- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-1110-438/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00243-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Transinesta“
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams N. B. ir S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Transinesta“ skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl 2024 m gruodžio 20 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja UAB „Transinesta“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – atsakovė, LTSA, Administracija) 2024 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 13B-10599 „Dėl paraiškos vykdyti tarptautinio susisiekimo maršrutą“ (toliau – Raštas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo vykdyti reguliarius tarptautinius keleivių vežimo reisus autobusais maršrutu Vilnius - Kaliningradas išdavimo.
Paaiškina, kad Bendrovė užsiima reguliariaisiais tarptautiniais keleivių vežimais kelių transportu (autobusais). Remiasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas, KTK) 18 str. 13 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Ministerija) patvirtintų Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 p. Teigia, kad pateikė paraišką LTSA, kuria prašė išduoti leidimą vykdyti keleivių vežimą reguliariuoju tarptautiniu maršrutu Vilnius - Kaliningradas. Dar nepriėmus sprendimo dėl pateiktos paraiškos, 2023 m. balandžio 5 d. Bendrovė LTSA pateikė papildymą prie paraiškos dėl leidimo išdavimo vykdyti pervežimus nauju maršrutu Vilnius - Kaliningradas, kuriuo prašė koreguoti ankstesnėje paraiškoje nurodytą išvykimo laiką. 2024 m. vasario 8 d. LTSA priėmė administracinį sprendimą Nr. 15B-1070, kuriuo netenkino prašymo ir paraišką atmetė, nes Bendrovė nesilaikė leidimuose nurodytų sąlygų. Kadangi maršrutui Vilnius - Kaliningradas Bendrovei leidimai nebuvo išduoti ir šiuo maršrutu ji vežimų nevykdė, tai negalėjo laikytis ar nesilaikyti leidimuose išduotų sąlygų. Dėl šio LTSA administracinio sprendimo, Bendrovė teismui 2024 m. kovo 8 d. pateikė skundą, kurio pagrindu teisme buvo pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. eI2-7746-872/2024. Vėliau ši byla buvo prijungta prie administracinės bylos Nr. eI2-7744-484/2024. Nagrinėjant administracinę bylą, Bendrovė ir LTSA nusprendė ginčą užbaigti abipusio susitarimo būdu: sutarta, jog Bendrovė kreipsis į LTSA su nauja paraiška dėl leidimų maršrutui Vilnius - Kaliningradas išdavimo ir LTSA leidimus išduos, tuo tarpu Bendrovė atsisakys nuo pateikto skundo.
Nurodo, kad 2024 m. balandžio 22 d. pateikė paraišką LTSA pradėti teikti reguliariąją paslaugą maršrutu Vilnius - Kaliningradas (toliau – Paraiška). LTSA 2024 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Rusijos Federacijos transporto ministeriją, kuriuo nurodė, jog LTSA turi teigiamą nuomonę dėl pateiktos Paraiškos ir siekia išduoti leidimus vykdyti maršrutą Vilnius - Kaliningradas vienerių metų laikotarpiui. LTSA paprašė Rusijos Federacijos transporto ministerijos išduoti Bendrovei 5 leidimus vykdyti tarptautinį reguliarųjį vežimą autobusais maršrutu Vilnius - Kaliningradas ir informuoti LTSA apie sprendimo priėmimą. 2024 m. gegužės 24 d. Bendrovė vykdė susitarimą ir administracinėje byloje Nr. eI2-7744-484/2024 pateikė pareiškimą dėl skundų atsisakymo. 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI2-7744-484/2024 nutraukta.
