Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. G.

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. B. ir L. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovai Ž. B. ir L. K. turi santuokoje gimusį sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo šalys sutarė, kad nepilnamečiui sūnui N. K. išlaikymą teiks abu vaiko tėvai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-17 įsakymu Nr. A-168 Ž. B. (buvusios K.) šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-02 įsakymu Nr. A-2 nuo 2011-12-13 N. K. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta senelė D. B., nes atsakovė nesirūpino savo vaiku, paromis negrįždavo namo, girtaudavo, agresyviai elgdavosi, dažniausiai jos vaiką prižiūrėjo vaiko senelė D. B.. Atsakovas L. K. tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pagal Šiaulių lopšelio-darželio „Gintarėlis" ir Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė" pateiktus duomenis, N. K. rūpinasi vaiko močiutė, domisi vaiko elgesiu, savijauta, ugdymu darželyje, vaikas prisirišęs prie globėjos, tėvai nesilanko ugdymo įstaigose. 2013-07-04 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras informavo, kad jie nuo 2013-01-29 neturi galimybių Ž. B. teikti socialinių paslaugų, nes telefonu su ja susisiekti nepavyksta, nurodytu adresu ji nerandama, į kvietimus atvykti į socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą moteris nereaguoja. Socialinių darbuotojų nuomone, Ž. B. visiškai nesistengia keisti gyvenimo būdo, nepriima jai siūlomos pagalbos, nebendrauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų ir nėra požymių, kad situacija galėtų keistis į gerąją pusę. Centro policijos nuovados duomenimis, dėl Ž. B. netinkamo elgesio skundų nėra, į policijos įskaitą ji neįtraukta, 2012 metais 3 kartus bausta pagal LR ATPK 178 str. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje). Atsakovai savo vaiku Vaiko teisių apsaugos skyriuje nesidomėjo, dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė. Nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, atsakovė nepriima teikiamos socialinių darbuotojų pagalbos, o atsakovas nuolat daro nusikaltimus. Vaikas atsakovų šeimoje neauga beveik dveji metai, ir jie nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kad nenutrūktų tėvų ir vaiko emocinis ryšys ir vaikas galėtų grįžti į biologinių tėvų šeimas. Atsakovai nevykdydami pareigų savo vaikui, daro žalingą įtaką jo vystymuisi, vaikas negali augti šeimoje, jie visiškai juo nesirūpina todėl, mano, jog tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią Ž. B. ir L. K. vaiko N. K. atžvilgiu.

Atsakovas L. K. į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), išsiųsti ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti. Nustačius, kad atsakovo buvimo vieta nežinoma, ieškovo prašymu, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (82–83, 101 b. l.), tačiau atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi procesinių priemonių atsakovo dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui L. K. nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina užtikrinant vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai Ž. B. (buvusi pavardė K.ė) ir L. K. yra N. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (5 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo šalys sutarė, kad nepilnamečiui sūnui N. K. išlaikymą teiks abu po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, kuri paskirta vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (7, 65-67 b. l.).Š

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-17 įsakymu Nr. A-168 Ž. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-02 įsakymu Nr. A-2 nuo 2011-12-13 N. K. nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta senelė D. B., nes atsakovė nesirūpino savo vaiku, paromis negrįždavo namo, girtaudavo, agresyviai elgdavosi, atsakovas tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (30 b. l.).

Posėdžio metu liudytoja apklausta Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovę Ž. B. pažįsta nuo 2011 m. vasario mėnesio, kai šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jai dažniausiai tekdavo bendrauti su D. B., nes Ž. B. po 2-3 paras nebūdavo namuose, į tarnybą prisikviesti jos nepavykdavo. Buvo jai sudaryti socialiniai planai, tačiau ji reikšdavo nepasitenkinimą, įpareigojimų nevykdydavo, nustačius vaikui globą, bendravimas nutrūko.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų Socialinių paslaugų centro, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, su atsakove Ž. B. buvo atliekamas socialinis darbas, nes šeimoje konstatuotos problemos – Ž. B. piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, negrįžta į manus, nesirūpina sūnaus priežiūra ir auklėjimu, ne kartą teista už nusikalstamas veikas (49-51 b. l.). N. K. tėvas atsakovas L. K. taip pat nesirūpina, juo nesidomi, nelanko ir neteikia išlaikymo, yra linkęs daryti nusikaltimus ir šeima apie jį neturi jokios informacijos (34 – 41 b. l.). Dėl šių aplinkybių N. K. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskiriant atsakovės mamą močiutę – D. B.. Nuo 2013-01-29 socialiniai darbuotojai neturi galimybės teikti socialinę pagalbą atsakovei Ž. B., nes jos telefonas išjungtas, nurodytu adresu jos rasti nepavyksta, į kvietimus atvykti į tarnybą moteris nereaguoja, yra abejinga sūnaus priežiūrai, nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio jai nutraukta darbo paieška Darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius, todėl šiuo metu jokių pajamų neturi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad atsakovai dėl savo netinkamo gyvenimo būdo iki santuokos nutraukimo ir dabar nesirūpina sūnumi ir nevykdo savo pareigos auginti ir auklėti vaiką. Atsakovė Ž. B. pati sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus N. K. atžvilgiu, ir kad jam būtų nustatyta globa, paskiriant nuolatine globėja jos mamą D. B..

