Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalies, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba vyresniajam komisarui D. P., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. P. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. gegužės 4 d. pateikė skundą (2-9 b. l.), kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) (10 b. l.) dalį, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba vyresniajam komisarui D. P..

Teismo posėdžių metu pareiškėjas D. P. nurodė, kad 2011-04-05 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis nesilaikė pareigybės aprašyme numatytų reikalavimų, t.y. neužtikrino, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, bei nevykdė pareigybės aprašyme numatytų funkcijų skirti įpareigojimus ir tikrinti, kaip jie yra vykdomi. Pareiškėjas su įsakymu ir tarnybinio patikrinimo išvada nesutinka, nes, jo manymu, padaryta neteisingų vertinimų ir pažeidimų. Atlikusi tarnybinį patikrinimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta komisija konstatavo, kad dėl kitų pareigūnų padarytų pažeidimų yra kaltas jis, tačiau neatkreipė dėmesio į pareiškėjo bei tarnybinio patikrinimo metu kitų pareigūnų, t.y.: V. Jankausko, A. Ž., I. Jankausko, R. P., M. Lukoševičiaus ir kt., duotus paaiškinimus, kad protokolus jie visuomet surašydavo prieš patalpinant asmenis į laikino sulaikymo kamerą. Komisija rėmėsi tik pateikta dviejų pareigūnų išvada, kurioje išanalizuota sulaikymo protokole užfiksuota informacija ir nustatyta, kad buvo 95 atvejai, kai administraciniai sulaikymo protokolai surašyti netalpinant asmenų į sulaikymo patalpas, nors toks faktinis protokolo nesurašymas nebuvo nė vienu metu užfiksuotas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad asmenys į sulaikymo kamerą buvo talpinami nesurašant administracinio sulaikymo protokolo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra kaltinamas, jog skirdamas įpareigojimus netikrino, kaip jie yra vykdomi, tačiau tokie įpareigojimai patikrinimo išvadose nėra įrašyti, neapibrėžti, nedetalizuota, kam ir kada duoti kokie nors įpareigojimai ar nurodymai ar kad neužtikrintas jų vykdymas. Tokių faktų nepateikė nei atsakovo atstovas, jų nepatvirtino liudytojai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas kaltinamas, kad neužtikrino ir netikrino, kaip tuo metu buvo vykdoma tuometinio viršininko pavaduotojo K. Andrijono deleguota kontrolės funkcija. Pabrėžė, kad tuometiniam Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojui Kęstučiui Andrijonui nedelegavo jokių funkcijų, savo funkcijas, apibrėžtas pareigybės aprašyme, vykdė pats, o valdymo poskyrio kontrolė buvo tiesioginė pavaduotojo Kęstučio Andrijono veikla. Taip pat tarnybinio patikrinimo išvadoje, atsiliepime į skundą, atsakovo atstovo pasisakymuose nebuvo nurodyta, kad buvo analizuojama ar tikrinama kokia nors pareiškėjo, kaip policijos komisariato viršininko, kontrolės sistema, kad buvo nustatyti kontrolės mechanizmai, ar jų iš viso nebuvo. Todėl pareiškėjas mano, jog negali būti nubaustas už tai, kas nebuvo aptarta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pabrėžė, kad nenustačius tarnybinio pažeidimo fakto, pareiškėjui nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą. Neįvardinus konkretaus pažeidimo negalima jo konstatuoti. Prašo teismo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalį, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – vyresniajam komisarui D. P..

