, labai stengiasi. A. brolis, eidamas kartu su A. į lauką, svirduliavo. Kai jie išėjo pro laiptinės duris, kurios yra plačios ir buvo atidarytos, kažkur nuėjo. Kur nuėjo, nematė, iš lauko nieko negirdėjo. Po kokių 10 minučių, grįžo vienas A.. Visi buvo hole, tai yra, buvo jis pats, L., A., S., R., A.. A. tada hole papasakojo, kad kalbėjosi su A. broliu, kad bandė pasakyti jam, kad taip negalima elgtis, kad tai išsiaiškins kitą dieną, bet paskui, kaip suprato iš A., A. brolis pradėjo konfliktuoti, kabinėtis prie jo, tad A. jį pastūmė. Daugiau nieko nepasakojo. A. brolis neparėjo, jo daugiau nematė. Pats irgi daugiau su jais nebuvo, ėjo atgal į namus toliau su broliu gerti. Kad paskui atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba nematė, tik kitą dieną tai sužinojo. Paskui sužinojo, kad A. brolis ligoninėje, kad dėl to sulaikytas A., tai yra T. A.. Pats konflikto tarp to A. brolio ir A. nematė, tik matė, kaip jie abu išėjo į lauką, paskui netrukus grįžo vienas A. ir pasakė, kad A. brolis jį puolė, o jis apsigynė. Kaip apsigynė, nežino (1 t., b. l. 93– 95).
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą, yra sudaręs eterio nuomos sutartį su keleivių pervežimo įmone, vairuoja automobilį „Citroen C4“, sidabrinės spalvos. Liudytojas patvirtino, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), prie viaduko, netoli Lampėdžių tvenkinio, namo numerio nepamena, bet gali būti Nr. (duomenys neskelbtini), tas namas yra bendrabučio tipo, netoli prekybos centro „IKI“. Koks paros laikas buvo, nepamena. Kai atvyksta į nurodytą adresą, visada paskambina, kad atvyko, naudojasi „E-transport“ programėle, per ją praneša apie atvykimą, atvykus jam nereikėjo ilgai laukti, iškart priėjo ir priekyje šalia jo atsisėdo jaunas vaikinukas, iki 30 metų amžiaus, tamsesnio gymio, jį matė pirmą kartą, nepažįsta, sakė, kad reikia jį nuvežti į Karaliaus Mindaugo prospektą, Kaune, netoli prekybos centro „Akropolis“. Matėsi, kad vaikinukas buvo įsitempęs, lyg susinervinęs, su juo nieko nekalbėjo, tik pasisveikino ir pasakė, kur jį reikia nuvežti. Vos tik išsuko iš kiemo ir kiek pavažiavo keleiviui kažkas paskambino, šis trumpai kalbėjo, o baigęs pokalbį keleivis paprašė pasukti į kairę, ties įvažiavimu į parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, vos spėjo sustoti, kai keleivis greitai šoko iš automobilio, net neuždarė jo durelių ir nuėjo link pastato, kuris yra nuo įvažiavimo kairėje pusėje, o savo mobiliojo ryšio telefoną išlipdamas numetė ant automobilio panelės. Pats stovėjo taip, kad viską galėjo matyti tik pro savo pusės šoninį langą. Nesuprato, kas vyksta, tik pamatė, kaip keleivis išlipęs nuėjo greitu žingsniu link pastato kairėje pusėje, kur priėjo prie kažkokio vyriškio, kuris stovėjo gal už 50–60 metrų. Jie susitiko, tas vyriškis jo keleiviui kažką piktai pasakė, o jo keleivis jam ranka vieną kartą sudavė į veidą, nuo smūgio tas vyriškis krito aukštielninkas ant šaligatvio ir galva dar trenkėsi į šaligatvį. Jo keleivis tada apsisuko ir grįžo į automobilį, pasakė jam, kad vežtų jį atgal į namus, kurie buvo netoliese. Pats dar klausė jo, kas čia buvo, už ką taip, bet jo keleivis buvo nekalbus, nieko nepasakė, tik paprašė vežti jį į namus. Dar tuo momentu keleiviui kažkas paskambino, jis pasakė, kad tuoj bus namuose. Pats tada apsisuko ir parvežė jį į kiemą. Kieme buvo daug vaikų ir moteris su kažkokiu vyruku, jie buvo tamsesnio gymio, suprato, kad čigonai. Girdėjo, kad ta moteris paragino jo keleivį eiti namo, sakė – „pamatysi, ką jis su mama ar teta padarė“. Patikino, kad keleivis su juo atsiskaitė ir iškart visi įėjo į bendrabučio laiptinę. Liudytojas tada išvažiavo į kitą iškvietimą, matė, kad jau policijos ekipažas stovėjo ties ta vieta, kur buvo sumuštas vyriškis. Patikslino, kad kai jo keleivis sudavė tam vyriškiui ir jis dėl smūgio krito aukštielninkas ant šaligatvio, po nukritimo jis, matė, bandė keltis, bet neatsistojo, jam neišėjo atsikelti, jis lyg atsisėdo, bet paskui vėl atsigulė. Žino tik tiek, kad tas vyriškis tikrai buvo gyvas. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino (1 t., b. l. 97–99).
