- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- A5.-1687-540/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00976-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis 40 procentų darbingumo lygį, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 4 d. 11. 32 min. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai Rūta Butkienė ir Kęstutis Štuikys atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą (duomenys neskelbtini) statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius R. M., vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nuo 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos R. S. ir nuo 2018 m. gegužės 4d. P. J. nelegaliai dirbti pagalbinius statybos (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs su jais darbo sutarčių bei ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tuo R. M., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, ir neužtikrindamas, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo R. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tai galėjo būti penktadienis, kalbėjo su R. S. ir P. J. dėl jų įdarbinimo ir sutarė, kad jie pradės dirbti po 2018 m. gegužės 1d. 2018 m. gegužės 4d. jam paskambino R. S. ir pasakė, kad darbo inspekcijos pareigūnai statybvietėje atlieka patikrinimą. R. M. iš karto paskambino į buhalteriją, kur jam buvo pasakyta, kad tie abu darbuotojai įmonėje yra įdarbinti nuo 2018 m. gegužės 2d. Buhalterė jam atsiuntė Sodros pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog jie įdarbinti 2018 m. gegužės 2d. R. M. teigimu, su abiem darbuotojais 2018 m. gegužės 2d. buvo pasirašytos darbo sutartys. Kodėl laiku duomenys apie nurodytų dviejų darbuotojų įdarbinimą laiku nebuvo perduoti Sodrai, negali paaiškinti ir sutinka, kad duomenų perdavimo jis tinkamai nesukontroliavo.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovė Rūta Butkienė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad 2018 m. gegužės 4d. ji kartu su kitu inspektoriumi vykdė planinį nelegalaus darbo patikrinimą statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) kur prie statomo namo buvo rasti trys dirbantys asmenys. Patikrinus VSDFV informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad apie dviejų asmenų įdarbinimą duomenų nėra. Vienas iš dirbančiųjų, kaip vėliau buvo nustatyta-R. S., iš karto pradėjo skambinti darbdaviui bei pranešė apie darbo inspekcijos inspektorių atliekamą patikrinimą. Iš jo bei iš antrojo dirbančiojo P. J. buvo paimti paaiškinimai, kuriuos jie surašė savo noru ir niekieno neverčiami. Nors P. J. tvirtino, kad darbo pradžioje, t. y. 2018 m. gegužės 4d. iki patikrinimo jis pasirašė darbo sutartį, tačiau paprašius ją pateikti, darbuotojas pasakė, kad jos neturi ir nepateikė. Taip pat nenurodė jokių jos sudarymo aplinkybių. Atlikus patikrinimą bei po keleto dienų patikrinus VSDFV informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad joje jau buvo duomenys apie abiejų darbuotojų įdarbinimą bendrovėje, tačiau matėsi, kad duomenys pateikti atgaline data, t. y. 2018 m. gegužės 2d.
Byloje surinkta rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 1); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad R. M. yra (duomenys neskelbtini)direktorius (b. l. 3); patikrinimo aktas, kuriame užfiksuotas nelegalaus darbo faktas (b. l. 4); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 4d. sistemoje duomenų apie R. S. ir P. J. įdarbinimą nėra, tuo tarpu 2018 m. gegužės 9d. tokie duomenys yra ir abiejų darbo pradžia nurodyta 2018 m. gegužės 2d. (b. l. 5, 6); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus raštas dėl informacijos suteikimo (b. l. 7); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsakymas į raštą, iš kurio matyti, kad VSDFV Kauno skyriui apie P. J. draudimo pradžią nuo 2018-05-02 duomenis (duomenys neskelbtini) pateikė 2018-05-04 11:54 val. ir programiniu būdu įrašyti į registro duomenų bazę 2018-05-04 11:56 val. Apie R. S. draudimo pradžią nuo 2018-05-02 duomenis (duomenys neskelbtini) pateikė 2018-05-04 11:57 val. ir programiniu būdu įrašyti į registro duomenų bazę 2018-05-04 11:58 val. (b. l. 8); R. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pagalbinio darbininko pareigose (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018 m. balandžio mėn. pabaigos. Į darbą jį priėmė vadovas R.. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro. Su R. yra susitaręs, kad jam bus mokamas minimalus atlyginimas mėnesio pabaigoje. Jis gauna ne mažiau 400 Eurų, darbo sutarties nėra pasirašęs. Taip pat nurodė, kad patikrinimo dieną prie namo ruošia pagrindus trinkelių klojimui. Tuos darbus atlikti nurodė R. (b. l. 9); P. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jog (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018-05-04, pagalbinio darbuotojo pareigose. Darbo sutartį yra pasirašęs nuo 2018-05-04. Su UA (duomenys neskelbtini) vadovu yra susitaręs, kad gaus minimalų darbo užmokestį. Darbą susirado per skelbimą. Kur reikės dirbti ir ką dirbti nurodė direktorius R. (b. l. 10); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 11-12); fotonuotraukos (b. l. 13-16).
