Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovams adv. V. G. ir adv. T. B., atsakovo atstovams adv. R. L. ir atstovei J. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BAB Ūkio bankas ieškinį atsakovui Nacionaliniam operos ir baleto teatrui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Nacionalinis operos ir baleto teatras su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta ieškinį dėl 13 000 Lt skolos priteisimo, o kitoje dalyje (dėl Paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia) prašo ieškinį atmesti.

Po Paslaugų teikimo sutarties galiojimo pabaigos (2011 m. gegužės 31 d.), atsakovas pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį.

Reikalavimas Paslaugų teikimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu yra nepagrįstas, nes sudarant sandorį atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovė turi ar gali turėti kokių mokumo problemų. Ieškovė save pristatinėjo kaip sėkmingai veikiantį banką, jokios informacijos apie mokumo problemas nebuvo ir viešojoje erdvėje. Jeigu atsakovui būtų iškilę kokių abejonių dėl ieškovo mokumo ar patikimumo, tai atsakovas nebūtų perkėlęs savo sąskaitas pas ieškovę ir nebūtų visų mokėjimų atlikinėjęs tik per ieškovę. Paskelbtas moratoriumas buvo visiškai netikėtas, atsakovo banko sąskaitoje pas ieškovę liko įšaldyti 102 258,37 Lt, kas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovė galėjo turėti mokumo problemų. Be to, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas - gavo apmokėjimą už nesuteiktas paslaugas, - nes, kaip jau aukščiau minėta, paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Atsakovo nesąžiningumo įrodymų byloje nėra pateikta. Taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinį pagal šį reikalavimą pateikė praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti (CK 6.66 str. 3 d.) t. y. administratorius apie ginčijamą sandorį turėjo sužinoti (sužinojo) 2013 m. gegužės 2 d., o ieškinį teismui pateikė 2014 m. gegužės 3 d. Ieškovės atstovų nurodomas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytas terminas, kuris buvo pratęstas teismo, yra ne ieškinio senaties terminas, o procesinis terminas, todėl ieškovė nepagrįstai juo vadovaujasi sprendžiant ieškinio senaties termino skaičiavimą.

Reikalavimas Paslaugų teikimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.) ir kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str.) taip pat visiškai nepagrįsti. Ieškovo atstovai šiam reikalavimui pagrįsti atkartoja tuos pačius teiginius, kad paslaugos nebuvo suteiktos, nors byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo realiai įvykdyta. Pažymėtina, kad 1) įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu, 2) ieškovei nėra uždrausta sudaryti sandorius dėl savęs viešinimo (reklamavimo), nes tai padeda teikti finansines paslaugas (įstatų II skyriaus 4 p.), todėl toks sandoris neprieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, t. y. atsakovas veikė nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas sprendžia, kad atsakovui pripažinus ieškinį dalyje dėl 13 000 Lt (3 765,06 Eur) priteisimo (t. 2, b. l. 115), šioje dalyje ieškinys tenkintinas, išsamiau dėl to nepasisakant.

Kitoje dalyje (dėl Paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia) ieškinys atmestinas.

Ginčo (ieškinio) esmė – ieškovė nepagrįstai sumokėjo 242 000 Lt pagal Paslaugų teikimo sutartį, nes pagal šią sutartį atsakovas nevykdė viešinimo (reklamavimo) paslaugų, todėl toks sandoris: 1) pažeidė kreditorių teises (CK 6.66 str.), 2) sandoris prieštaravo juridinio asmens teisnumui (įmonės veiklos tikslams) (CK 1.82 str.), 3) sandoris buvo tariamas (CK 1.86 str.).

Byloje nėra ginčo, jog viešinimo paslaugos ieškovei buvo teikiamos, nėra ginčo, jog ieškovė turėjo teisę save viešinti (reklamuoti), tačiau ieškovės atstovai teigia, kad ieškovės viešinimas (reklamavimas) buvo atliktas Paramos sutarties pagrindu, o ne Paslaugų teikimo sutarties pagrindu.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014).

Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti (nurodomi) įrodymai, iš kurių matyti, kad:

1) ieškovės, kaip mecenato, logotipas buvo nurodomas atsakovo plakatuose ir afišose (t. 1, b. l. 113-115),

2) bukletuose buvo nurodomas ieškovės, kaip mecenato, logotipas ir suteikiamas atskiras puslapis ieškovės reklamai – opera La Traviata, opera Otelas, opera Madam Baterflai, baletas Romeo ir Džiuljeta, baletas Ana Karenina, baletas Barbora Radvilaitė (t. 1, b. l. 116-121),

3) programėlėse nurodomas ieškovės, kaip mecenato, logotipas – baletas Čipolinas (premjera 2010-11-07), opera Pilėnai (pasirodymai 2010-07-03, 04 dienomis), iškilmingo operos koncerto Lietuvos operos 90-mečiui (2010-10-01), baletas Spragtukas (t. 1, b. l. 122-124),

4) teatro bilietuose nurodomas ieškovės, kaip mecenato, logotipas – 2011-02-26 operos Otelas bilietas su grąžinimo čekiu (t. 1, b. l. 125),

5) reklaminiuose atsakovo video anonsuose LRT televizijos eteryje buvo demonstruojamas ieškovės logotipas ir įgarsinamas pavadinimas žodžiu (t. 1, b. l. 126, 179),

6) reklaminiuose atsakovo audio anonsuose Lietuvos nacionalinio radijo pirmojoje programoje buvo įgarsinamas ieškovės pavadinimas žodžiu (t. 1, b. l. 126, 179),

7) ieškovės viešinimas (reklamavimas) buvo derinamas su ieškovės atsakingais asmenimis (susirašinėjimas el. paštu; t. 1, b. l. 127-163),

8) ložei suteiktas ieškovės pavadinimas, o ieškovės logotipas buvo pakabintas teatro fojė (t. 1, b. l. 164-166),

9) pastoviai spaudoje buvo talpinamas ieškovės logotipas (t. 2, b. l. 118-199, t. 3, b. l. 3-51),

10) atsakovo įsipareigojimai įvykdyti laiku ir kokybiškai bei priimti ieškovės (darbų atlikimo aktai; t. 1, b. l. 56-64),

11) Paramos sutarties galiojimo laikotarpis yra 2011 m. birželio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d.,

yra visiškai pakankami daryti išvadą, kad Paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu (2010 m. birželio 4 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) atsakovas realiai vykdė ir įvykdė būtent Paslaugų teikimo sutartį, o ne Paramos sutartį, kuri atliktų viešinimo (reklamavimo) darbų nurodytu laikotarpiu net negaliojo. Tai, kad ieškovė anksčiau (2011-01-21, 2011-02-21, 2011-05-17), negu įsigaliojo Paramos sutartis (2011-06-01), pervedė tris paramos įmokas pagal šią sutartį (ieškovės nuomone tai patvirtina Paramos sutarties vykdymą), nėra pagrindas spręsti, jog buvo vykdomi įsipareigojimai pagal Paramos sutartį. Toks išankstinis pinigų pervedimas vertintinas kaip geranoriškas ieškovo įsipareigojimų įvykdymas anksčiau laiko (tai ieškovės teisė), tačiau jokiu būdu nekeičia Paramos sutartimi atsakovo prisiimtų įsipareigojimų viešinti (reklamuoti) ieškovę nuo 2011 m. birželio 1 d. Šalys sutartyse numatė, kad sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti forminami raštu (sutarčių 4.3 p.), o tokiu būdu sutarties sąlygų pakeitimų ar papildymų nepadaryta. Pažymėtina, kad ieškovės atstovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes (įrodymus) ir patvirtintų ieškovės nurodomas aplinkybes.