Iš 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio rastas sužalotas L. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Jis įvykio vietoje dar buvo sąmoningas, tačiau vežant į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl sunkios galvos traumos jį ištiko koma. L. T. buvo skubiai operuotas ir stacionarizuotas į Neurochirurgijos skyrių. Operacijos metu diagnozuotas kaukolės lūžis dešiniojo smilkinio srityje, kraujo išsiliejimas į smegenis. Tiksli jo gyvenamoji vieta ir sužalojimo aplinkybės neaiškios. 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.39 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas telefoninis pranešimas apie muštynes adresu (duomenys neskelbtini), todėl neatmestina galimybė, kad L. T. galėjo būti sužalotas šių muštynių metu (1 t., b. l. 1–6).
2019 m. rugpjūčio 24 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra dviejų aukštų pastatas. Pastato pietvakarinėje pusėje, šalia (duomenys neskelbtini), yra žalia veja ir asfaltuotas šaligatvis. Apžiūrėjus įvykio vietą, kraujo, grumtynių ar kitų pėdsakų bei objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nefiksuojama. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, niekas nepaimta (1 t., b. l. 16–17, 18–20).
Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tai yra prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais prekybos centrą, taip pat šaligatvį, esantį priešais prekybos centrą, (duomenys neskelbtini)atkarpą ties minėtu prekybos centru, bei prekybos centro įėjimo-išėjimo prieiga, kraujo, grumtynių ar kitų pėdsakų bei objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 21–23, 24–29).
Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojos, pranešusios apie įvykį apklausos, nustatyta, kad apie rastą ant šaligatvio gulintį nukentėjusįjį pranešta abonentiniu numeriu, kuriuo naudojasi I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)m. Siekiant nustatyti, ar pranešėja I. Ž. turi tyrimui reikšmingos informacijos, ar ką nors matė, girdėjo, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo gulintį žmogų, su ja buvo bendrauta telefonu. I. Ž. nurodė, jog apie įvykį visiškai nieko nežino, ji tik pranešė apie pastebėtą gulintį vyriškį. Ji pati tuo metu važiavo iš parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, nuo kur ir pastebėjo netoliese ant šaligatvio gulintį vyriškį. Važiuodama iš aikštelės, stabtelėjo šalia šaligatvio, kur guli vyriškis, pati iš automobilio nelipo, artyn nukentėjusiojo nebuvo priėjusi. Šalia vyriškio jokių žmonių nebuvo, netoliese taip pat jokių įtartinų asmenų nepastebėjo, tik pro šalį einančius žmones. Kaip nurodė I. Ž., jai pasirodė, kad vyriškiui gali būti reikalinga pagalba, tad, sėdėdama automobilyje, apie tai telefonu pranešė specialiosioms tarnyboms ir nieko nelaukusi nuvažiavo. Kas buvo tas vyriškis, dėl kokių aplinkybių jis gulėjo ant šaligatvio, nieko nežino, nematė ir negirdėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pranešėja I. Ž. jau po įvykio rado ant šaligatvio gulintį nukentėjusįjį L. T., apie kurį informavo specialiąsias tarnybas, ir tyrimui jokios reikšmingos informacijos neturi, nuspręsta, jog netikslinga ją apklausti liudytoja apie jai žinomas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 100–102).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 41D(K)-1896, pateikė telefoninio pranešimo apie tiriamą įvykį garso įrašo kopiją. Perklausius šį garso įrašą nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.40 val., į Bendrąjį pagalbos centrą skambino moteris kuri pranešė apie tai, kad pravažiuodama pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, prie parduotuvės „IKI“, ant šaligatvio guli kažkoks vyriškis, nežino, ar girtas. Moteris nurodė, kad nebuvo prie jo priėjusi, matė pravažiuodama automobiliu, nežino, ar gyvas, šiuo metu, kai kalbasi su operatore, jau yra nuvažiavusi, tad, ar vyriškis kvėpuoja, juda, ar ne, negali pasakyti (1 t., b. l. 113, 133–136).