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui buvo paskirta teisėtai, pagrįstai. Įsakymas išleistas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, jo naikinti nėra pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti, įvertinti įrodymai leido patikrinimo išvadoje konstatuoti, kad pareiškėjas Pakruojo PK viršininkas D. P., atlikdamas jam pavestas funkcijas, nevykdė savo pareigybės aprašymo reikalavimų, neužtikrino, kad PK veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, neskyrė įpareigojimų, netikrino, kaip jie yra vykdomi. Atsakovo atstovas mano, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog komisija atlikusi patikrinimą nekreipė dėmesio į pareigūnų, rašiusių administracinio sulaikymo protokolus, paaiškinimus ir argumentus, tai išvadoje yra įvertinta. Taip pat įvertinti pareiškėjo argumentai, išdėstyta pačios komisijos nuostata, suformuota įvertinus ir kitų pareigūnų paaiškinimus, bei surinkta medžiaga. Iš užpildytų administracinių sulaikymo protokolų kopijų, pateiktų teismui, matyti, kad administracinio sulaikymo protokolai buvo surašomi, kai sulaikomi asmenys išblaivėdavo, t.y. nebuvo laikomasi LR generalinio policijos komisaro 2001-06-25 įsakymo Nr. 278 „Patvirtintos policijos įstaigų, budėtojų, padalinio darbo organizavimo instrukcijos“, 2010-06-30 įsakymu Nr. 5V-553 patvirtintos „Policijos įstaigų operatyvaus valdymo darbo organizavimo instrukcijos“. LR generalinio policijos komisaro įsakymo normos yra blanketinės, nukreipia į LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą. LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas išaiškina, kas turi būti pažymėta administracinio sulaikymo protokole, t.y.: surašymo data, vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie sulaikytąjį, asmenybės sulaikymo laikas, vieta, motyvai, nurodomi administracinio sulaikymo terminai bei, kad administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolo surašymo momento ir girto asmens – nuo jo išblaivinimo laiko. Jeigu žmogus yra uždaromas į laikino sulaikymo kamerą, akivaizdu, kad jis yra sulaikomas, todėl administracinio sulaikymo protokole trūksta konstatavimo, kokiu laiku žmogus yra išblaivėjęs ir nuo kada skaičiuojamas sulaikymo terminas. Pareiškėjo paaiškinimas, kad kompiuteriu surašomo administracinio sulaikymo protokolas iš karto buvo atspausdinamas išblaivėjus asmeniui, jį paleidžiant, laikas buvo rašomas pagrįstai, yra vertintinas kritiškai, nes iš teismui pateiktų administracinių sulaikymo protokolų tekstų matyti, kad kai kuriuose protokoluose data rašoma kompiuteriu, tačiau šios užpildytos datos nesutampa su tomis, kurios nurodytos, kai asmenys buvo pristatomi į PK, t.y. protokolo surašymo data sutapdavo su asmens išblaivėjimo data. Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis, yra nepagrįstas. Komisija išvadoje aiškiai atskleidė pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį, nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Pakruojo rajono PK viršininku, bei turėdamas teisinį išsilavinimą, tikrinant ir koordinuojant Pakruojo r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų darbą, turėjo ir galėjo žinoti, kad 2010 metais administracinio sulaikymo protokolai buvo pildomi netinkamai. Komisija nustatė pareiškėjo kaltę ištyrusi visus įrodymus, nustatė du struktūrinius elementus – intelektualinį, kai parengties pareigūnai daro ne taip, kaip turėtų daryti vadovaudamiesi teisės normomis, bei aplaidžiai elgdamiesi toliau sudaro sąlygas elgtis ne kaip reikalauja teisės normos. Pareiškėjas turėjo visus svertus bei jam suteiktus įgaliojimus, priemones, kad paveiktų savo pavaldinius taip, kaip reikalauja teisės aktai. Mano, kad pareiškėjo veikla buvo tinkamai kvalifikuota – kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas.

Pareiškėjo D. P. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tai, jog jis nevykdė Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK viršininko pareigybės aprašymo 7.3. p. („užtikrina, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų“) ir 7.9. p. („skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie yra vykdomi) numatytų funkcijų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-02-02 įsakymu Nr. 40-V-87 (48 b. l.) sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) tarnybiniam patikrinimui atlikti 2011-04-01 išvadoje „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) Nr. 40-IS-60 (11-30 b. l.) nurodoma, jog D. P., vykdydamas jam pavestas funkcijas, t. y. būdamas asmeniškai atsakingas už Šiaulių apskrities VPK Pakruojo PK pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, būdamas atsakingas už Pakruojo r. PK veiklą įgyvendinant LR įstatymus, Lietuvos policijos generalinio komisaro bei Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymus ir nurodymus, neužtikrino, kad Pakruojo r. PK OVP būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, skirdamas įpareigojimus netikrino, kaip jie yra vykdomi, taip pat netikrino, kaip buvo vykdoma tuometiniam Pakruojo r. PK viršininko pavaduotojui K. Andrijonui deleguota Pakruojo r. PK OVP kontrolės funkcija, todėl netinkamai vykdė Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK viršininko pareigybės aprašymo 7.3. p. („užtikrina, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų“) ir 7.9. p. („skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie yra vykdomi) numatytas funkcijas.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Pagal bylos duomenis pareiškėjas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas) ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą. Statuto 25 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti pareigūnus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje „Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkoje“ (toliau – ir Tvarka). Pagal minėto Statuto straipsnio ir Tvarkos nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus.

Viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nors Statute ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto 26 straipsnis, Tvarkos 20 punktas). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, dalis, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Kaip jau minėta, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kt. reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes.

Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos (2011-02-01 Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo Vinco Urbonavičiaus tarnybinis pranešimas, Tarnybinio patikrinimo išvada su medžiaga, l. 22; Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-02-02 įsakymas „Dėl komisijos sudarymo atlikti tarnybinį patikrinimą“ Nr. 40-V-87, Tarnybinio patikrinimo išvada su medžiaga, l. 23, Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ D. P., Tarnybinio patikrinimo išvada su medžiaga, l. 70-71, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK viršininko D. P. tarnybinis pranešimas „Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – Paaiškinimas), Tarnybinio patikrinimo išvada su medžiaga, l. 60-61, Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo 2011-04-01 išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų veiksmų“ Nr. 40-IS-60, Tarnybinio patikrinimo išvada su medžiaga, l. 1-20, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-04-05 įsakymas „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ Nr. 40-TE-130) galima daryti išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK tinkamai atliko patikrinimą, nepažeisdamas procedūrinių taisyklių. Nepaisant to, jog byloje esanti komisijos Išvada formaliai atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau, teismo manymu, išvadoje D. P. pateikti argumentai bei kaltinimai yra nepagrįsti.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos (2006-09-18 pakeitimas Nr. 5-V-546) 30.2.1.1. p. nurodoma, jog į sulaikymo patalpas gali būti uždarytas (vaikų laisvės apribojimas turi būti kiek galima trumpesnis) pristatytas į budėtojų padalinį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki 5 valandų (jei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 267 straipsnyje numatytais pagrindais administracinis sulaikymas trunka ilgiau, asmuo perkeliamas į areštinę), kai jam taikomas administracinis sulaikymas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 265, 266 ir 267 straipsniuose nurodytais pagrindais ir tvarka (asmeniui, taip pat ir neblaiviam, turi būti surašytas administracinio sulaikymo protokolas). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 39.1.1. p. nurodyta, jog kai asmuo uždaromas į laikino sulaikymo patalpas, jam taikomas administracinis sulaikymas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 265, 266 ir 267 straipsniuose nurodytais pagrindais ir tvarka (asmeniui, taip pat ir neblaiviam, turi būti surašytas administracinio sulaikymo protokolas). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 265 str. 1 d. nurodoma, jog dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 267 str. 4 d. numato, jog administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko.

Teismas, įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, gali daryti išvadą, jog teisės aktuose nėra nurodyta administracinių sulaikymo protokolų pildymo tvarka. Iš minėtų teisės normų išplaukia, jog svarbiausia, kad taikant asmeniui administracinį sulaikymą apskritai būtų surašytas administracinio sulaikymo protokolas, kad užtikrinant pagrindines žmogaus teises iš tokio administracinio sulaikymo protokolo matytųsi jo pristatymo į policijos komisariatą, sulaikymo (išblaivėjimo) laikas, paleidimo iš policijos komisariato laikas, vieta ir motyvai. Teisės aktuose taip pat nėra nurodyta, jog administracinio sulaikymo protokole turi būti įrašytas jo surašymo laikas valandomis.

Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas D. P. netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 7.3. p. numatytą funkciją – „užtikrina, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų“. Atsakovo atstovas viename iš teismo posėdžių nurodė, jog administracinio sulaikymo protokole trūksta konstatavimo, kokiu laiku žmogus yra išblaivėjęs ir nuo kada skaičiuojamas sulaikymo terminas. Iš į bylą pateiktų Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pareigūnų surašytų administracinio sulaikymo protokolų (114 b. l.) matyti, jog minėti protokolai surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 265, 266 ir 267 straipsniuose nurodytais pagrindais ir tvarka, t.y.: nurodyta protokolų surašymo data ir vieta, sulaikymo laikas, taip pat nurodytas paleidimo laikas. Atsakovas ginčija, jog pareiškėjo vadovaujamame policijos komisariate pareigūnai netinkamai pildė administracinio sulaikymo protokolus, t.y. vietoj surašymo datos nurodydavo išblaivėjimo datą ir laiką. Pažymėtina, jog Šiaulių apskrities VPK nėra priimta jokių taisyklių, reglamentuojančių administracinio sulaikymo protokolų pildymo tvarką policijos komisariatuose (kitaip nei kitose institucijose, pvz., Panevėžio apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 50-V-203 buvo patvirtinta administracinio sulaikymo protokolo forma ir administracinio sulaikymo protokolo pildymo taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio mėn. 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1081-11). Atsakovo atstovas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 267 str. 4 d. ir nurodė, jog administracinio sulaikymo protokole yra nurodomi administracinio sulaikymo terminai bei, kad administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolo surašymo momento ir girto asmens – nuo jo išblaivinimo laiko. Teismo manymu, komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nepateikė jokių įrodymų, jog patalpinant asmenis į laikino sulaikymo patalpas administracinio sulaikymo protokolai nebuvo surašomi. Tokiu atveju, esant pagrįstų abejonių dėl administracinio sulaikymo protokolų pildymo laiko, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Komisija tinkamai neįvertino pareiškėjo bei kitų Pakruojo rajono PK pareigūnų paaiškinimų, jog administracinio sulaikymo protokolai buvo surašomi faktiškai sulaikant neblaivius asmenis. Nors į bylą pateiktuose administracinio sulaikymo protokoluose nurodyta ne jų surašymo, o asmens išblaivėjimo data, toks pažeidimas laikytinas neesminiu, kadangi iš surašyto administracinio sulaikymo protokolo matosi, kada asmuo buvo faktiškai sulaikytas (pristatytas), kada išblaivėjo bei kada buvo paleistas, t.y. administracinio sulaikymo protokolai užpildyti vadovaujantis teisės aktais. Atsakovo atstovo teiginys, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija Išvadoje aiškiai atskleidė pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį, nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Pakruojo rajono PK viršininku, bei turėdamas teisinį išsilavinimą, tikrinant ir koordinuojant Pakruojo r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų darbą, turėjo ir galėjo žinoti, kad 2010 metais administracinio sulaikymo protokolai buvo pildomi netinkamai, laikytinas nepagrįstu, kadangi remiantis teisės aktų nuostatomis Pakruojo r. PK administracinio sulaikymo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo pildomi tinkamai, t.y. jie buvo surašyti nurodant tiek pristatymo į policijos komisariatą laiką, tiek išblaivėjimo (sulaikymo) laiką, tiek paleidimo iš policijos komisariato laiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Išvadoje nurodytas teiginys, jog pareiškėjas D. P. neužtikrino, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, laikytinas nepagrįstu.

Išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėjas D. P. eidamas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK viršininko pareigas netinkamai vykdė jo pareigybės aprašymo 7.9. p. nustatytą funkciją – „skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie yra vykdomi”. Pažymėtina, jog išvadoje nėra nurodoma, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė D. P. pareigybės aprašymo 7.9. p. pažeidimas. Šiuose pareigybės aprašymo punktuose numatytos tik bendrosios pareigos, todėl konstatuojant jų pažeidimą turi būti konkretizuoti ir detaliai aprašyti kalti asmens veiksmai. Konstatavus, jog tam tikras vadovas nevykdo vidaus kontrolės, būtina nustatyti, kokių konkrečių kontrolės rūšių (formų) vadovas nevykdo, neefektyviai ar kitaip netinkamai vykdo, tai turi tiesioginę reikšmę tarnybinės nuobaudos individualizavimui.

Pareiškėjas savo Paaiškinime atsakovui nurodė, jog periodiškai, darbo laiku ir ne darbo valandomis, tikrindavo pavaldžius pareigūnus – ar yra surašyti administracinio sulaikymo protokolai. Teigė, jog tokių medžiagų kontrolę vykdydavo pakartotinai, kai medžiagos buvo siunčiamos nagrinėti teismui ar įgaliotam pareigūnui.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Teismas pažymi, kad, priešingai nei yra reikalaujama, nei skundžiamame Įsakyme, nei Išvadoje nėra tiksliai nurodyta, kokių konkrečių kontrolės veiksmų pareiškėjas neatliko, t. y. nėra įvardintas D. P. neveikimas, kuriuo galimai pažeisti jo pareigas bei jų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, jog kontrolė vykdoma netinkamai, grindžiami ne pareiškėjo, o kitų pareigūnų netinkamai atliktais veiksmais (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 18).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatytas būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – konkreti priešinga teisei pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas).

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagą, Išvadą bei Įsakymą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui D. P. tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, atsakovo Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalis, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – vyresniajam komisarui D. P., naikintina.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities VPK dėl Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalies, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba vyresniajam komisarui D. P., panaikinimo tenkinti.

Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-04-05 įsakymo Nr. 40-TE-130 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniajam komisarui D. P. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalį, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba vyresniajam komisarui D. P., panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.