Teigia, kad gavus iš Rusijos Federacijos transporto ministerijos leidimus vežti maršrutu Vilnius - Kaliningradas, apie tai el. paštu 2024 m. liepos 2 d. informavo LTSA, papildomai pateikdama Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto Nr. 9975 ir leidimų kopijas. 2024 m. liepos 11 d. el. paštu Bendrovė kreipėsi į Ministeriją su prašymu informuoti, ar yra gavusi Rusijos Federacijos transporto ministerijos raštą ir prašymu pagal galimybes greičiau perduoti Rusijos raštą LTSA, kad ši galėtų išduoti Bendrovei atitinkamus leidimus. Ministerija 2024 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku atsakė, jog „Susisiekimo ministerija, neturėdama oficialiai gauto rašto, negali Jūsų pateikto rašto kopijos perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai“; taip pat nurodė, jog „Susisiekimo ministerija nesikreips į Rusijos Federacijos transporto ministeriją dėl rašto gavimo“. Bendrovė 2024 m. rugsėjo 26 d. pakartotinai kreipėsi į Ministeriją ir LTSA dėl informacijos apie rašto gavimą, pateikimo, prašydama nurodyti, ar jos jau yra gavusios raštą, o jei raštas yra gautas - pagal galimybes kuo greičiau išduoti Bendrovei leidimus. Papildomai nurodė, kad partneris OOO „Amron“ kreipėsi į Rusijos Federacijos transporto ministeriją su užklausimu. Atsakydama į užklausimą Rusijos Federacijos transporto ministerija 2024 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 03-02/4054 nurodė, kad 2024 m. birželio 24 d. Rusijos Federacijos transporto ministerija priėmė sprendimą suderinti maršrutą Vilnius - Kaliningradas bei Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai išsiuntė tai patvirtinantį pranešimą. Šio rašto kopija buvo išsiųsta Ministerijai ir LTSA kartu su 2024 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės paklausimu. 2024 m. spalio 24 d. LTSA raštu Nr. 15B-8323 atsakydama į 2024 m. rugsėjo 26 d. paklausimą nurodė, kad rašto nėra gavusi, todėl leidimų pagal Paraišką išduoti negali. Ministerijai vėluojant pateikti atsakymus į šį paklausimą Bendrovė 2024 m. lapkričio 11 d. ir 2024 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Ministeriją ir LTSA el. laišku pakartotinai. 2024 m. lapkričio 25 d. Ministerija informavo, kad 2024 m. lapkričio 20 d. perdavė LTSA raštą ir klausimą spręsti dėl leidimų išdavimo. 2024 m. gruodžio 9 d. Bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – URM), Ministeriją ir LTSA prašydama konkrečiai nurodyti datas, kada kiekviena iš institucijų gavo raštą. 2024 m. gruodžio 20 d. LTSA Raštu Bendrovės Paraiška atmesta, nes leidimai pagal Paraišką negali būti išduodami, remiantis Nutarimo 3.4 p. Nurodyta, kad LTSA turimais duomenimis, sprendimo priėmimo metu vežėjams galiojo išduoti leidimai 32 maršrutams reguliariaisiais reisais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos pritarimą LTSA kreipimuisi LTSA gavo po Nutarimo pakeitimo įsigaliojimo dienos.
Pažymi, kad Ministerija 2025 m. sausio 10 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad raštą gavo 2024 m. rugpjūčio 21 d. iš URM. Tą pačią dieną LTSA pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad raštą iš Ministerijos gavo 2024 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2-4038 „Dėl keleivių vežimo autobusais reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais“. 2025 m. sausio 14 d. URM pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad raštą gavo 2024 m. rugpjūčio 21 d.
Teigia, kad Raštu LTSA nepagrįstai atmetė Paraišką bei nepagrįstai ir neteisėtai taikė 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusius 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ (toliau – Nutarimas) pakeitimus.
Nurodo, kad Ministerija 2024 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pateikė Nutarimo pataisos projektą, kuris 2024 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas. Nutarimo pataisomis apribotas keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais vežantiems ar ketinantiems vežti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos vežėjams, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vežėjams, kurie pariteto pagrindais kartu su Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos vežėjais veža ar ketina vežti keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ar per Lietuvos Respubliką tranzitu į (iš) Rusijos Federaciją (-os) ar Baltarusijos Respubliką (-os), maršrutų skaičius iki 29 maršrutų.
Mano, kad LTSA pažeidė konstitucinius lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių principus. Administracinė procedūra dėl leidimų išdavimo (Paraiškos nagrinėjimas) buvo pradėta dar iki Nutarimo pakeitimų, kuriais įvesti ribojimai, priėmimo ir įsigaliojimo. Vertina, kad Bendrovės teisės buvo pažeistos netinkamai taikant Nutarimo pakeitimus bei galimai sąmoningai vilkinant rašto perdavimo klausimą iš Ministerijos į LTSA. Leidimai Rusijos Federacijos transporto ministerijoje buvo priimti 2024 m. birželio 24 d., šių leidimų kopijas Bendrovė LTSA persiuntė 2024 m. liepos 2 d. LTSA turėjo visas galimybes nagrinėti Paraišką ir priimti administracinį sprendimą greičiau nei 2024 m. gruodžio 20 d.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 str. 2 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pagal kurią santykiams, teisėms ir pareigoms, kurie atsirado iki atitinkamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos.