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. MK-201(6.7), pateikė informaciją, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruoti kvietimai adresu Kauno miestas, (duomenys neskelbtini)šalia parduotuvės „IKI“, 19.41 val. (duomenys neskelbtini) pacientui L. T., ir 19.45 val. (duomenys neskelbtini), pacientei L. K.. Pateikiamos minėtų įvykių kvietimo kortelių kopijos, taip pat pateikti šių pranešimų garso įrašai (1 t., b. l. 116–120)
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė garso įrašą, iš kurio nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. vyksta pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – GMPS) darbuotojų. BPC darbuotoja GMPS darbuotojai praneša, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.36 val., iš apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad sužeistas vienas žmogus, buvo muštynės, sužeista galva, vyrui 35 metai, pareigūnai jau vietoje, adresas – (duomenys neskelbtini). GMPS darbuotoja nurodo, kad suprato, siunčia medikus (1 t., b. l. 137–139).
VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė telefoninio pokalbio garso įrašą, kurį perklausius nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. vyksta pokalbis tarp Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos ir pranešėjos moters. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės, Kaune, pravažiuodama pamatė ant šaligatvio gulintį žmogų – jauną vyrą. Patikslina, kad ne visai prie įėjimo į parduotuvę, bet šone „IKI“ parduotuvės. Pranešėja nurodo, kad nebuvo prie jo priėjusi, matė tik pravažiuodama pro šalį ir būdama automobilyje, šiuo metu jau yra nuvažiavusi, nežino, ar jis negyvas, ar girtas. GMPS darbuotojai paklausus, ar vyras kvėpuoja, pranešėja nurodo, kad matė, kaip stipriai kilnojosi jo krūtinė, bet keistai. GMPS operatorei paklausus, kurioje pusėje vyras gulėjo, jei žiūrint į „IKI“ parduotuvės centrinį įėjimą, pranešėja nurodo, kad kairėje parduotuvės pusėje, ant šaligatvio, nuo gatvės pusės gerai matosi (1 t., b. l. 140–142).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019-10-03 specialisto išvada Nr. G2318/2019(02), L. T. konstatuota: odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, linijinis dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis nusitęsiantis į pamatą, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikus dešinio momens-smilkinio, nosies ir dešinės blauzdos sritis. Sužalojimų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. 2. Sužalojimai padaryti artimu laiku, prieš patenkant į ligoninę 2019 m. rugpjūčio 23 d. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti L. T. esant įvairiose padėtyse. 5. Odos nubrozdinimas blauzdoje būdingas ir galėjo būti padarytas atsitrenkiant į kietus objektus. Sužalojimai galvoje vienkartiniu griuvimu nepaaiškinami. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. 6. Odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas). Kaukolės pamato lūžis nusitęsiantis į pamatą, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 punktai) (1 t., b. l. 157–159).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019-09-26 specialisto išvada Nr. G2299/2019(02), T. A. konstatuota muštinė-pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu ir bukabriauniu daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, tai yra 2019 m. rugpjūčio 25 d. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats, nes ši vieta lengvai pasiekiama ranka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 177–179)
