Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-11 · Administracinė byla Nr. I-2084-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
I-2084-142/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Alytaus rajono savivaldybės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2084-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės atstovams – Teisės skyriaus vedėjai Erinijai Perednikaitei, Finansų ir investicijų skyriaus vedėjai Gintarei Jociunskaitei, Dokumentų ir personalo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui Gintautui Vėsai, atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vedėjui Rolandui Mockui, trečiojo suinteresuotojo asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams – šios institucijos Administracinės valdybos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Agnei Kraujalytei ir Civilinės saugos valdybos patarėjui Antanui Paulikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Alytaus rajono savivaldybė (toliau – pareiškėja) 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu (t. I, b. l. 1–8): 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą „Dėl lėšų skyrimo 2016 m. birželio 17 d. audros padarytai žalai atlyginti“ (toliau – 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas) ir 2016 m. gruodžio 8 d. raštą „Dėl lėšų skyrimo“ (toliau – 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas); 2) įpareigoti Finansų ministeriją iš naujo svarstyti klausimą ir teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) dėl valstybės paramos skyrimo, skiriant pareiškėjai 168 028,00 Eur iš Vyriausybės rezervo 2016 m. birželio 17 d. škvalo padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams padengti.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2016 m. liepos 22 d. raštu informavo Finansų ministeriją apie 2016 m. birželio 17 d. įvykusio škvalo padarytą didelę žalą savivaldybės gyventojams ir paprašė iš Vyriausybės rezervo skirti 145 703,00 Eur škvalo padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams padengti. Paaiškina, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 22 d. įsakymu labiausiai nukentėjusių savivaldybės gyventojų nuostoliams iš dalies kompensuoti skyrė 23 383,00 Eur. Pareiškėja teismui nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė Finansų ministerijai papildomus dokumentus (dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo) ir patikslino patirtą žalą, prašydama iš rezervo skirti 168 028,00 Eur. Finansų ministerija skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atsakė, kad remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateiktomis išvadomis, ekstremalioji situacija Alytaus rajono savivaldybėje buvo paskelbta neteisėtai, todėl Finansų ministerija neturi teisinio pagrindo teikti siūlymą Vyriausybei dėl valstybės paramos pareiškėjai skyrimo. Pareiškėja prašyme paaiškina, kad 2016 m. spalio 24 d. raštu pateikė papildomus duomenis Finansų ministerijai, tačiau ji šioje byloje skundžiamu 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu, remdamasi Departamento 2016 m. lapkričio 29 d. pateiktomis išvadomis, dar kartą priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, t. y. neteikti siūlymo Vyriausybei dėl paramos pareiškėjai skyrimo. Pasak pareiškėjos, ekstremaliosios situacijos paskelbimas atitiko Ekstremalių situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 reikalavimus. Nurodo, kad ekstremalios situacijos skelbimas yra susijęs su turtinę žalą patyrusių asmenų tam tikru nustatytu skaičiumi, todėl pareiškėja neturėjo galimybės ekstremaliosios situacijos paskelbti anksčiau, t. y. reikėjo surinkti informaciją apie padarytą žalą, išnagrinėti gyventojų pateiktus prašymus žalai atlyginti ir tik