Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms G. K. ir B. G., pareiškėjų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, suinteresuotiems asmenims S. K., V. A., Kauno miesto savivaldybės atstovei Astai Kelmelienei, nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir B. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., V. A., Kauno miesto savivaldybei ir Nacionalinei Žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir daikto valdymo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos G. K. ir B. G., gyvena savo tėvo P. A. pastatytame gyvenamajame name, unikalus Nr. 1995-3005-1018, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtą gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus P. A. pasistatė dirbant S. Neries kolūkyje 1953 m. 1959m. kovo mėn. 3d. Kauno raj. S. Neries kolūkio protokolu Nr.4 buvo nutarta išskirti jų tėvui P. A. 0,15 ha žemės sklypą, Naujasodžio kaime, Kauno rajone. Tėvas namą pasistatė 1953 m. Tuo metu Salomėjos Neries kolūkis buvo Palemone, ir turėjo būti registruotas ūkinėse knygose. Palemono gyvenvietė prie Kauno miesto buvo prijungta 1959m. spalio 5d. Kauno raj. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu, tačiau iš 2008-02-27d. Kauno m. savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnijos rašto matyti, kad ūkinių knygų seniūnijai saugoti neperduota. Pareiškėjų tėvas P. A. pagal Kauno raj. DŽDT Vykdomojo komiteto gamybinės grupės prie Kauno raj. architekto paruoštą ir patvirtintą ir suderintą projektą, atliko namo rekonstrukcijos darbus. Tėvas įstatymų nustatyta tvarka namo nepridavė ir neįregistravo, todėl kreipėsi dėl statybos leidimo pratęsimo. 1968 06 20 buvo gautas leidimas iš Kauno miesto Statybos ir architektūros kontrolės skyriaus statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą - garažą. Tačiau minėti pastatai tėvo vardu liko neįregistruoti, daiktinės teisės yra neįregistruotos, o gyvenamojo namo naudotoju yra įvardintas pareiškėjų tėvas P. A.. Su pareiškėjų tėvu P. A. buvo sudaryta žemės sklypo neterminuoto naudojimo sutartis. 1959 m. kovo 3d. protokolu Nr. 4 pareiškėjų tėvui buvo išskirtas 0,15 ha žemės sklypas Nr. 248-a, Naujasodžio kaime. Už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčiu buvo apmokestinta pareiškėjų mama M. E. A., tačiau vadovaujantis 1992-06-25 LR Žemės mokesčio įstatymo Nr. 1-2675, 6 str., kaip senatvės pensininkei, nuomos už žemę jai mokėti nereikėjo. Ginčo name pareiškėjos gyveno kartu su seserimi S. K., broliu V. A.. 1979 metais spalio 12 d. P. A. mirė, o pareiškėjos liko gyventi tėvo statytame name kartu su savo mama, seserimi ir broliu. Šią nuosavybę pareiškėjos kartu su mama nepertraukiamai valdė iki mamos mirties, kaip savo, B. G. nuo 1979 metų, o G. K. nuo 1994 metų. Rūpinosi minėtu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, mokėjo komunalinius mokesčius, jį remontavo. 2004-08-13, mirus pareiškėjų mamai M.E. A., G. K. ir B. G., liko gyventi ginčo name. Kreipėsi į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, tačiau nesant įregistruotai nuosavybei, nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Pareiškėjų sesuo S. K. ir brolis V. A. sukūrę savo šeimas, ir sudarius santuoką, gyvena atskirai. Nėra jokių apribojimų įteisinti pareiškėjoms G. K. ir B. G. nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į ginčo gyvenamąjį namą.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. parodė, kad iki savo vedybų ginčo name gyveno ir sesuo K. S., brolis V. A.. Po vedybų jie iš namo išsikėlė gyventi kitur. Paaiškėjo, kad pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta. Brolis buvo paėmęs visus dokumentus, išlaikė juos metus laiko ir nieko nesutvarkė. Rūkykla, pavėsinė, ūkinis pastatas yra nugriauti, jų dabar nėra. Pati mokesčius pradėjo mokėti nuo 2004 m. Dirbo nuo 16 metų, prisidėdavo prie mokesčių. Kaip mokėtojos, būdavo įrašyta mamos pavardė.