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovai Ž. B. ir L. K. dėl savo kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių (piktnaudžiavimo alkoholiu, nerūpestingumo, nusikalstamų veikų, ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė nurodė, kad atsakovei teikta socialinė pagalba nedavė jokio teigiamo rezultato, priešingai ji reiškia darbuotojams nepasitenkinimą, nevykdo įpareigojimų, vengia bendravimo, į namus grįžta girta ir agresyvi, turi polinkį į alkoholį. Ne kartą buvo vaiko teisių apsaugos tarnybos įspėta dėl netinkamo nepilnamečio sūnaus priežiūros, tačiau jokių išvadų nepadarė. Trečiasis asmuo atsakovės motina D. B. teigė, kad atsakovė skambina ir bendrauja su sūnumi epizodiškai ir dažniausiai būdama girta, dalija sūnui pažadus ir jų neištęsi, nesidomi sūnaus gyvenimu, vagia, todėl nemano, kad atsakovė gali pasikeisti, susitvarkyti savo gyvenimą ir tinkamai prižiūrėti vaiką.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė Ž. B. ieškinį pripažino, taip pat į tai, kad atsakovė Ž. B. ir vaiko tėvas L. K. jau ilgą laiką iš esmės nusišalino nuo turtinių ir neturtinių pareigų vaikui vykdymo, nerodė jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaiko auginimą ir rūpinimąsi juo, nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovė iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į sūnų ir imtųsi tam aktyvių veiksmų, kad pasikeistų aplinkybės priešingai ignoruoja specialistų teikiamą socialinę pagalbą ir pati sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu. Atsakovų negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, neabejotinai daro vaikui neturtinę žalą, kadangi vaikas, žino kas yra jo tėvai ir auga be pakankamo motinos ir tėvo dėmesio.

Apribojus atsakovų Ž. B. ir L. K. valdžią jų nepilnamečio vaiko N. atžvilgiu, nepilnamečiui jų vaikui skirtina nuolatinė globa, nustatant jo gyvenamąją vietą su nuolatine globėja (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str., 3. 265 str.).

Globėjai skiriami atsižvelgiant į jų moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovo poziciją, N. K. globėja ir turto administratore paskiriama atsakovės Ž. B. mama (Gimimo liudijimas Nr. AA Nr. 123727), vaiko močiutė D. B., kuri nuo 2011-12-13 paskirta laikinąja vaiko globėja, su kuria vaikas gyvena šiuo metu, kuri rūpinasi berniuku, jį prižiūri, augina, auklėja, išlaiko. D. B. gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje kartu su broliu, turi būtiniausius baldus ir buities daiktus, gauna socialinę pašalpą. Kaip pažymėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, D. B. tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos pareigas, jam sudarytos pagal galimybes patenkinamos gyvenimo sąlygos.

Kartu su nepilnamečiu vaiku ir D. B. sodo namelyje (duomenys neskelbtini), gyvena ir globėjos brolis E. J.. E. J. sutinka, kad jo sesers D. B. globojamas anūkas N. K. gyventų kartu. Margių sodų bendrijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad D. B. sodų bendrijoje gyvena nuo 2006 m. palaiko gerus santykius su kaimynais, neturi žalingų įpročių ir nuo mažens prižiūri savo anūką Nojų (46 b. l.).

Įvertinus tai, kad laikinoji globėja D. B. šiuo metu N. sudaro pagal galimybes patenkinamas vaiko gyvenimo sąlygas sodo namelyje, keistina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nurodant, kad N. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su nuolatine globėja D. B. (CK 3.265 str. 1 p.). Minėtu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo patvirtintas N. K. tėvų susitarimas išlaikymą sūnui teikti periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį ir vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina. Nustačius N. K. nuolatinę globą, taip pat nustatytina, kad vaiko turtą ir lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys globėja D. B..

Teismas atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje teisėje yra pripažįstama vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais net tais atvejais, kai su vienu ar abiem tėvais jis yra išskiriamas, jeigu bendravimas nekenkia vaiko interesams (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nesvarbu, dėl kokių priežasčių netekus tėvų globos, daugeliu atveju išlieka vaiko sąsajos su tėvais, noras su jais matytis ir bendrauti, todėl vaiko globėjas (rūpintojas) turi pareigą gerbti vaiko teisę bendrauti su tėvais ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti, jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.271 straipsnis). Ši teisė gali būti ribojama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl amoralaus tėvų elgesio, smurto, piktnaudžiavimo alkoholinėmis, narkotinėmis ar kitomis panašiomis medžiagomis ir pan. Nepagrįstas draudimas vaikui bendrauti su tėvais gali būti laikomas netinkamu globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu. Šiuo atveju vaiko teisė bendrauti su savo tėvais turėtų būti aiškinama plačiau ir apimti taip pat vaiko galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). CK 3.271 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta globėjo (rūpintojo) pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais ir artimaisiais giminaičiais.

Atsakovams išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai jokio turto ir pajamų neturi, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 268 str. 5 d., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui N. K., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti N. K., (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su globėja D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkymo uzufrukto teise ir nepilnamečio vaiko N. K., (duomenys neskelbtini) turto administratore paskirti globėją D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.