Pažymi, kad nuo susitarimo sudarymo ir konkrečių veiksmų iš LTSA pusės (kreipimosi į Rusijos Federacijos transporto ministeriją, nurodant, jog iš principo LTSA nusprendė išduoti Bendrovei leidimus), susidarė pagrįstas teisėtas lūkestis, jog Paraiška bus patenkinta ir, nuo 2022 - 2023 m. besitęsiantis klausimas dėl leidimų vykdyti reguliarius keleivių vežimus maršrutu Vilnius - Kaliningradas, bus užbaigtas. Bendrovė negalėjo ir neturėjo žinoti apie planuojamus Nutarimo pakeitimus, todėl Paraiškos teikimo metu turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog Paraiška atitinka teisinį reguliavimą ir neabejotinai bus patenkinta. Paraiškos teikimas buvo iš esmės suderintas su LTSA 2024 m. pavasarį sudarius susitarimą. Dėl ne nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių, Paraiškos vertinimas buvo pernelyg užtęstas ir, galiausiai, Paraiška buvo atmesta vadovaujantis naujai priimtais Nutarimo pakeitimais, kurie negaliojo, nebuvo priimti ir net nebuvo svarstomi Paraiškos teikimo LTSA metu.
Nurodo, kad LTSA dar 2024 m. gegužės 14 d. buvo nusprendusi tenkinti Bendrovės Paraišką, kai kreipėsi į Rusijos Federacijos transporto ministeriją dėl leidimų iš Rusijos pusės Bendrovei išdavimo. Tai, kad LTSA buvo pritarusi Paraiškai patvirtina ir teisinis reguliavimas (Taisyklių 19 p. ir 13 p.). Pažymi, kad LTSA nepagrįstai netęsė leidimų išdavimo procedūros 2024 m. liepos 2 d. gavusi leidimų iš Rusijos Federacijos kopijas, neva laukdama rašto gavimo, nes reikalavimas gauti sutikimą išduoti leidimą (šiuo atveju raštą), yra taikytinas tik sprendžiant leidimų išdavimo klausimą maršrutams tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Nei Ministerija, nei LTSA nei viename iš savo atsakymų (ar Rašte) nepagrindė, kodėl Bendrovės gauti leidimai iš Rusijos Federacijos nėra tinkami tęsti leidimų išdavimo procedūrą Lietuvoje, nepagrindė, kodėl buvo būtina sulaukti rašto.
Mano, kad Nutarimas ir jo 2024 m. lapkričio 13 d. priimti pakeitimai yra neteisėti, nes Nutarimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, protingumo ir proporcingumo reikalavimams bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) įtvirtintiems teisėkūros principams, šio įstatymo 20 str. 4 d., LVAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Teigia, kad Ministerija, teikdama Vyriausybei pasiūlymus dėl pakeitimų, nepateikė jokių objektyvių paskaičiavimų ir motyvų, kodėl buvo pasirinkta riboti maršrutus iki 29 maršrutų, tačiau ne 30, ar 35. Nutarimo ir (ar) jo 2024 m. lapkričio 13 d. priimtų pakeitimų konstitucingumas ir teisėtumas turi būti ištirtas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – KT). Nutarimas taip pat neteisėtas toje apimtyje, jog nenumato pakeitimų įsigaliojimo ir (ar) jų taikymo iki jų įsigaliojimo pradėtoms administracinėms procedūroms. Nutarimo pakeitimai įsigaliojo 2024 m. lapkričio 16 d. Nei Nutarimo pakeitimų projekte, nei Nutarimo pakeitimų aiškinamajame rašte nebuvo nurodytos priežastys, kodėl šiuo atveju buvo taikyta išimtis nenustatant tokio pereinamojo laikotarpio. Mano, kad Nutarimo pakeitimai, tiek, kiek juose nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Teigia, kad pripažinus, jog Nutarimas dar nėra (neturi būti) įsigaliojęs, naikintinas ir Raštas.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašymą kreiptis į KT prašo spręsti savo nuožiūra.