2011-06-14 teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. parodė, kad kieme stoginės jau nebėra. Su seserimi ten gyveno, viską tvarkė. Žemės tarnyba atsisakė registruoti, pasiūlė kreiptis į teismą.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja B. G. paaiškino, kad po tėtės mirties su mama vyko pas notarą dėl paveldėjimo. Mama buvo atleista nuo mokesčių. Vėliau mama sunkiai sirgo, gaudavo tik invalidumo pašalpą. Dirbo nuo 16 metų, mokėjo mokesčius. K. ir A. po vedybų išsikėlė gyventi kitur. K. ir A. (duomenys neskelbtini), negyvena jau 20 metų. Tėvas P. A. iki galo nesusitvarkė pastatų dokumentų gal dėl to, kad buvo išgeriantis. Savavališkai pastatyti pastatai yra nugriauti. Mokesčius už (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus pradėjo mokėti praėjus 4-5 metams po i tėvelio mirties, t.y. 1984-5 m.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė A.M. Šlapikienė nurodė, kad pareiškėjų tėvas buvo išgeriantis, nebuvo išsaugoti dokumentai. Paskutinius 10 metų suinteresuoti asmenys S. K. ir V. A. ten negyveno, turto nevaldė. Gyvenamasis namas nėra savavališka statyba, o rūkyklos, pavėsinės ir ūkinio pastato nebėra.

2011-06-14 teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė A.M. Šlapikienė nurodė, kad suinteresuoti asmenys S. K. ir V. A. patvirtino, kad jau daug metų negyvena ginčo name, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad susitvarkytų dokumentus. Buvo sudaryta neterminuota žemės nuomos sutartis, išduotas statybos leidimas. Suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nereiškia. Pareiškėjos daiktą valdyti praėjo tesėtai.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. K. nurodė, kad 1982 m. ištekėjo, iš (duomenys neskelbtini) išsikėlė pas vyrą. Brolis vedė po 2 metų, irgi išvyko gyventi kitur. Tėtis buvo miręs, mama- dar gyva. Sesuo G. jau dirbo, vėliau pradėjo dirbti ir sesuo K.. Jos visą laiką ten gyveno. Su pareiškimu nesutinka, nes ji su broliu A. irgi turi teisę į namo dalis. Remontus (duomenys neskelbtini) darydavo ir jos šeima, prisidėdavo. Po mamos mirties turtinius reikalus ėmėsi tvarkyti brolis A.. Fakto, kad abi pareiškėjos gyvena ir tvarkosi name (duomenys neskelbtini), neginčija. Pavėsinės, rūkyklos, garažo seniai nėra, nuversti.

2011-06-14 teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. K. nurodė, kad kol mama buvo gyva, jai padėjo, prisidėdavo darbu. Sesėms, kurios ten gyvena, gal ir daugiau priklausytų. Namas netvarkytas, tik viduje remontas padarytas. Norėtų, kad jai dalis namo priklaustų.

2011-06-14 teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. A. parodė, kad nesutinka su pareiškimu. Palikimas yra bendras. Pareiškėjos siūlė kompensaciją 2000 Lt., tačiau suma jo netenkino. Prie namo remonto neprisidėjo, mamą lankė. Santykiai su seserimis nėra geri. Nieko nedarė, kad galėtų susitvarkyti palikimą. Paskutinį kartą ginčo name buvo per mamos laidotuves. Stoginės nebėra, liko tik namas ir garažiukas. Mano, kad jam priklauso kažkokia dalis namo.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų S. K. ir V. A. atstovė advokato padėjėja G. Janušauskaitė parodė, kad nustatyti juridiniam faktui – nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamąją senatį- reikalinga sąlyga- turtą valdyti ne trumpiau 10 metų. Tik 2004 m. mirė pareiškėjų motina, kuri iki tol valdė turtą. (duomenys neskelbtini) V. A. negyveno nuo vedybų- 1984 metų. Pareiškėjos mokesčius mokėjo po motinos mirties. Nėra įrodymų, kad pareiškėjos dirbo nuo 16 metų. Mokesčius mokėjo ir dokumentus tvarkė motina.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė J. Baltauskienė paaiškino, kad statiniai pastatyti neteisėtai, apie tai, kad statybos leidimas pratęstas duomenų nepateikta. Nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos mokėjo mokesčius, turtą valdė.

2008-10-16 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad pareiškėjas pažįsta, kad yra kaimynai. (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1958 m. g. Anksčiau vietovė vadinosi Naujasėdžio k., Kauno r. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1957 m. Dabar name gyvena K. ir G. su šeimomis. Pareiškėjų motina A. mirė prieš 5-erius metus. Motina nebuvo turtinga. Patvirtino, kad G. ir K. gyveno su motina, prižiūrėjo namą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