2019 m. rugsėjo 11 d., parodymų patikrinimo vietoje metu T. A. savo duotus parodymus susiejo su aplinkybėmis įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), parodė vietas, patikslino įvykio aplinkybes, nurodė, kur ir kokius veiksmus atliko jis ir nukentėjusysis (2 t., b. l. 124–126).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas T. A. dėl sunkaus nukentėjusiojo L. T. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo kaltinamasis T. A. pilnai pripažino savo kaltę dėl sunkaus L. T. sveikatos sutrikdymo, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. L. T. lankėsi pas gimines, adresu (duomenys neskelbtini), ten dienos metu kartu su kitais vartojo alkoholį ir būdamas apsvaigęs puolė kaltinamojo motiną ir seserį, kitus T. A. giminaičius, rankose turėjo peilį, taip pat mušė su šluota. Nors pats T. A. įvykio vietoje tuo metu nebuvo, tačiau apie tai sužinojo iš žmonos, kurį jį informavo trumpuoju tekstiniu pranešimu, sugrįžęs nuramino L. T. ir vėl išvyko, tačiau visai netrukus įvykių eiga pasikartojo, jam vėl parašė žmona, kuri nurodė, kad L. T. neadekvačiai elgiasi, ant visų puola. Esant šioms aplinkybėms T. A. nutarė sugrįžti ir jau būnant visai šalia namų, prekybos centro „IKI“ aikštelėje pamatė L. T.. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie L. T. pasiaiškinti situaciją, tačiau šis buvo agresyvus, rankoje turėjo peilį, kuriuo užsimojo ir grasino papjauti. Nieko nelaukdamas T. A. vieną kartą ranka smogė L. T. į veido sritį, dėl ko šis parkrito ant grindinio, iš karto bandė keltis, bet T. A. pasišalino, nenorėdamas toliau gilinti konflikto. Apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. L. T. lankydamasis pas gimines, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir buvo agresyvus, neadekvačiai elgėsi ir visus puolė, grasino peiliu ir mušė šluota, patvirtino liudytojai A. T., I. V., A. A., L. K., D. S., R. M., E. V. ir R. D.. Tai, kad buvo sužalotas T. A., tačiau įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir neprisimena nei įvykių eigos, nei konflikto priežasties, patvirtino ir pats nukentėjusysis L. T., atkreipdamas dėmesį, kad dėl savo sužalojimo niekam jokių pretenzijų neturi ir su T. A. susitaikė. Liudytojas D. S. nurodė matęs, kaip T. A., staiga išlipęs iš jo vairuojamo automobilio, šalia parduotuvės „IKI“, (duomenys neskelbtini), priėjo prie kito vyriškio, su kuriuo susiginčijo ir vieną kartą jam sudavė į veido sritį, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ir galva trenkėsi į grindinį. Apie įvykį pranešė atsitiktinė liudytoja I. Ž., kuri jo eigos nematė (1 t., b. l. 100–102). Byloje nėra esminių prieštaravimų dėl įvykių eigos ir aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymais.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019-10-03 specialisto išvada Nr. G2318/2019(02), L. T. be kitų sužalojimų konstatuota linijinis dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžis nusitęsiantis į pamatą, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų sumušimas, nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. rugpjūčio 23 d., kietais bukais daiktais, paveikus dešinio momens-smilkinio, nosies ir dešinės blauzdos sritis, jų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra, sužalojimai padaryti mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais ir vienkartiniu griuvimu nepaaiškinami. Kaukolės pamato lūžis nusitęsiantis į pamatą, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 punktai) (1 t., b. l. 157–159). Byloje nustatyta, kad po to, kai T. A. sudavė L. T. smūgį į galvos sritį, šis krito aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į grindinį, iš pradžių buvo sąmoningas, bandė keltis, tačiau vėliau sąmonę prarado. Byloje taip pat yra duomenys ir apie tai, kad dar prieš įvykį adresu (duomenys neskelbtini), L. T. būdamas apsvaigęs bandė padaryti kūlverstį, kuris nepavyko ir galva trenkėsi į plyteles, dėl ko taip pat rumpam buvo praradęs sąmonę, tačiau vėliau atsigavo ir tęsė girtavimą, grasino aplinkiniams, juos puolė rankose turėdamas peilį, mušė su šluota. Abu šie trauminiai poveikiai yra vienarūšiai, o specialisto išvadoje Nr. G2318/2019(02), nurodytas, jog sužalojimų eiliškumui nustatyti medicininių duomenų nėra, o sužalojimai galėjo būti padaryti L. T. esant įvairiose padėtyse. Tiek pats kaltinamasis T. A., tiek įvykį tiesiogiai matę liudytojai R. M. ir D. S. nurodė, kad T. A. L. T. į galvos sritį sudavė tik vieną kartą. Esamomis aplinkybėmis darytina išvada kad poodinės kraujosruvos dešiniajame smilkinyje, o taip pat galimai ir galvos smegenų sumušimas galėjo atsirasti, kuomet L. T. dar būdamas adresu (duomenys neskelbtini), L. T. būdamas