Nurodo, kad 2024 m. balandžio 24 d. paštu gavo Bendrovės Paraišką. 2024 m. gegužės 14 d., išnagrinėjusi Paraišką, parengė kreipimąsi Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijai dėl pritarimo tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutui Vilnius–Kaliningradas. 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu persiųsti Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijai adresuotą Administracijos 2024 m. gegužės 14 d. kreipimąsi Nr. 15B-3652 „Tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutas Vilnius–Kaliningradas“. 2024 m. birželio 21 d. Administracija gavo Ministerijos raštą Nr. 2-2109 su prašymu pateikti paaiškinimus. 2024 m. liepos 18 d. Administracija Ministerijai pateikė atsakymą. 2024 m. rugsėjo 26 d. gautas pareiškėjos atstovo raštas, kuriuo buvo kreipiamasi į Ministeriją ir Administraciją dėl informacijos pateikimo apie Rusijos Federacijos transporto ministerijos rašto dėl pritarimo tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutui Vilnius–Kaliningradas gavimą. 2024 m. spalio 24 d. Administracija Pareiškėjos atstovui pateikė atsakymą. 2024 m. lapkričio 20 d. Administracija gavo Ministerijos raštą, kuriuo, su kitais URM persiųstais dokumentais, buvo persiųstas ir Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2024 m. spalio 21 d. raštas Nr. (58.12.2E)SDR58-539 „DĖL RUSIJOS FEDERACIJOS TRANSPORTO MINISTERIJOS LAIŠKO PERSIUNTIMO“, kuriuo Ministerijai buvo persiųstas Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštas Nr. 9-975 dėl pritarimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu Kaliningradas (Rusijos Federacija)–Vilnius (Lietuvos Respublika). 2024 m. lapkričio 25 d. gautas Ministerijos raštas adresuotas pareiškėjos atstovui. 2024 m. gruodžio 3 d. gautas 2024 m. lapkričio 27 d. pareiškėjos atstovo raštas su prašymu kuo skubiau išduoti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius–Kaliningradas. 2024 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjos atstovo kreipimasis į URM, Ministeriją ir Administraciją su prašymu atitinkamų institucijų pateikti prašomą informaciją apie Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto Nr. 9-975 dėl pritarimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu Kaliningradas (Rusijos Federacija)–Vilnius (Lietuvos Respublika) gavimo aplinkybes. 2024 m. gruodžio 20 d. Administracija priėmė Raštą, kuriuo Bendrovės Paraiška atmesta.
Pažymi, kad 2024 m. gruodžio 23 d. Administracija pateikė atsakymą pareiškėjos atstovui į jo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą, 2025 m. sausio 10 d. pateikė pareiškėjos atstovui atsakymą į jo 2024 m. gruodžio 10 d. kreipimąsi. 2025 m. sausio 10 d. Ministerija pateikė pareiškėjos atstovui atsakymą į jo 2024 m. gruodžio 10 d. kreipimąsi, nurodydama, kad Ministerija iš URM Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštą Nr. 9-975, kuriuo buvo pranešta, kad Rusijos Federacijos transporto ministerija priėmė sprendimą dėl keleivių vežimo reguliariu tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius–Kaliningradas suderinimo ir buvo prašoma išduoti Rusijos Federacijos vežėjui OOO „AMRON“ Lietuvos Respublikos leidimą vežti keleivius reguliariu tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius–Kaliningradas, gavo 2024 m. rugpjūčio 21 d., ir kad 2024 m. lapkričio 20 d. Ministerija perdavė Administracijai vertinti minėtą Rusijos Federacijos raštą. 2025 m. sausio 14 d. URM pateikė pareiškėjos atstovui atsakymą, nurodydama, kad URM Rusijos Federacijos transporto ministerijos raštas, dėl kurio Administracija 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos transporto ministeriją, gautas 2024 m. rugpjūčio 21 d.
Remiasi KTK ir Taisyklių nuostatomis. Pažymi, kad šiame ginče netaikomas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, nes taikoma Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta jo taikymo išimtis, kadangi Europos Bendrija ir Rusijos Federacija nėra pasirašiusios reikiamo susitarimo.
Nurodo, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant imperatyvių norminių teisės aktų nustatytų procedūrų ir pagrįstas jo priėmimo metu galiojančių norminių teisės aktų nuostatomis. Administracija 2024 m. balandžio 24 d. gavusi Paraišką, vadovaudamasi Taisyklių 19 p., jai pritarusi, 2024 m. gegužės 14 d. parengė kreipimąsi Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijai su prašymu išduoti 5 leidimus vežti keleivius minėtu maršrutu. Tą pačią dieną raštas buvo pateiktas Ministerijai jį persiųsti Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijai. Pagal Susitarimą Rusijos Federacijos susisiekimo ministerija ir Ministerija yra Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Administracija privalėjo įvertinti jos 2024 m. liepos mėn. el. laišku persiųstą Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos raštą, adresuotą Ministerijai, ir priimti sprendimą dėl Paraiškos, yra nepagrįsti. Suderinimo raštas Administracijoje iš Ministerijos gautas 2024 m. lapkričio 20 d.