po to nustatyti padarytos žalos mastą bei įvertinti, ar jis atitinka Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (toliau – Kriterijų sąrašas). Pareiškėja nurodo, kad Departamentas vadovavosi Lazdijų ir Varėnos meteorologinių stočių duomenimis, nes Alytaus rajone tokios stoties nėra, tačiau, pasak pareiškėjos, tai nereiškia, kad Alytaus rajono atskirose gyvenamosiose vietovėse vėjo smarkumas nesiekė 28 m/s greičio, kuris priskirtinas prie labai smarkaus vėjo. Tai, kad vėjo stiprumas Alytaus rajone buvo daug stipresnis nei vėjo stiprumas, užfiksuotas Lazdijų ir Varėnos meteorologinių stočių, įrodo škvalo padariniai – su šaknimis išvartyti medžiai, visiškai sugriauti namų stogai, nuo stogų nuplėštos čerpės, sugriautos namų sienos, nusiaubti parkai, miškai, kapinės, sutrikdytas elektros tiekimas ir t. t., kuriuos galėjo sukelti tik labai smarkus vėjas. Pasak pareiškėjos, škvalai gali įvykti ir dažnai įvyksta tam tikroje konkrečioje vietovėje ar vietovėse, o meteorologinės stotys, esančios už kelių dešimčių kilometrų, gali visiškai neatspindėti realios situacijos. Pareiškėja cituoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Hidrometeorologijos tarnyba) 2016 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriame nurodoma, kad škvalas visuomet būna lokalus, t. y. apima tik nedidelę teritoriją ir dažnai gali nusiaubti vos keliasdešimt ar kelių šimtų metrų ruožą, todėl dėl savo lokalumo reiškiniai lieka meteorologijos stočių neužfiksuoti, nes retai įvyksta pačios stoties ar greta jos esančioje teritorijoje. Šiame rašte nurodoma, kad būtent todėl turi būti remiamasi papildoma informacija: sinoptinės situacijos analize, gyventojų, patyrusių nuostolius, liudijimais ir kt. Hidrometeorologijos tarnybos rašte taip pat nurodoma, kad pagal turimus duomenis 2016 m. birželio 17 d. škvalo metu vietomis vėjas galėjo būti stipresnis nei 25 m/s, o vėjo greičiui pasiekus 24 m/s ir daugiau atsiranda didelis pastatų sugriovimo/apgadinimo pavojus, išverčiami medžiai. Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu patvirtino, kad pareiškėjos pateiktos aplinkybės, susijusios su 2016 m. birželio 17 d. audros padariniais, yra pagrįstos ir atitinka Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslus. Pareiškėja paaiškina, kad Departamentui nėra suteikta įgaliojimų teikti siūlymus savivaldybėms dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo ir atšaukimo. Nurodo, kad į Alytaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (toliau – Ekstremalių situacijų komisija) sudėtį yra įtraukti Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, kurie 2016 m. rugpjūčio 4 d. minėtos komisijos posėdyje balsavo už sprendimą siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl 2016 m. birželio 17 d. kilusio škvalo. Mano, kad tik teismas (ne Departamentas) galėjo vertinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo teisėtumą, todėl Departamento išvados, kuriomis rėmėsi Finansų ministerija, priimdama skundžiamus sprendimus, neturi teisinės reikšmės.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė prašymą tenkinti. Pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. birželio 28 d. raštu konstatavo stichinės nelaimės Alytaus miškuose įvykį dėl 2016 m. birželio 17 d. vykusios audros (t. II, b. l. 12). Atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausia meteorologinė stotis yra nutolusi nuo Alytaus rajono apie 40–50 km atstumu, todėl pažymos duomenys apie vėjo stiprumą, užfiksuotą šiose stotyse, neatspindi realios situacijos. Paaiškino, kad iš savivaldybės rezervo gyventojams buvo skirti beveik visi pinigai, paliekant rezerve vos 2 000,00 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė Finansų ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 143–145). Paaiškina, kad Finansų ministerijai nėra priskirta funkcijų, susijusių su civilinės saugos sistema, todėl ji, gavusi pareiškėjos prašymus, kreipėsi į Departamentą, kuris pagal kompetenciją įvertintų pareiškėjos prašymus. Nurodo, kad Finansų ministerija priėmė skundžiamus sprendimus, atsižvelgdama į Departamento išvadas, kad pareiškėja nepagrįstai paskelbė ekstremaliąją situaciją. Finansų ministerija taip pat atsiliepime nurodo, kad visiškai pritaria Departamento atsiliepimo argumentams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Finansų ministerijos atstovas prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamentas yra nepriklausoma institucija, formuojanti politiką civilinės saugos srityje, o Ekstremalių situacijų komisija nėra visiškai nepriklausoma nuo savivaldybės, todėl gali būti suinteresuota.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 98–103). Nurodo, kad, gavęs iš Finansų ministerijos prašymą įvertinti situaciją, kreipėsi į Hidrometeorologijos tarnybą, kuri 2016 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje nurodė, kad arčiausiai Alytaus esančiose hidrometeorologijos stotyse 2016 m. birželio 17 d. buvo fiksuotas maksimalus vėjo greitis 18 m/s, o tai neatitiko Kriterijų sąrašo 14.10 punkto. Gavęs pakartotinį Finansų ministerijos prašymą pateikti išvadas, Departamentas dar kartą pateikė nuomonę, kad ekstremalioji situacija buvo paskelbta nepagrįstai. Departamentas papildomai nurodė, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas, praėjus 50 dienų po škvalo, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (toliau – CSĮ) apibrėžtai ekstremalios situacijos sąvokai. Pažymi, kad Ekstremalių situacijų komisija, teikdama administracijos direktorei siūlymą skelbti ekstremalią situaciją privalėjo remtis oficialiais meteorologiniais duomenimis, patvirtinančiais stichinio meteorologinio reiškinio buvimą. Paaiškina, kad Departamentas kaip oficialaus įrodymo negalėjo vertinti nuotraukų, paskelbtų interneto tinklapyje http://alytausgidas.lt/tag/skvalas. Pažymi, kad informacinio pobūdžio raštu Departamento pateikta nuomonė apie ekstremaliųjų situacijų paskelbimo pagrįstumą nėra privalomojo pobūdžio dokumentas, nes Departamentui jokiais teisės aktais nėra suteikta įgaliojimų teikti išvadas ar pasiūlymus dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Departamento atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovai nurodė, kad savo nuomonę pagrindė objektyviais Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis. Paaiškino, kad gamtos reiškinius geriau galėtų įvertinti Aplinkos ministerija, o ne Departamentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas visiškai.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Finansų ministerijos sprendimų, kuriais atsisakyta teikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl lėšų skyrimo pareiškėjai iš Vyriausybės rezervo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 20–30 d. Alytaus rajono savivaldybės gyventojai kreipėsi į pareiškėją, prašydami skirti paramą 2016 m. birželio 17 d. įvykusios gamtos stichijos padarytiems nuostoliams kompensuoti (t. I, b. l. 35–83). Gyventojai savo prašymuose tos dienos įvykius įvardijo įvairiai – siautusia audra, praūžusia vėtra, uraganu, smarkiu škvalu, ekstremalia situacija. Gyventojai prašymuose įvardijo įvairius nuostolius – visiškai nugriautas namo stogas su visomis konstrukcijomis, pažeistos pirmo aukšto sienos, 4 paras nebuvo elektros, sudegė skalbimo mašina, sugedo televizorius, visiškai sugriuvo mūrinio ūkinio pastato plytinės sienos, stogas, sulaužytos durys, nugriauta malkinė, sugriautas ūkinis pastatas, išdaužti namo langų stiklai, išlaužyti