apsvaigęs bandė padaryti kūlverstį, kuris nepavyko ir galva trenkėsi į plyteles, tai paaiškina dviejų trauminių poveikių pasekmes, tačiau praktiškai neįtikėtina, kad kaukolės pamato lūžis nusitęsiantis į pamatą, ir to lydimi kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padaryti kitu metu, nei tuomet, kai T. A. sudavė L. T. į veido sritį ir šis griūdamas pakaušiu trenkėsi į grindinį. Kraujosruvos nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose tik patvirtina trauminio poveikio, tai yra stipraus smūgio į veido sritį sudavimo faktą, nuo kurio L. T. krito aukštielninkas. Kaukolės pamato lūžį nusitęsiantį į pamatą, ir to lydimus kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaip padarytą vėliau nei kraujosruvas dešiniajame smilkinyje ir galvos smegenų sumušimą, liudija ir byloje nustatyta įvykių eiga, kadangi visi byloje apklausti liudytojai parodė, kad jau po to, kai būdamas adresu (duomenys neskelbtini), L. T. parkrito ir trenkėsi galva į plyteles, jis toliau vartojo alkoholį, buvo agresyvus, naudojo intensyvų smurtą aplinkinių atžvilgiu, grasino peiliu, mušė šluota ir tai tęsėsi gana ilgą laiką. Praktiškai neįtikėtina, kad žmogus, su lūžusia kaukole, kurios lūžis nusitęsia net į pamatą, galėtų taip elgtis nejausdamas jokių pasekmių. Kita vertus, specialisto išvadoje Nr. G2318/2019(02) nurodyta, kad tiek Kaukolės pamato lūžis nusitęsiantis į pamatą lydimas kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo bei kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, tiek galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl net esant šiems sužalojimams atskirai, ar kuriam nors vienam iš jų, nukentėjusiojo L. T. sveikata vis vien būtų sunkiai sutrikdyta, todėl tai esminės reikšmės kaltinimui neturi, be to nuo T. A. suduoto smūgio L. T. krentant ir susitrenkiant galvą į gatvės grindinį neabejotinai galėjo patirti ir pakartotinį galvos smegenų sutrenkimą. Visgi esamomis aplinkybėmis iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, kad T. A. ne mažiau kaip tris kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius L. T. į galvą ir dešinę blauzdą, taip padarė pastarajam odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, ją keičiant tuo, kad T. A. vieną kartą ranka sudavė L. T. į veidą, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ant gatvės grindinio, taip padarė pastarajam kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, linijinį dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą lydimą kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo virš dešinio pusrutulio, galvos smegenų sumušimą. Dėl kitų specialisto išvadoje Nr. G2318/2019(02), L. T. konstatuotų sužalojimų, kurie nulėmė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų įvairiose kūno vietose, nukentėjusysis pretenzijų neturi, ir T. A. tuo nebuvo kaltinamas, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti T. A. kalte dėl sunkaus L. T. sveikatos sutrikdymo, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, paties kaltinamojo T. A. parodymais, iš dalies ir nukentėjusiojo L. T. parodymais, kurie juos gretinant tarpusavyje, bei tapatinant su byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G2318/2019(02), konstatuotais sužalojimais, kitais bylai reikšmingais ir šiame nuosprendyje aptartais faktais. Kaltinamasis T. A. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia sudavė stiprų smūgį L. T. į galvos sritį, dėl ko šis aukštielninkas parkrito ant gatvės grindinio ir patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi, T. A. suprato, kad savo aktyviais smurtiniais veiksmais gali sukelti sunkias pasekmes ir to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. A. kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
T. A. patikino nenorėjęs sunkiai sužaloti L. T., tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog pastumdamas ar suduodamas smūgį kitam žmogui į krūtinę, galvą ar kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005), ta aplinkybė, kad T. A. tuojau pat pasišalino iš įvykio vietos rodo jo abejingumą pasekmėms.
Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių, Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie specialisto išvadoje Nr. G2318/2019(02) įvardijami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai T. A. suduodamas L. T. stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį kaltinamasis nors suprato galimas kilti sunkias pasekmes, tačiau jų nekonkretizavo, o tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokie kaltinamojo T. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki dešimties metų sankcija.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas), kuomet L. T. dar iki įvykio grasino, panaudojo peilį ir smurtavo kaltinamojo T. A. motinos ir sesers, o taip pat kitų jam artimų asmenų atžvilgiu, peiliu grasino ir paties įvykio metu užsimojęs ir taikydamasis smogti, visi šie neteisėti L. T. veiksmai nulėmė ir didelį kaltinamojo susijaudinimą (BK 59 straipsnio 1 dalis 10 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo T. A. atsakomybę sunkina tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau tokia išvada nepagrįsta, kadangi nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, dispozicijoje tokios pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, yra nurodytos ir tai lemia atitinkamą veikos kvalifikavimą.
Kaltinamojo atžvilgiu anksčiau buvo priimti iš viso šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, o nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo, Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį, dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 33–41), nedirba, yra vedęs, psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (2 t., b. l. 104, 106, 108).
Prokuroras siūlė kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinti iki 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių. Bausmes subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtu terminuotu laisvės atėmimu, visiškai sudedant ir skirti galutinę 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną ją sunkinančią.
Kaltinamasis T. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu anksčiau buvo priimti iš viso šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, o nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo, Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį, dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 33–41), nedirba, yra vedęs, psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas), veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalis 10 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis anksčiau eilę kartų teistam asmeniui, kuris vėl nusikalto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nors jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)m.), tačiau nesimoko ir nedirba, vedęs, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir esamomis aplinkybėmis, priešingai nei teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo gynėjas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais už smurtinio pobūdžio nusikaltimus skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, jokios įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jos vėl nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati, ir pakankama sulaikyti T. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks T. A., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, tai yra skirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmių visiško sudėjimo būdu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant jos vykdymo atidėjimą ir paskiriant galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas T. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 150–153, 162–166), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kompaktinis diskas, kuriame Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 9 d. pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 113); Kompaktinis diskas, kuriame VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 116); Kompaktinis diskas, kuriame prekybos centro „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, 1 vnt. (1 t. b. l. 123–124); Kompaktinis diskas, kuriame pagal prokuroro 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) gauta informacija – abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio T. A., pokalbių bei SMS žinučių išklotinės (2 t., b. l. 6–20); Kompaktinis diskas, kuriame 2019 m. rugsėjo 11 d. įtariamojo T. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, (2 t., b. l. 124–126), perduoti teismui voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. T. iki įrodymų tyrimo pradžios nepareiškė, teismo procese nedalyvavo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. A. skirti 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant jos vykdymo atidėjimą, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kompaktinį diską, kuriame Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 113); Kompaktinį diską, kuriame VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 116); Kompaktinį diską, kuriame prekybos centro „IKI“, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai (1 t. b. l. 123–124); Kompaktinį diską, kuriame pagal prokuroro 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) gauta informacija (2 t., b. l. 6–20); Kompaktinį diską, kuriame 2019 m. rugsėjo 11 d. įtariamojo T. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, (2 t., b. l. 124–126), perduotus teismui voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.