- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- eB2-1302-259/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašoma iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Toimex“. Nurodė, kad atsakovės įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pareiškimo pateikimo dienai sudarė 8891,44 Eur. Tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas ir po pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įteikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė prašo atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą, nesant LR įmonių bankroto įstatyme numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Nurodo, kad šiuo metu įmonės galimybė aktyviai vykdyti veiklą apribota iškirtinai dėl valstybės institucijų, t. y. kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV, veiksmų, pastariesiems kreditoriams pradėjus išieškojimą ir antstoliams areštavus įmonės lėšas. Atsakovė neneigia susidariusių įsiskolinimų, tačiau net ir esant sudėtingai situacijai nevengia jų dengti. Atsakovės tikslas atsiskaityti su kreditoriais ir atgaivinti įmonės veiklą.
Klausimas iškelti atsakovės įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti 2016 m. vasario 19 nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. kovo 8 d. 14 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.). Prieštaravimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009, 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Pažymėtina, jog atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė nepilną finansinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasme, tačiau teismas tai vertina kaip įmonės finansinės apskaitos trūkumą, neįtakojantį bankroto bylos iškėlimui esminės aplinkybės – atsakovės aktualių pradelstų skolų santykio su į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įmonės direktorius R. O. yra atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).
Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė, negu pusė įmonės turto vertės vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).
Iš byloje kartu su 2016-02-18 atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad aptariamu laikotarpiu atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 285375,56 Eur. Iš šio skaičiaus 141913,81 Eur įsiskolinimas sudaro AB Šiaulių bankas. Tačiau 2016-03-01 AB Šiaulių bankas pateikti teismui duomenys patvirtina, jog tarp AB Šiaulių banko ir R. O. bei R. O. 2015-02-27 buvo sudaryta taikos sutartis Nr. TAIK-2015-0001-19, pagal kurią laiduotojai R. O. bei R. O. įsipareigojo 147453,48 Eur skolą, kilusią tarp banko ir UAB „Toimex“ 2012-05-24 sudarytos kredito sutarties Nr. EIF-2012-672-19 pagrindu, sumokėti iki 2016-02-15, laikydamiesi taikos sutartyje numatyto skolos grąžinimo grafiko. 2016-02-29 AB Šiaulių bankas ir skolininkai susitarė dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo ir pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl 2015-02-27 taikos sutarties pakeitimo, kuriuo pakeitė skolos grąžinimo terminą, pratęsiant jį iki 2017-02-15 bei sudarė naują skolos grąžinimo grafiką. Kreditorius pažymėjo, jog skolininkai taikos sutartį vykdė tinkamai ir nustatytais terminais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės UAB „Toimex“ pateiktame kreditorių sąraše nurodytas 141913,81 Eur įsiskolinimas AB Šiaulių bankas nelaikytinas kaip pradelstas įsipareigojimas šiam kreditoriui. Be to, kaip patvirtino atsiliepime atsakovės įmonės direktorius R. O., kreditorių sąraše nurodyto UAB „Toimex“ 84550,74 Eur dydžio įsipareigojimo, kurį sudaro 67398,00 Eur įsiskolinimas R. O., 2699,75 Eur įsiskolinimas R. O. ir 14452,99 Eur įsiskolinimas UAB „Aikara“ (pastaroji įmonė taip pat priklauso atsakovės savininkui ir vadovui R. O.), nereikalaujama dengti, todėl pastaroji suma atsakovės ir kreditorių santykiuose bei tarpusavio požiūriu taip pat nelaikytina pradelsta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė į kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos su 21133,65 Eur reikalavimu bei VSDFV su 8215,94 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau kaip patvirtina Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, atsakovės įmonė 2016-01-15 duomenimis turi 25427,78 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiamais duomenimis 2016-03-01 atsakovės skola biudžetui buvo 8891,44 Eur. Taigi, net ir įvertinus pastaruosius atsakovės įsipareigojimus valstybės biudžetui, pagal teismui pateiktą UAB „Toimex“ kreditorių sąrašą šią dieną pradelsti šios įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 63880,64 Eur. Tuo tarpu atsakovės pateiktas debitorių sąrašas patvirtina, kad kiti ūkio subjektai atsakovei skolingi 17712,94 Eur. Atsakovės turtą be debitorinių įsiskolinimų taip pat sudaro hipoteka įkeistas kreditoriui AB Šiaulių bankas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurio buhalterinė likutinė vertė siekia 167818,32 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu nėra iškeltos nė vienos bylos, kurioje jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės darbuotojų pretenzijas atsakovės įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Taigi, įvertinus atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei nenustačius akivaizdžių atsakovės įmonės nemokumo požymių ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, teismas spendžia, jog prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, dėl ko bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1, 13 dalimis,
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“ (juridinio asmens kodas 300058743) pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje.
Nutartį išsiųsti šalims.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.