2007-05-11 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (Tomas I, b.l.23-24) nustatyta, kad namas, unikalus Nr. 1995-3005-1018, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1995-3005-1020, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1995-3005-1053 bei kiti statiniai, unikalus Nr. 1999-3005-1075, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti VĮ Registrų centre, nustatant, kad daiktinės teisės neįregistruotos, o naudotoju nurodytas P. A.. 1969-06-20 leidimas Nr.101/68 patvirtina, kad A. P. buvo išduotas statybos leidimas iki 1969-12-31 statyti 1 aukšto gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą – garažą (Tomas I, b.l. 26). Į bylą taip pat pateiktas Kauno rajono DŽDT Vykdomojo komiteto Gamybinės grupės prie Kauno rajono Architekto gyvenamojo namo S. Neries v. kolūkio gyvenvietėje, Palemone, rekonstrukcijos projektas (Tomas I, b.l. 111-123). 2008-01-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus raštu Nr. 38-10-12 nustatyta, kad į Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrių dėl statybos leidimo ((duomenys neskelbtini)) nebuvo kreiptasi (Tomas I, b.l. 85). 2008-03-21 bei 2008-04-09 Kauno apskrities mokesčių inspekcijos raštai patvirtina, kad G. K. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės ir žemės nuomos mokesčiu apmokestinta nebuvo (Tomas I, b.l. 97, 99). 1967-12-06 sprendimu Nr. 663 (Tomas I, b.l. 124) nustatyta, kad buvo pratęstas pratęsti sprendimų, kuriais buvo skirti žemės sklypas P. A., galiojimo laikas iki 1969-12-31. 1968-06-31 sutartis patvirtina, kad P. A. buvo suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisėmis gyvenamajam namui statyti (Tomas I, b.l. 126-127). 1978-05-05 įspėjimas Nr. 340 patvirtina, kad P. A. buvo įspėtas dėl reikiamų dokumentų dėl namo pridavimo eksploatacijai pristatymo (Tomas I, b.l. 128). Kauno miesto panemunės rajono Liaudies teismo raštai patvirtina, kad iš A. P. buvo priteista 90 rublių netesybų už sutarties nevykdymą (Tomas I, b.l. 130-131). 2005-06-06 pažyma patvirtina, kad palikimą po P. A. mirties priėmė G. K., S; K., B. G. ir V. A. (Tomas I, b.l. 146). 2009-01-05 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. 237792 nustatyta, kad pareiškėjų prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą buvo netenkintas (Tomas II, b.l. 123). 2010-11-29 liudijimas patvirtina, kad G. K., S. K., B. G., V. A. ir M. E. A. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo P. A. palikimą (Tomas I, b.l. 129). Prie bylos taip pat prijungta nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjų tėvas P. A. mirė 1997 10 12 dieną, o mama M. E. A. mirė 2004 08 13 dieną. Aukščiau teismo įvardinti ir teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjos tinkamai gina savo teises, reikšdamos reikalavimą dėl nuosavybės įgijimo įgijamąja senatimi. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos nuo pat gimimo gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.27, I t.). Byloje esantis nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.23, I t.) patvirtina, jog po tėvo mirties liko pastatai, į kuruos pretenduoja pareiškėjos. Šioje pažymoje yra atžyma apie tai, jog pasatų naudotojas yra P. A., tačiau nuosavybės teisės į minėtus pastatus įregistruotos nėra. Byloje pateiktas leidimas statybai patvirtina, jog minėtus pastatus statyti pareiškėjų tėvas P. A. pradėjo statyti gavęs leidimą ir kitus statyboms reikalingus dokumentus (b.l.86-135, I t.). Pareiškėjos prašo jas pripažinti teisėtomis valdytojomis ginčo pastatų, pareiškėją G. K. nuo 1994 metų, o B. G. nuo 1979 metų. Pareiškėjų prašymas šioje dalyje atmestinas. Reikšdamos tokį prašymą pareiškėjos privalėjo įrodyti, jog pareiškėjos buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusios nuosavybės teisę, jos turėjo visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę ir jų negalima atgauti ar atkurti kitokia,t.y. neteismine tvarka, nekilnojamas daiktas buvo įgytas laikantis galiojusių įstatymų. Teismas laiko, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų dėl teisėto valdymo , todėl toks pareiškėjų prašymas atmestinas. Pareiškėjos prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgijamąją senatį faktą. Įgijamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumas yra taikomas dviem aplinkybėms: 1) daikto užvaldymo momentui ir 2) daikto viso valdymo laikui. Kad būtų konstatuotas sąžiningas valdymas, turi būti nustatytas valdytojo sąžiningumas ir užvaldymo, ir viso valdymo metu. Pagal CK 4.70 straipsnį asmuo laikomas sąžiningas, jeigu jis nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio teismas laiko neginčijamai nustatęs, jog pareiškėjos ginčo name gyvena nuo gimimo, turtą prižiūri, juo rūpinasi, moka mokesčius (b.l.10-14). Šių aplinkybių byloje neginčijo ir suinteresuoti asmenys S. K. ir V. A.. Teismas laiko, jog yra visos sąlygos konstatuoti jog pareiškėjos nėra daikto savininkės , tačiau jį valdo kaip nuosavą. Teismui nustačius , jog pareiškėjos daiktą valdo kaip savą, byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjos daiktą valdo sąžiningai. Šias aplinkybes byloje patvirtino pareiškėjų paaiškinimai , kuriose jos nurodė, jog nuo pat gimimo jos gyveno tėvo name, vėliau jam mirus gyveno toliau, prižiūrėjo sergančią mamą, joms sukūrus šeimas, jos ir toliau liko gyventi tame name. Šių aplinkybių nepaneigė ir tretieji asmenys S. K. bei V. A., kurie nurodė, jog jie sudarę santuokas išsikraustė iš namo adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos su šeimomis liko gyventi tame name. Laikytina, jog pareiškėjos atitinka įstatyme nustatytą sąlygą, jog jos daiktą valdo sąžiningai ir teisėtai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjos valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai . Byloje nėra pateikta įrodymų , jog pareiškėju valdymas yra neteisėtas. Tai, kad pareiškėjos daiktą valdo atvirai, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Pareiškėjos gyvena name, jos rūpinosi namo teisiniu įregistravimo iki kreipimosi į teismą (b.l.123-125, II t.), vėliau pasikeitus įstatymui pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių į daiktą įregistravimo. Šių aplinkybių byloje nepaneigė ir suinteresuoti asmenys S. K. ir V. A.. Pareiškėjų pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę jog pareiškėjos šį daiktą valdo daugiau nei dešimt metų. Iš byloje pateikto P. A. mirties liudijimo (b.l.8, I t.) matyti, jog jis mirė 1979 metais, o mama mirė 2004 metais. Nors po mamos mirtie nėra praėję dešimt metų, tačiau teismas laiko, jog pareiškėjos įrodė, kad jau daugiau kaip dešimt metų jos rūpinosi turtu nepertraukiamai. Byloje nėra paneigta aplinkybė jog pareiškėjų tėvas buvo išgėriantis, mama sunkiai sirgo, o pareiškėjos nuo pilnametystės dirbo ir rūpinosi turtu. Šias aplinkybes byloje patvirtina ir liudytojas , kuris paaiškino, jog pareiškėjos gyveno su mama, rūpinosi ne tik ja bet prižiūrėjo ir namą. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog pareiškėjos įrodė faktą dėl turto valdymo įgyjamąją senatimi, todėl šioje dalyje pareiškėjų pareiškimas tenkintinas , kaip įrodytas, pagrįstas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus - LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.