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo R. M., kaltę pripažindamas iš dalies, nurodė, kad tiek P. J., tiek R. S. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti po 2018 m. gegužės 1d. ir su jais abiem 2018 m. gegužės 2d. buvo sudarytos darbo sutartys, tačiau kodėl laiku duomenys apie nurodytų dviejų darbuotojų įdarbinimą laiku nebuvo perduoti Sodrai, negali paaiškinti ir sutinka, kad duomenų perdavimo jis tinkamai nesukontroliavo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 4d. patikrinimo akto (b. l. 4) matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus inspektoriai nuo 11.32 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą, kurio metu statybvietėje buvo rasti dirbantys trys asmenys, kurie ruošė žemės pagrindą trinkelių klojimui. Rasti asmenys nurodė, jog jie dirba (duomenys neskelbtini). Patikrinus VDFV informacinės sistemos registrą, buvo nustatyta, kad apie dviejų dirbančiųjų: R. S. ir P. J. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) registre duomenų nėra. Minėti asmenys pateikė paaiškinimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Iš byloje esančio R. S. pirminio paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad jis paaiškino, kad pagalbinio darbininko pareigose (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018 m. balandžio mėn. pabaigos. Į darbą jį priėmė vadovas R.. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro. Su R. yra susitaręs, kad jam bus mokamas minimalus atlyginimas mėnesio pabaigoje. Jis gauna ne mažiau 400 Eurų, darbo sutarties nėra pasirašęs. Taip pat nurodė, kad patikrinimo dieną prie namo ruošia pagrindus trinkelių klojimui. Tuos darbus atlikti nurodė R.. Iš byloje esančio P. J. pirminio paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018-05-04 pagalbinio darbuotojo pareigose. Darbo sutartį yra pasirašęs nuo 2018-05-04. Su (duomenys neskelbtini) vadovu yra susitaręs, kad gaus minimalų darbo užmokestį. Darbą susirado per skelbimą. Kur reikės dirbti ir ką dirbti nurodė direktorius R.. Iš Institucijos atstovės R. B. paaiškinimo matyti, kad abu asmenys paaiškinimus parašė patys bei niekieno neverčiami. Joks spaudimas jiems nebuvo daromas. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 13-16) matyti abu dirbantys asmenys, kurie apsirengę specialia darbine apranga.
Iš Institucijos atstovės R. B. paaiškinimo matyti, kad ji kartu su darbo inspektoriumi K. Š. atliko patikrinimą, kurio metu buvo rasti galimai du nelegaliai dirbantys asmenys. Inspektoriams atvykus ir pradėjus patikrinimą, vienas iš jų iš karto skambino savo vadovui ir pranešė apie atliekamą patikrinimą. Iš atstovės paaiškinimo matyti, kad nors P. J. nurodė, jog jis patikrinimo dieną pasirašė darbo sutartį, tačiau jos pateikti negalėjo. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, patikrinimo dieną sudarytų sutarčių darbo inspekcijos inspektoriams nepateikė ir (duomenys neskelbtini) vadovas R. M..
Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsakymo į raštą (b. l. 8) matyti, kad VSDFV Kauno skyriui apie P. J. draudimo pradžią nuo 2018-05-02 duomenis (duomenys neskelbtini) pateikė 2018-05-04 11:54 val. ir programiniu būdu įrašyti į registro duomenų bazę 2018-05-04 11:56 val. Apie R. S. draudimo pradžią nuo 2018-05-02 duomenis (duomenys neskelbtini)pateikė 2018-05-04 11:57 val. ir programiniu būdu įrašyti į registro duomenų bazę 2018-05-04 11:58 val.
Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad duomenys apie R. S. ir P. J. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui buvo pateikta tik atliekamo patikrinimo metu, kuomet abu darbuotojai jau dirbo (duomenys neskelbtini) naudai. Be to iš pateiktos informacijos matyti, kad VSDFV Kauno skyriui 2018 m. gegužės 4d. buvo pateikta informacija apie asmenų įdarbinimą, tačiau nurodant, kad jų darbo pradžia -2018 m. gegužės 2d., t. y. atgaline data. Įvertinus duomenų apie R. S. ir P. J. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) pateikimo laiką bei duomenyse nurodytą jų darbo pradžią, tai, kad R. S., teikdamas pirminius paaiškinimus nurodė, jog dirba nepasirašęs darbo sutarties, o P. J. nors ir nurodė, kad darbo sutartį pasirašė 2018 m. gegužės 4d., tačiau jos pateikti negalėjo, daroma išvada, kad abu dirbantieji bendrovės naudai pradėjo dirbti su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios momento nebuvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp darbdavio R. M. ir dirbančiųjų R. S. ir P. J. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas R. S. ir P. J. darbą pripažinti nelegaliu.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. M., būdamas darbdavys ir esant darbinių santykių požymiams, leido dirbti nelegaliai pagalbinius statybos darbus (duomenys neskelbtini) naudai R. S. ir P. J., nesudaręs su jais darbo sutarčių ir nepranešus apie šių darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šių darbuotojų darbo pradžios. Tokia R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl jis yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie R. M. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, turintis 40 procentų darbingumo lygį (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors ir nustatyta, kad nelegaliai dirbo du asmenys, tačiau nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad teisės pažeidimas netruko ilgą laiką, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus dėl susidariusios situacijos, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei tai, kad praeityje jis nebuvo baustas už analogiškus teisės pažeidimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. M. skiriant sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą- 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18084731027.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.