Pažymi, kad Administracija, 2024 m. lapkričio 20 d. gavusi iš Ministerijos Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštą Nr. 9-975 jį įvertinti, Paraiškos vertinimo veiksmų nebetęsė, kadangi 2024 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo Nutarimo pakeitimas. Nutarimo pakeitimo 3.4 p. įtvirtinta, kad: „ribojamas keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais vežantiems ar ketinantiems vežti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos vežėjams, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vežėjams, kurie pariteto pagrindais kartu su Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos vežėjais veža ar ketina vežti keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ar per Lietuvos Respubliką tranzitu į (iš) Rusijos Federaciją (-os) ar Baltarusijos Respubliką (-os), maršrutų skaičius iki 29 maršrutų; išduodamo ar pratęsiamo leidimo vežti keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais reisų kiekvienos paros eismo tvarkaraštyje gali būti numatytas ne daugiau kaip vienas vieno iš vežėjų viena transporto priemone atliekamas reisas pirmyn ir ne daugiau kaip vienas vieno iš vežėjų viena transporto priemone atliekamas reisas atgal; didinti reisų skaičių galiojančiuose leidimuose draudžiama“.
Nurodo, kad Rašto priėmimo metu vežėjams galiojo išduoti leidimai 32 maršrutams reguliariaisiais reisais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos arba tranzitu per Lietuvos Respubliką. Kadangi galiojančių maršrutų tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ar per Lietuvos Respubliką tranzitu skaičius ir Paraiškoje pateiktų planuojamo maršruto reisų per parą skaičius viršija Nutarimo 3.4 p. nustatytą skaičių, Administracija Paraiškoje nurodytai paslaugai teikti leidimų išduoti negalėjo. Pareiškėjai paaiškinta, kad pasikeitus maršrutų, kuriems galioja leidimai, skaičiui iki 28 ir mažiau, ji galės kreiptis iš naujo su paraiška dėl leidimo vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutu į Rusijos Federaciją išdavimo.
Akcentuoja, jog Administracija nėra ir negali būti atsakinga dėl to, kad jai Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštas Nr. 9-975 dėl pritarimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu Kaliningradas (Rusijos Federacija) –Vilnius (Lietuvos Respublika), būtinas Paraiškos nagrinėjimo užbaigimui, kompetentingos institucijos buvo pateiktas tik 2024 m. lapkričio 20 d., t. y. po Nutarimo pakeitimo įsigaliojimo.
Teigia, kad pareiškėjos lūkesčiai negali būti svarbesni už valstybės saugumo interesų užtikrinimą.
Pažymi, kad 2024 m. balandžio 9 d. Administracijos ir Bendrovės atstovai buvo susitikę aptarti situacijos dėl tarptautinio susisiekimo maršrutų. Taikos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, tik buvo žodžiu pasakyta apie pareiškėjos ketinimą atsiimti skundą. Tačiau susitikimo metu Nutarimu galiojo ribojimai tik į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjai nepalankus sprendimas buvo priimtas atsiradus objektyviam pagrindui – pasikeitus teisiniam reglamentavimui, o ne dėl kitų nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama administracinius sprendimus privalo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o ne paraiškų pateikimo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Administracija, siekdama pagelbėti vežėjams, pageidaujantiems gauti leidimus vežti keleivius į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, Administracijos vežėjams išduotų leidimų vežti keleivius į Baltarusijos Respubliką sąrašą yra paskelbusi viešai savo interneto svetainėje. Vežėjai gali sekti informaciją ir, pasikeitus maršrutų, kuriems galioja leidimai, skaičiui iki 28 ir mažiau, jie gali kreiptis iš naujo su paraiška dėl leidimo vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutu į Baltarusijos Respubliką ar Rusijos Federaciją išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašo netenkinti.
Vertina, kad LTSA privalo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų, be kita ko, ir Nutarimo pakeitimo, nuostatomis. Pritaria LTSA pozicijai.
Mano, kad Nutarimas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.
Pažymi, kad Vyriausybė imasi visų priemonių, siekdama sumažinti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, įskaitant ir rizikas, susijusias su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla prieš Lietuvos valstybę. Pareiškėjos lūkestis negali būti aukščiau už valstybės nacionalinį saugumą. Nuosekliai vertinant grėsmes bei įgyvendinant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 str. 4 ir 6 p., 2024 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Nutarimo pakeitimas, kuriuo Nutarimas papildytas 3.4 p., įvedant keleivių vežimą reguliariais reisais tarptautiniais susisiekimo maršrutais autobusais vykdantiems Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos vežėjams ribojimą išduodamų leidimų vežti keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais skaičiui, kuris negali viršyti 29 vienu metu galiojančių vežėjams išduotų leidimų vežti keleivius reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais skaičiaus. Nutarimo pakeitimu nustatyta maksimali 29 galiojančių leidimų riba. Taigi, ribojant leidimų skaičių siekiama kontroliuoti ir subalansuoti transporto paslaugų srautą ir užtikrinti, kad šios paslaugos nevyktų nelegaliai ar nebūtų naudojamos kitoms nepageidaujamoms veikloms, kurios galėtų kelti grėsmę Lietuvos saugumui.