Suinteresuoti asmenys šioje civilinėje byloje S. K. ir V. A. sutiko su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis jog jos gyvena ginčo bute, jį valdo, tvarko, prižiūri, tačiau mano, jog turtas yra tėvų, todėl jiems taip pat priklausytų dalis turto. Pažymėtina, jog šie suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės savarankiškų reikalavimų nereiškė, nors byloje buvo atstovaujami advokato. Svarbi aplinkybė , kuri nustatyta byloje yra ir tai, jog pats suinteresuotas asmuo V. A. po mamos mirties kaip ir norėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau paėmęs dokumentus jokių veiksmų neatliko. Šios aplinkybės byloje nepaneigė ir pats suinteresuotas asmuo V. A.. Abu suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu nurodė, jog jie daugiau kaip 20 metų išsikėlė iš pastatų, ten negyvena, turto nevaldo, todėl atmestini suinteresuotų asmenų argumentai, jog jiems taip pat priklausytų dalis turto.

Pareiškimą patenkinus iš pareiškėjų iš dalies valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 259 str., 270 str., 442 str. 9 p., 443 str., 533 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies .

Pareiškėjų prašymą pripažinti pareiškėją G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisėta 1/2 dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1995-3005-1018, 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. 1995-3005-1020, ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. 1995 - 3005-1053, bei ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 1995-3005-1075, esančių (duomenys neskelbtini), teisėta valdytoja nuo 1994 metų, pripažinti B. G. ½ dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr.1995-3005-1018, 1/2 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. 1995-3005-1020, ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. 1995 - 3005 -1053, bei ½ kiemo statinių, unikalus Nr. 1995-3005-1075, (duomenys neskelbtini), teisėta valdytoja nuo 1979 metų, atmesti.

Nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1995-3005-1018, ūkinį pastatą, unikalus Nr.1995-3005-1053, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1995-3005-1020, bei kiemo statinius, unikalus Nr. 1995-3005-1075, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis.

Priteisti iš pareiškėjų G. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir B. G., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45,88 Lt (keturiasdešimt penkis litus 88 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvienos po 22 litus 94 centus. Išieškotojas — Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, kodas 73000, įmokos kodas 5660.(Kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.