ir išversti sodo ir kiti medžiai ir t. t. Iš prašymo, rašyto 2016 m. birželio 20 d., matyti, kad gyventoja kreipėsi į pareiškėją, prašydama pagalbos surandant tarnybą, kuri galėtų pašalinti ant namo stogo užvirtusias dvi didžiules egles, kurios išvirto su šaknimis ir smarkiai apgadino namą. Gyventoja paaiškino, kad paskambinus bendruoju pagalbos telefonu jai buvo paaiškinta, kad gaisrinė to negali padaryti (t. I, b. l. 79). Dalis gyventojų prie prašymo iš karto pridėjo savo patirtų nuostolių vaizdinį atvaizdavimą – fotonuotraukas. Į pareiškėją dėl patirtų nuostolių kreipėsi ne tik fiziniai, bet taip pat ir juridinis asmuo (t. I, b. l. 49). Dalis asmenų nurodė, kad turtas buvo draustas, kiti nurodė, kad turtas draustas nebuvo. Minėto meteorologinio reiškinio gyventojams padarytus nuostolius vertino į vietą nuvykę Alovės seniūnijos seniūnė Irma Kašėtienė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis inžinierius Michailas Šimčikas, kuris sudarė nuostolių lokalines sąmatas. Šie asmenys teismo posėdyje buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytojai nurodė, kad, nuvykę į žalą patyrusias gyvenvietes, matė 24-36 cm skersmens žaliuojančius medžius išgriuvusius su šaknimis, išvartytus paminklus kapinėse (kai kurie antkapiai nuo griūvančių medžių buvo sulindę į žemę), 30 metrų nuneštus namų stogus, sudaužytus namų langus, nugriautą visą antrą namo aukštą, sudaužytus automobilius, pilną gyvenvietę šiferio duženų ir kt. Liudytojai parodė, kad gamtinio įvykio padariniai nebuvo pavieniai, o buvo išplitę tam tikrose teritorijose.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2016 m. liepos 22 d., įvertinusi gautus prašymus ir savivaldybės inžinieriaus atliktus nuostolių skaičiavimus, priėmė įsakymą Nr. D1-626, kuriuo iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skyrė 23 383,00 Eur praūžusio uragano nuostoliams padengti (t. I, b. l. 16–17). Tą pačią dieną pareiškėja kreipėsi į Vyriausybę, į Finansų ministeriją ir į Aplinkos ministeriją, nurodydama, kad nėra finansiškai pajėgi padėti visiems nukentėjusiems gyventojams, todėl prašo iš Vyriausybės rezervo skirti 145 703,00 Eur škvalo padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams padengti (t. I, b. l. 10). Prie minėto prašymo pareiškėja pridėjo gyventojų prašymų suvestinę, iš kurios matyti, kad dėl nuostolių kompensavimo į pareiškėją kreipėsi 105 asmenys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, taip pat Civilės saugos skyriaus vedėjas bei atstovas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo. Minėta komisija svarstė 2016 m. birželio 17 d. škvalo padarinius ir jų atitikimą ekstremaliųjų įvykių kriterijams bei padarinių likvidavimo eigą. Ekstremalių situacijų komisija bendru komisijos narių sutarimu nutarė pripažinti, kad 2016 m. birželio 17 d. kilusio škvalo metu daugiau kaip 50 gyventojų turto apgadinimas rodo, kad situacija atitinka Kriterijų sąrašo 14.10 punktą ir nutarė siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją (t. I, b. l. 20). Atsižvelgusi į šį siūlymą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė kitą dieną (t. y. 2016 m. rugpjūčio 5 d.) priėmė įsakymą, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją (t. I, b. l. 19). Apie minėto įsakymo priėmimą buvo informuotos tiek Finansų ministerija, tiek ir Aplinkos ministerija (t. I, b. l. 18). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu patikslino prašomą skirti sumą (168 028,00 Eur). Su prašymu skirti pareiškėjai 168 028,00 Eur iš Vyriausybės rezervo 2016 m. birželio 17 d. įvykusio škvalo padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams padengti kreipėsi taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Markauskas (t. I, b. l. 117).