Taigi, nenustačius ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės (dėl Paslaugų teikimo sutarties nevykdymo), kuria grindžiamas ieškovės reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia visais trimis sandorio negaliojimo pagrindais (CK 6.66 str., CK 1.82 str., CK 1.86 str.), o nustačius, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo realiai įvykdyta, yra pakankamas pagrindas ieškovės reikalavimą atmesti kaip neįrodytą, nepriklausomai nuo ieškovės nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo. Be to, teismas papildomai pasisako ir dėl kiekvieno ieškovės nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo.

Dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Taigi, tam, kad galima būtų taikyti CK 6.66 straipsnį, būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka ieškovei. Ieškovės atstovai nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas preziumuotinas remiantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu (priešpriešinių reikalavimų disproporcija), nes pagal Paslaugų teikimo sutartį ieškovė neįgijo paslaugų, o sumokėjo neadekvataus dydžio pinigines lėšas. Teismas sprendžia, kad ieškovo atstovai visiškai nepagrįstai remiasi CK 6.67 straipsnio 4 punktu, nes, kaip jau nustatyta, ieškovė įgijo paslaugas, už kurias sumokėjo 242 000 Lt per metus. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį (pakankamai didelis), į tai, kad atsakovas visas finansines apyvartas pradėjo vykdyti per ieškovę, į sumokėtą sumą per metus (242 000 Lt), kuri ieškovei nėra didelė, atsižvelgiant į jos valdomus finansinius išteklius (4-5 milijardai), - nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės iš atsakovo gauta nauda žymiai viršija jos įvykdymą. Be to, tokios aplinkybės, kaip atsakovo banko sąskaitos perkėlimas pas ieškovę, visų finansinių apyvartų vykdymas per ieškovę, likę atsakovo pas ieškovę įšaldyti apie 102 258,37 Lt (t. 2, b. l. 117), leidžia spręsti, kad atsakovas buvo sąžiningas ir nežinojo, jog ieškovė galimai turėjo finansinių sunkumų ir toks sandoris galėjo pažeisti ieškovės kreditorių teises. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo žinoti (turėjo galimybę sužinoti), jog ieškovė galimai turėjo finansinių sunkumų, o turint omeny, kad ieškovė yra bankas, apie kurį teikiama informacija yra pakankamai ribota, o jo finansines galimybes įvertinti pakankamai sudėtinga, kad 2010 m. birželio mėnesį viešojoje erdvėje nebuvo duomenų apie ieškovės galimus finansinius sunkumus, - darytina išvada, kad atsakovas neturėjo galimybės žinoti apie galimus ieškovės finansinius sunkumus. Taigi, nenustačius atsakovo nesąžiningumo, sudarant sandorį, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Be to, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (CK 6.66 str. 3 d.), kas taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.).

Lietuvos Respublikos CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad sudaryta paslaugų teikimo sutartis prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Kaip jau minėta ieškovės atstovai pripažįsta, kad ieškovė turi teisę save viešinti (reklamuoti), kad ieškovei nėra uždrausta sudaryti sandorius dėl savęs viešinimo (reklamavimo) matyti ir iš ieškovės įstatų, kuriuose numatyta, kad bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia veikla, <...> kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu (įstatų II skyriaus 4 p.), todėl nėra pagrindo spręsti, kad Paslaugų teikimo sutartis, kuria buvo viešinama (reklamuojama) ieškovė, neprieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, t. y. atsakovas veikė nesąžiningai. Taigi, ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, atmestinas.

Dėl sandorio negaliojimo, kaip tariamo sandorio (CK 1.86 str.).

Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas pagrįstai nurodo, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis nėra realiai vykdomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo vykdoma ir įvykdyta, t. y. ieškovė sumokėjo pinigus už viešinimo (reklamavimo) paslaugas, o atsakovas suteikė šias paslaugas (visą sutarties galiojimo laikotarpį viešino ieškovę), todėl svarstyti apie šios sutarties tariamumą nėra jokio pagrindo, dėl ko ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, taip pat atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 5 proc. (13 000x100/255 000), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 305 Lt/88,33 Eur (6 100x5proc.) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei BAB Ūkio bankas, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 3 765,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 6 ct) bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 88,33 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.