Pažymi, kad pareiškėjos siūlomas traktavimas, jog Nutarimo pakeitime turėjo būti nustatytas įsigaliojimo atidėjimas ir (ar) nustatyta, kad pakeitimai netaikomi iki jų įsigaliojimo pradėtoms administracinėms procedūroms, neleistų Vyriausybei tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją ir įgyvendinti Vyriausybei patikėtos funkcijos nustatyti apribojimus ūkinei veiklai, siekiant, kad būtų kuo mažiau pakenkta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Be kita ko, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. kalba apie teisės aktus, keičiančius ar nustatančius naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą. Šiuo atveju Nutarimu ir (ar) Nutarimo pakeitimu nustatomi apribojimai, reaguojant į ekstremaliąją situaciją ir priimant jos tinkamam valdymui reikiamas priemones, o ne naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Nutarimo pakeitimas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Nutarimo pakeitimo paskirtis teisės sistemoje, juo reguliuojamų santykių pobūdis, paskelbta ekstremalioji situacija lemia, kad Nutarimo pakeitimas turi įsigalioti be jokio vacatio legis ar pereinamojo termino. Mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog Nutarimo pakeitimas prieštarauja konstituciniams teisinės principams, Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d., teisinio tikrumo principams, yra nepagrįsti.
Pažymi, kad tiek LVAT, tiek KT yra ne kartą konstatavę, jog dėl įvairių teisėkūros iniciatyvų gali atsirasti ūkinės veiklos laisvės ribojimų, tačiau tai nereiškia, kad toks reguliavimas neišvengiamai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Priešingai, šis principas būtų pažeidžiamas, jei valstybė nesiimtų jokių priemonių ir neužkirstų kelio pažeisti nacionalinio saugumo ar kitus gyvybiškai svarbius valstybės interesus.
Akcentuoja, kad Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašte Nr. 9-975, kuriame pranešama, kad Rusijos Federacijos transporto ministerija priėmė sprendimą dėl keleivių vežimo reguliariu tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius-Kaliningradas suderinimo ir prašoma išduoti Rusijos Federacijos vežėjui OOO „AMRON“ Lietuvos Respublikos leidimą vežti keleivius reguliariu tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius-Kaliningradas, oficialiai nepateikta informacija, ar UAB „Transinesta“, ketinančiai kartu su OOO „AMRON“ vežti keleivius minėtu maršrutu, yra išduoti Rusijos Federacijos leidimai vežti keleivius reguliariu tarptautinio susisiekimo maršrutu Vilnius-Kaliningradas. Tokia informacija pagal Susitarimą turėjo būti nurodyta kitos Susitariančios Šalies suderinimo rašte (Susitarimo 3 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 19 punktą). Be to, nėra jokio pagrįsto lūkesčio teigti, kad bet kuriuo atveju garantuojamas priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo, kadangi teisės aktai numato įvairius paraiškos išnagrinėjimo ir leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais rezultatus.
Pabrėžia, kad UAB „Transinesta“, turėdama galiojantį leidimą teikti reguliarią paslaugą tarptautiniu reguliariu keleivių vežimo maršrutu Nr. 1257 Kaliningradas-Ryga, galimai pažeidinėjo leidime nustatytas sąlygas. Vežant keleivius šiuo maršrutu autobusai turėjo vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktą Panemunė-Sovieckas, tačiau nuo 2022 m. balandžio 28 d. eismas per Panemunės valstybės sienos perėjimo punktą negalimas. Vykdant reguliarų keleivių vežimą ne tuo maršrutu, kuris nustatytas leidime, pažeidžiamos ne tik maršrutui nustatytos sąlygos, taip pat gali būti pažeisti ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko reikalavimai. Vairuotojų vairavimo ir poilsio reikalavimų pažeidimas laikomas sunkiu Europos Bendrijos kelių transportui taikomų reikalavimų teisės aktų pažeidimu ir sąlygoja paraiškos pradėti teikti reguliarią paslaugą atmetimą. Pasitvirtinus faktams, kad UAB „Transinesta“ nesilaikė maršrutui nustatytų sąlygų, tai neabejotinai būtų vertinama nagrinėjant paraišką.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčas kilęs Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – atsakovė, LTSA, Administracija) 2024 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 13B-10599 „Dėl paraiškos vykdyti tarptautinio susisiekimo maršrutą“ (toliau – Raštas), kuriuo buvo atmesta pareiškėjos UAB „Transinesta“ 2024-04-22 paraiška pradėti teikti reguliariąją paslaugą maršrutu Vilnius - Kaliningradas (toliau - Paraiška).