Finansų ministerija skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atsakė pareiškėjai, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo jos prašymą ir neturi teisinio pagrindo teikti Vyriausybei siūlymo dėl valstybės paramos iš Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo, nes šio rezervo lėšos gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei žala buvo patirta ekstremaliųjų situacijų metu. Minėtame sprendime Finansų ministerija nurodė, kad Departamentas pateikė išvadą, jog ekstremalioji situacija buvo paskelbta neteisėtai, todėl, vadovaudamasi šia išvada, pareiškėjos prašymo netenkina. Minėtu sprendimu Finansų ministerija taip pat nurodė, kad pareiga rūpintis savivaldybės bendruomene priklauso savivaldybių administracijoms, todėl jos tam turėtų naudoti nuosavus finansinius išteklius (t. I, b. l. 21). Prie šio sprendimo Finansų ministerija pridėjo Departamento 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštą „Dėl išvadų pateikimo“ (t. I, b. l. 22–23). Departamentas minėtame rašte nurodė Finansų ministerijai, kad teikia išvadą dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo ir nurodė darantis prielaidą, kad apskritai nebuvo poreikio organizuoti Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio, nes jis buvo suorganizuotas ne iš karto pasibaigus škvalui, o tik praėjus 45 dienoms po jo. Pažymėjo, kad tai prieštarauja ekstremaliosios situacijos sąvokai. Departamentas minėtame rašte taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. įvykęs gamtinis įvykis nėra stichinis meteorologinis reiškinys, nes pagal Hidrometeorologijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. pažymą artimiausiose Alytaus rajono savivaldybei meteorologinėse stotyse nebuvo užfiksuotas labai smarkus vėjas. Atsižvelgdamas į visa tai, Departamentas nurodė, kad laikosi nuomonės, jog ekstremalioji situacija Alytaus rajono savivaldybėje buvo paskelbta neteisėtai ir nepagrįstai. Prie šio rašto Departamentas pridėjo minėtą Hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės parengtą pažymą, kurioje nurodyta, kad 2016 m. birželio 17 d. Lazdijų ir Varėnos meteorologinėse stotyse didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo 18 m/s (t. I, b. l. 24). Byloje taip pat yra Hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vedėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. išduota pažyma, kurioje buvo pateikti kitokie duomenys apie 2016 m. birželio 17 d. Lazdijų meteorologinėje stotyje užfiksuotą didžiausią vėjo greitį. Šioje pažymoje nurodyta, kad tos dienos vakare didžiausias vėjo greitis Lazdijų meteorologijos stotyje siekė 20 m/s (t. I, b. l. 29).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Rezervo lėšų skyrimo taisyklės), pranešė Finansų ministerijai, kad įvertinusi pareiškėjos 2016 m. liepos 22 d. prašymą ir šio prašymo patikslinimą, mano, kad prašymuose nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir atitinka Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslus (t. I, b. l. 28).

Pareiškėja 2016 m. spalio 24 d. dar kartą kreipėsi į Finansų ministeriją, išsamiai išdėstydama nesutikimo su Departamento išvadomis argumentus. Atkreipė dėmesį, kad Alytaus savivaldybėje meteorologinės stoties nėra, todėl Hidrometeorologijos tarnybos pateiktų pažymų duomenys neatspindi faktinės situacijos, pakartotinai prašė skirti 168 028 Eur iš Vyriausybės rezervo (t. I, b. l. 26–27). Finansų ministerija skundžiamu 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu dar kartą atsakė pareiškėjai, kad neturi teisinio pagrindo teikti siūlymą Vyriausybei dėl valstybės paramos skyrimo iš Vyriausybės rezervo (t. I, b. l. 30). Šį sprendimą Finansų ministerija motyvavo tuo, kad Departamentas, susipažinęs su papildoma informacija, nepakeitė savo išvados dėl neteisėtai paskelbtos ekstremaliosios situacijos. Finansų ministerija prie sprendimo pridėjo Departamento 2016 m. lapkričio 29 d. raštą „Dėl išvados pateikimo“, kuriame iš esmės buvo pakartota ankstesnio rašto informacija ir papildomai pažymėta, kad Ekstremalių situacijų komisija privalėjo nedelsdama nuspręsti, ar siūlyti skelbti ekstremaliąją situaciją, bei privalėjo remtis oficialiais meteorologiniais duomenimis, patvirtinančiais stichinio meteorologinio reiškinio buvimą. Departamentas šiame rašte nurodė, kad nuotraukų su škvalo padarytais nuostoliais nevertina kaip oficialaus įrodymo (t. I, b. l. 31–32).

Pareiškėja, nesutikdama su Finansų ministerijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas administracinio akto teisėtumą, privalo patikrinti, ar konkrečiu atveju, priimant aktą, nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1904/2013). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis.

Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad juose nėra nurodytos Finansų ministerijos nustatytos detalios faktinės aplinkybės, tačiau sprendimuose nurodyta, kad jie buvo priimti vadovaujantis Departamento pateiktomis išvadomis, kurios skundžiamuose sprendimuose nurodytos kaip sprendimų priedai. Pareiškėja teismui pateiktame skunde iš esmės ir ginčija šias Departamento išvadas.

Departamento atstovės teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad jų pateiktos išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir Finansų ministerijai nėra privalomos. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu išreiškė abejonę Departamento kompetencija ir atkreipė dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai nenumato Finansų ministerijos pareigos kreiptis į Departamentą dėl išvadų pateikimo. Taigi, pareiškėja teisme, be kita ko, ginčija ir pačias procedūras, kuriomis vadovaudamasi Finansų ministerija priėmė skundžiamus sprendimus.

Vyriausybės rezervo sudarymą valstybės biudžete numato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Šio rezervo lėšos yra skiriamos Vyriausybės nutarimu. Minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslai. Vienas jų – rezervo lėšų panaudojimas ekstremaliosioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti. Ekstremalioji situacija – tai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą (CSĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, ekstremalioji situacija minėtoje sąvokoje yra siejama su ekstremaliuoju įvykiu, kuris apibrėžiamas kaip nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai (CSĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo tvarką nustato minėtos Rezervo lėšų skyrimo taisyklės. Pagal Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 2 punktą, prašymas dėl lėšų skyrimo yra teikiamas Ministro Pirmininko tarnybai arba ministerijai pagal ministrams pavedamas veiklos sritis. Ministerija nagrinėja, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir, ar atitinka Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslus (Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 5 punktas). Siekdama tai nustatyti, ministerija turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas. Ministerija, nustačiusi, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo apie tai informuoja prašymą padavusį asmenį, nurodydama tokio sprendimo motyvus (Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 5.3 punktas), o nustačiusi, kad yra pagrindas tenkinti prašymą, parengia ir pateikia Finansų ministerijai Rezervo lėšų skyrimo taisyklėse nurodyto turinio raštą dėl lėšų skyrimo. Vyriausybės nutarimo dėl lėšų skyrimo projekto rengimas priskirtinas išimtinai Finansų ministerijos kompetencijai, kuri yra atsakinga už Vyriausybės rezervo lėšų apskaitos tvarkymą (Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 6.3 ir 10 punktai). Finansų ministerijai, parengus Vyriausybės nutarimo projektą, jis nustatyta tvarka yra derinamas su suinteresuotomis ministerijomis, o galutinį sprendimą priima Vyriausybė.

Pareiškėja prašymą dėl lėšų skyrimo, kaip minėta, išsiuntė Vyriausybei, Finansų ministerijai ir Aplinkos ministerijai (t. I, b. l. 10). Pareiškėja nurodė, kad prašo iš dalies padengti nuostolius, kilusius dėl Alytaus rajono savivaldybėje 2016 m. birželio 17 d. įvykusio škvalo. Kaip minėta, ekstremalusis įvykis, be kita ko, gali būti siejamas ir su gamtiniu įvykiu. Gamtinis įvykis Kriterijų sąraše apibrėžiamas kaip geologinis reiškinys (žemės drebėjimas, karstinis reiškinys, nuošliauža, sufozinis reiškinys), stichinis meteorologinis reiškinys, katastrofinis meteorologinis reiškinys, stichinis hidrologinis reiškinys, katastrofinis hidrologinis reiškinys, vabzdžių antplūdis. Šiuo atveju, nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. birželio 17 d. įvyko ne koks nors kitas gamtinis įvykis, o būtent meteorologinis reiškinys. Atsižvelgdama į tai ir į ministrams pavestas valdymo sritis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja tinkamai adresavo prašymą Aplinkos ministerijai, o Aplinkos ministerija, pagal savo kompetenciją, tinkamai sprendė, ar pareiškėjos prašymas yra tenkintinas, ar ne, t. y. vertino, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir, ar jos atitinka Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslus. Aplinkos ministerija, nustačiusi, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 5.4 punkte nurodyto turinio raštu kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri pagal Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 6.1 punktą, turėjo nagrinėti Aplinkos ministerijos rašte nurodytų lėšų poreikio patenkinimo galimybes (Finansų ministerija, kaip minėta, yra atsakinga už Vyriausybės rezervo lėšų apskaitos tvarkymą). Finansų ministerija, atsižvelgiant į ministrams pavestas valdymo sritis, nebuvo kompetentinga ir negalėjo vertinti pareiškėjos prašymo pagrįstumo pagal Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 5 punktą, t. y. negalėjo vertinti, ar pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir, ar jos atitinka Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo tikslus. Tai, kad šiuo atveju Finansų ministerijai trūko kompetencijos pripažino ir pati Finansų ministerija tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu. Be to, Finansų ministerijos atstovas į teismo klausimą, kodėl Finansų ministerija kreipėsi būtent į Departamentą, atsakė, kad nežino, kokia kita institucija tuos klausimus geriau išmanytų. Vis dėlto, iš bylos dokumentų matyti, kad Departamentas nebuvo kompetentingas atsakyti į Finansų ministerijos iškeltus klausimus, todėl kreipėsi pagalbos į Hidrometeorologijos tarnybą. Šios tarnybos išduotos pažymos pagrindu, Departamentas ir pateikė savo nuomonę Finansų ministerijai, pavadindamas ją išvada bei konstatuodamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo neteisėtumą, nors tam, kaip teisingai nurodo pareiškėja, neturėjo jokių įgaliojimų. Kaip minėta, Departamento atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl gamtinių reiškinių geriau galėtų pasakyti Aplinkos ministerija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad meteorologinius reiškinius geriausiai gali įvertinti prie Aplinkos ministerijos įsteigta Hidrometeorologijos tarnyba, kuri yra kompetentinga teikti meteorologinę informaciją. Byloje yra Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 28 d. išduotas raštas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. birželio 17 d. Lietuvoje škvalo metu vėjo greitis vietomis galėjo būti stipresnis nei 25 m/s. Be to, tuo metu situacija buvo palanki ir viesulams kilti. Rašte nurodoma, kad tiek škvalas, tiek viesulas visuomet yra lokalūs reiškiniai ir dažnai gali nusiaubti vos keliasdešimt ar kelių šimtų metrų ruožą, todėl meteorologijos stočių šie reiškiniai dažnai lieka neužfiksuoti, todėl, vertinant stichinio meteorologinio reiškinio poveikio zoną, remiamasi papildoma informacija, taip pat ir nuostolių patyrusių gyventojų liudijimais. Rašte nurodoma, kad remiantis empiriniais duomenimis medžiai išverčiami vėjo greičiui pasiekus 24,5 m/s ir didesnį greitį, o esant vėjo greičiui nuo 20,8 iki 24,4 m/s tik lūžta medžių šakos (t. I, b. l. 91–92). Teisėjų kolegija pastebi, kad šią informaciją patvirtina ir empirinė vėjo intensyvumo – tarptautinė Boforto skalė (t. I, b. l. 30). Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono savivaldybės gyventojų liudijimai (prašymai) ir byloje esančios nuotraukos (t. I, b. l. 39, 52–55, 61, 71, 80), atsižvelgiant į Hidrometeorologijos tarnybos 2016 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktą informaciją, yra akivaizdus ir pakankamas įrodymas, kad Alytaus rajono savivaldybėje tą dieną įvyko ne paprastas, o stichinis meteorologinis reiškinys, t. y., kad jis pasiekė rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. D1-870 (redakcija, galiojusi 2016 m. birželio 17 d.). Tačiau šiais aspektais taip pat reikšminga tai, kad Aplinkos ministerija, pagal kompetenciją ir Rezervo lėšų skyrimo taisykles nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl lėšų skyrimo, turėjo teisę spręsti, ar apskritai yra poreikis kreiptis į kokias nors kompetentingas institucijas, t. y. Aplinkos ministerija sprendimą dėl prašymo pagrįstumo galėjo priimti ir nepasinaudojusi šia teise. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas atvejis buvo kitos ministerijos (t. y. Aplinkos ministerijos) kompetencijoje, Finansų ministerijai buvo sunku įvertinti pareiškėjos prašymo pagrįstumą, tinkamai nustatyti, ar šiuo atveju buvo pagrindas kreiptis į kompetentingą instituciją, jei taip, tai į kokią ir su kokiais klausimais. Visa tai rodo, kad Rezervo lėšų skyrimo taisyklėse nustatytas prašymo pagrįstumo nagrinėjimo priskyrimas pagal ministrų valdymo sričių kompetenciją nėra savitikslis, tai reiškia, kad jokia kita ministerija, taip pat ir Finansų ministerija, neturi įsiterpti į kitos ministerijos kompetencijos ribas. Tokiu atveju būtų išvengta tokių nesusipratimų, kai dėl kompetencijos trūkumo pasikreipiama ne į tą instituciją, o institucija pateikia nekompetentingą nuomonę, įvertinusi ne tuos duomenis, kurie turi būti įvertinti konkrečioje situacijoje, neatsižvelgusi į visumą reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai vadovaudamasi informacija, negalinčia atspindėti faktinės situacijos ir t. t. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta Finansų ministerijos argumentus, kad civilinės saugos srityje Departamentas yra kompetentingiausia institucija, formuojanti politiką civilinės saugos srityje. CSĮ II skyriuje yra įtvirtinti civilinės saugos sistemos subjektai, kuriems įstatymu yra nustatyta kompetencija civilinės saugos srityje. Tokiais subjektais pirmiausiai yra Vyriausybė, tada Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija bei specialiai sudaromos ekstremalių situacijų komisijos (pirmo ir antro lygio). Po šių subjektų įstatymas taip pat įvardija Departamentą, kitas ministerijas ir savivaldybės administracijos direktorių. Departamentui priskirtas ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymas, numatyta pareiga perspėti gyventojus, kad jie galėtų imtis priemonių, siekdami išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, taip pat pavesta organizuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, pavesta rengti civilinės saugos pratybas ir kitos funkcijos, tačiau Departamentui nėra pavesta vertinti kitų civilinės saugos sistemos subjektų (pavyzdžiui, ekstremalių situacijų komisijų ar savivaldybių administracijos direktorių) sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Finansų ministerija, pagal Rezervo lėšų skyrimo taisyklių 5 punktą vertindama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, veikė ultra vires, nes tokį vertinimą pagal minėtas taisykles turėjo atlikti (ir atliko) Aplinkos ministerija. Kaip minėta, galutinį sprendimą dėl lėšų iš Vyriausybės rezervo skyrimo, priima Vyriausybė. Vyriausybėje svarstant tam tikrą klausimą ir už jį balsuojant posėdžio metu savo nuomonę lygiomis teisėmis gali išreikšti kiekvienas ministras, taip pat ir finansų, nepaisant to, kad Finansų ministerija pagal Rezervo lėšų skyrimo taisyklių nuostatas yra įgaliota parengti ir pateikti Vyriausybės nutarimo projektą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas visiškai – skundžiami Finansų ministerijos sprendimai panaikinami kaip neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Finansų ministerija įpareigojama pateikti Vyriausybei nutarimo dėl lėšų pareiškėjai skyrimo iš Vyriausybės rezervo projektą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą „Dėl lėšų skyrimo 2016 m. birželio 17 d. audros padarytai žalai atlyginti ir 2016 m. gruodžio 8 d. raštą „Dėl lėšų skyrimo“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti Vyriausybės nutarimo dėl lėšų Alytaus rajono savivaldybei skyrimo iš Vyriausybės rezervo projektą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolita RasiukevičienėHalina Zaikauskaitė