Nustatyta, kad pareiškėja užsiima reguliariaisiais tarptautiniais keleivių vežimais kelių transportu (autobusais).
Pareiškėja 2024 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei Paraišką, o pastaroji 2024 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją su prašymu persiųsti atsakovės Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijai adresuotą atsakovės 2024 m. gegužės 14 d. kreipimąsi Nr. 15B-3652 „Tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutas Vilnius–Kaliningradas“.
Šiuo raštu atsakovė taip pat paprašė Rusijos Federacijos transporto ministerijos išduoti pareiškėjai 5 leidimus vykdyti tarptautinį reguliarųjį vežimą autobusais maršrutu Vilnius - Kaliningradas ir informuoti LTSA apie sprendimo priėmimą.
2024 m. birželio 21 d. atsakovė gavo Susisiekimo ministerijos raštą Nr. 2-2109 su prašymu pateikti paaiškinimus, į kurį atsakovė 2024 m. liepos 18 d. pateikė atsakymą.
Rusijos Federacijos susisiekimo ministerija 2024 m. liepos 4 d. priėmė raštą Nr. 9-975, kuriuo informavo apie 2024-07-02 išduotus prašomus leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu Kaliningradas (Rusijos Federacija)–Vilnius (Lietuvos Respublika).
Apie išduotus leidimus pareiškėja elektroniniu laišku 2024-07-02 ir 2024-07-04 informavo atsakovę.
Pareiškėja 2024-07-11 kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu informuoti, ar yra gautas Rusijos Federacijos transporto ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštas bei prašė pagal galimybes greičiau perduoti šį raštą atsakovei.
Susisiekimo ministerija 2024-08-12 informavo pareiškėją, kad neturi oficialiai gavusi Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto, dėl ko jo negali persiųsti atsakovei.
Pareiškėja pakartotinai 2024-09-26 kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir atsakovę dėl informacijos apie Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto gavimą, bei pateikė ir informavo apie Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024-09-09 priimtą papildomą raštą Nr. 03-02/4054, kuriuo pastaroji nurodė, kad 2024-06-24 Rusijos Federacijos susisiekimo ministerija priėmė sprendimą suderinti maršrutą Vilnius - Kaliningradas bei kad Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai išsiuntė tai patvirtinantį pranešimą.
Atsakovė 2024-10-24 raštu Nr. 15B-8323 atsakė į šį 2024-09-26 pranešimą, nurodydama, kad Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. rašto nėra gavusi, todėl leidimų pagal Paraišką išduoti negali.
Susisiekimo ministerija 2024-11-25 raštu informavo pareiškėją, kad Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 4 d. raštą atsakovei perdavė 2024-11-20, spręsti klausimą dėl leidimų išdavimo.
Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Raštą. Sprendimą netenkinti Paraiškos iš esmės grindė tuo, kad Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos pritarimą dėl Paraiškos gavo po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo dienos, t. y., kai Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2-4038 buvo apie tai informuota.
Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.4 papunktyje nustatyta, kad „ribojamas keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais vežantiems ar ketinantiems vežti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos vežėjams, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vežėjams, kurie pariteto pagrindais kartu su Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos vežėjais veža ar ketina vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ar per Lietuvos Respubliką tranzitu į (iš) Rusijos Federaciją (-os) ar Baltarusijos Respubliką (-os), maršrutų skaičius iki 29 maršrutų; išduodamo ar pratęsiamo leidimo vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais reisų kiekvienos paros eismo tvarkaraštyje gali būti numatytas ne daugiau kaip vienas vieno iš vežėjų viena transporto priemone atliekamas reisas pirmyn ir ne daugiau kaip vienas vieno iš vežėjų viena transporto priemone atliekamas reisas atgal;“.
Nurodė ir tai, kad administracijos turimais duomenimis, sprendimo priėmimo metu vežėjams galiojo išduoti leidimai 32 maršrutams reguliariaisiais reisais tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos arba tranzitu per Lietuvos Respubliką. Kadangi galiojančių maršrutų tarp Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ar per Lietuvos Respubliką tranzitu skaičius ir Paraiškoje pateiktų planuojamo maršruto reisų per parą skaičius viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.4 papunktyje nustatytą skaičių, Administracija UAB „Transinesta“ Paraiškoje nurodytai paslaugai teikti leidimų išduoti negali.
Pareiškėja nesutikimą su Raštu iš esmės grindžia tuo, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes atsakovei ir Susisiekimo ministerijai nuo 2024 m. liepos 2 d. buvo žinoma apie Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos pritarimą Paraiškai, tačiau nepateisinamai ilgai buvo delsiama priimti sprendimą tuo klausimu, patiems inicijuojant Vyriausybės nutarimo pakeitimus bei laukiant jų priėmimo, kurie (pakeitimai) ribos galimybę dėl paraiškos priimti teigiamą sprendimą.
Teigia, kad vilkinimas priimti sprendimą dėl Paraiškos, yra ta aplinkybė, kuri sudaro teisines prielaidas tenkinti pareiškėjos skundą, įpareigojant atsakovę iš naujo įvertinti Paraišką pagal teisinį reguliavimą, galiojusį paraiškos pateikimo metu.
Taip pat prašo kreiptis ir į Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo atitikties Konstitucijai.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčijamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ pakeitimo“ (toliau - Nutarimas) 3.4 punkto nuostatas bei kad Paraiška nuo Nutarimo įsigaliojimo momento (2024 m. lapkričio 16 d.) neatitiko šių nuostatų.
Pareiškėja priešingo pobūdžio argumentų šiuo klausimu ir neteikia.
Kaip minėta, pareiškėja reikalavimą tenkinti Paraišką grindžia teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, kadangi buvo nepateisinamai ilgai sprendžiamas klausimas dėl Paraiškos, valstybinės valdžios institucijoms turint tam reikiamas prielaidas bei sąlygas, t. y., reikiamus dokumentus, suderinimus su Rusijos Federacijos kompetentinga įstaiga ir kt., kurie buvo būtini bei pakankami priimti sprendimą dėl paraiškos.
Pažymėtina, kad paprastai teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. kai asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime (pakartota 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose) konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja subjektinės teisės pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, teikti reguliariąją paslaugą tarptautiniais keleivių vežimais kelių transportu (autobusais) maršrutu Vilnius – Kaliningradas, neįgijo, todėl Nutarimu ši jos subjektinė teisės nebuvo suvaržyta ar atimta.
Dėl ko šiuo aspektu pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeisti ir šio principo reikalavimai.
Vertinant tuo aspektu, kad pareiškėjos Paraiška iki Nutarimo įsigaliojimo atitiko teisės aktų reikalavimus ir kad egzistavo faktinės bei teisinės prielaidos ir sąlygos tenkinti Paraišką, tačiau dėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens neveikimo, tai nebuvo savalaikiai padaryta, darytina išvada, kad duotuoju atveju turi būti paisoma ne tik pareiškėjos individualių interesų, bet turi būti atsižvelgta ir į tų teisinių santykių svarbą, kurie buvo sukurti priėmus Nutarimą.
Pažymėtina, kad aplinkybę, jog buvo nepateisinamai ilgai vilkinama priimti administracinį sprendimą dėl Paraiškos, patvirtina Susisiekimo ministerijos 2025-01-10 raštas pareiškėjai, kuriuo pastaroji patvirtino, jog reikiamus dokumentus, nustatyta tvarka, iš Rusijos Federacijos kompetentingos įstaigos gavo 2024-08-21.
Nutarimas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, ekstremaliomis sąlygomis.
Tai nagrinėjamu atveju lemia, kad Nutarimu yra sukurti teisiniai santykiai, kurie yra susiję su viešu interesu, jo apsauga, kuriems turi būti teikiamas prioritetas prieš pareiškėjos individualų interesą.
Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pareiškėjos subjektinės teisės negali būti ginamos tokiu būdu, kuris prieštarautų viešajam interesui, t.y., įpareigojant atsakovę priimti sprendimą dėl Paraiškos pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki Nutarimo priėmimo, nes toks atsakovės sprendimas prieštarautų tam viešajam interesui, kuris yra ginamas Nutarimo nuostatomis.
Todėl pareiškėjos subjektinių teisių gynyba yra galima taikant kompensacinę (atlyginamąją) teisėtų lūkesčių apsaugą. Šiuo atveju pareiškėja galėtų reikalauti atlyginti jai turėtų išlaidų nuostolius, negautas pajamas ir pan..
Kadangi šioje byloje pareiškėja tokio reikalavimo nereiškia, ir neprašo apginti jos subjektines teises tokiu būdu, todėl nėra pagrindo bei prielaidų spęsti šio klausimo šioje byloje.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).
Minėta, kad Nutarimas, dėl kurio atitikties Konstitucijai prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, ekstremaliomis sąlygomis, dėl ko teisėjų kolegijai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nekyla pagrįstų abejonių dėl šioje byloje taikytino teisinio reguliavimo konstitucingumo, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Transinesta“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.