Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-27 · Administracinė byla Nr. A-822-1104-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-27
Bylos Nr.
A-822-1104-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
AB „Alita“
Advokatai
Ona Vitart
Administracinė byla Nr. A822-1104/2009Procesinio sprendimo kategorija 20
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Onai Vitartienei,

viešame teisme posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Alita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Alita“ skundą dėl 2008 m. liepos 3 d. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 3K08/172 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VTAKT, Tarnyba) 2008-07-03 nutarimu “Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus” Nr. 3K08/172 vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., 35 str., 38 str., 39 str. AB „Alita“ skirta 2000 Lt bauda. Ekonominė sankcija taikyta dėl to, kad bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 07 03 nutarimą “Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus” Nr. 3K08/172. Paaiškino, jog mano, kad tarnyba neteisingai taikė įstatymą, aiškindama pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teigė, kad skundžiamame nutarime pažeidimo sudėtis apibūdinta labai abstrakčiai, nenurodant, kuo pasireiškia Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. pažeidimas. Nurodytose teisės normose yra skirtingi pažeidimai, todėl skiriant ekonomines sankcijas pažeidimai turi būti nurodyti ir apibūdinti konkrečiai. Nutarime turi būti nurodyta, kokia konkrečiai etiketėje pateikta informacija pažeidžia AKĮ draudimus, kuo pasireiškia pažeidimas. Mano, kad tekstas, buvęs etiketėje, jokiu būdu nesieja alkoholio vartojimo su psichinės veiklos pagerėjimu, nepateikia neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad alkoholio reklama nėra draudžiama. Ginčijamu atveju nei viena iš nurodytų AKĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Nutarime kaltinimai suformuluoti neaiškiai ir dviprasmiškai. Mano, kad atsakovas, taikydamas ekonominę sankciją, įstatymą aiškino plečiamai ir iškreiptai, nepateikė argumentų ir motyvų, kodėl atmetė pareiškėjo paaiškinimus. Pareiškėjos įsitikinimu, nebuvo ir klaidinančios reklamos fakto. Teigė, kad Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalyje, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnyje apibrėžiamų veiksmų nepadarė. Mano, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto principo bei šio įstatymo 8 str. 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (toliau – VTAKT) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į skundą (b. l. 21 - 23) teigė, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Paaiškino, kad nesutinka su argumentu, kad pažeidimo sudėtis skundžiamame nutarime apibūdinta abstrakčiai. Nurodė, kad buvo nustatytas faktas, jog AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus alkoholinius kokteilius su reklaminiais tekstais ant etikečių „MIX PARTY BOTTLE dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX; - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas). MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Aiškina, kad šis reklaminis tekstas patenka į AKĮ 2 str. 4 d. apibrėžimą. Tai yra draudžiama alkoholio reklama, kadangi etiketėse pateikti reklaminiai užrašai sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu.

Tarnyba priėmė nutarimą dėl alkoholio vartojimo siejimo su psichinės veiklos pagerėjimu dėl to, kad žodis „mėgautis“ pats savaime, be konteksto, nesudaro pažeidimo sudėties, tačiau vertinant reklaminio teksto visumą, frazė, kurioje yra šis žodis, pažeidžia AKĮ 29 straipsnio reikalavimus. Mano, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai taikė ekonominę sankciją. Tarnybos vertinimu, reklamoje buvo neteisinga ir klaidinanti informacija, nes negalima laikyti teisinga informacijos, kad alkoholio produktas gerina psichologinę būklę. Tokios reklamos pateikimas gali skatinti vartotojus įsigyti alkoholinius gėrimus dėl savybių, kurių šie gėrimai iš tikrųjų neturi. Paaiškino, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei mąstą, todėl panaikinti 2008-07-03 VTAKT nutarimą Nr. 3K08/172 nėra pagrindo. Prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos AB „Alita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) nuostatomis. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, 11 punkte – pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, - nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.

Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A11–1171/2006, kurioje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atitinkamų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas, o ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą, atsakomybės tinkami subjektai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus kokteilius 11,5 procentų alkoholio tūrio „MIX CACTUS & GREEN APPLE“, „MIX LIME“, „MIX BRANDY COLA“ su reklaminiais tekstais ant etikečių: „MIX PARTY BOTTLE Dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX; - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas) MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Šis reklaminis tekstas ir buvo pripažintas draudimų, numatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose, pažeidimu. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai pripažino, kad šis tekstas sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, o tokiu būdu reklaminiuose užrašuose pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholius gėrimus. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad minėtas reklamos tekstas yra ne apie alkoholio vartojimą, bet apie vakarėlio surengimą nauju būdu – su ilgais žaismingais šiaudeliais. Pateiktos informacijos etiketėse loginės ir lingvistinės analizės pagrindu daroma išvada, kad ant kokteilių butelių esančiose etiketėse pateikta informacija yra būtent apie alkoholio vartojimą. Ši informacija sieja alkoholį (jo vartojimą) su psichinės veiklos pagerėjimu bei asmeninių problemų sprendimu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „stilingas“ reiškia “kuris gero stiliaus“, t. y. šis žodis išreiškia tam tikrą teigiamą sąvoką. Žodis „Mėgautis“ reiškia „naudotis malonumais“, „smagintis“, „gėrėtis“. Visas etiketės tekstas bendrai įvertinus jo prasmę sieja alkoholį su asmens psichikos veiklos pagerėjimu, taip pat su asmeninių problemų sprendimu, kadangi kviečia alkoholį vartoti su draugais, vakarėlio metu ir „stilingai“, nes siūlo alkoholį gerti panaudojant žaismingus šiaudelius, kartu kviečia surengti tokį vakarėlį draugams su alkoholio vartojimu. Paprastam vartotojui šis tekstas reiškia, jog pasielgus taip, kaip parašyta, pagerės nuotaika, atsiras teigiamų emocijų, bus geresnė savijauta, atsiras galimybė atsipalaidavus bendrauti su vakarėlio svečiais, draugais, o tai skatina įsigyti šio alkoholinio gėrimo, nes būtent alkoholinis gėrimas, o ne „žaismingi šiaudeliai“ sukuria tokią gerą nuotaiką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad ši informacija neteisinga ir klaidinanti, patvirtina pačios alkoholio, kurį skatinama vartoti, savybės. Visuotinai pripažinta, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai, įtakoja psichinę veiklą ir elgesį, todėl šios kokteilių savybės vertintinos neigiamai. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Taip pat pažymėjo, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą (nekenksmingo alkoholio kiekio nėra), o nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką.

Nepagrįstais teismas pripažino pareiškėjos teiginius dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo. Ta aplinkybė, kad tokios etiketės naudojamos jau beveik penkerius metus, o Tarnyba jas aptiko tik 2008 metais, teismo vertinimu, negali atleisti pareiškėjos nuo atsakomybės už pažeidimą. Pažeidimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) prasme (35 straipsnis) laikytinas trunkamuoju, todėl baudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. LVAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1405-20/2006, formuodamas ATPK 35 straipsnio taikymo praktiką, išaiškino, kad jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju paaiškėjo pažeidimas, kuris vis dar buvo daromas. Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti kiti baudų skyrimo terminai nei ATPK. Terminas, kuris nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje, nebuvo pažeistas. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnis nustato, kad AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per trejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi ir šis įstatymas išskiria trunkamuosius teisės pažeidimus ir baudų skyrimo terminus už šiuos pažeidimus, kurie skaičiuojami nuo paaiškėjimo dienos tuo atveju, jeigu jie vis dar daromi paaiškėjimo momentu.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į parinktos baudos dydį, kuris artimas minimaliai baudai, akivaizdu, kad Tarnyba į nutarime fiksuotą pažeidimo mastą atsižvelgė labai santykinai, nes parinko 2000 Lt baudą, esant galimybei skirti baudą nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. Bauda skirta ne kaip už pakartotinį pažeidimą (tuomet bauda būtų parenkama intervale nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt), todėl ta aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau bausta, nurodyta tik kaip pareiškėją apibūdinanti aplinkybė. Nors šios aplinkybės nurodymas nutarime, teismo manymu, yra perteklinis, tačiau Tarnyba pagal AKĮ 34 straipsnio 7 – 9 dalis įpareigojama skiriant baudą įvertinti daugelį atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, motyvuoti baudos parinkimą. Dėl to Tarnyba nutarime nurodė visą apie pareiškėją turimą informaciją ir pasisakė, kad bauda skiriama atsižvelgiant į visas nutarime paminėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į parinktą baudos dydį, akivaizdu, kad iš esmės buvo atsižvelgta tik į atsakomybę lengvinančias, o ne sunkinančias aplinkybes, todėl paminėjimas apie ankstesnį pažeidimą baudos dydžiui įtakos neturėjo.

III.

Pareiškėja AB „Alita“ apeliaciniu skundu (b. l. 100 – 103) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nepasisakė dėl skunde išdėstyto motyvo, kad Tarnybos nutarime pažeidimo sudėtis apibūdinta labai abstrakčiai, nenurodant, kuo pasireiškia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. pažeidimas. Pažymi, kad ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-15-39/2005). Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose aktuose numatytas teises (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teigia, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjai AB „Alita“ ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. pažeidimą, plečiamai aiškino nurodytas teisės normas, pažeidimą vertino abstrakčiais motyvais, tiksliai ir konkrečiai nenurodė kuo pasireiškė minimų teisės normų pažeidimas, o teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje dėl nurodytų motyvų nepasisakė. Pareiškėjos teigimu, ant alkoholinių gėrimų etikečių esančiam tekste alkoholio vartojimas jokiu būdu nėra siejamas su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (AKĮ 29 str. 1 d. 6 p.). Tekstas apibūdina šiaudelius, su kuriais siūloma gerti kokteilį, o ne patį gėrimą. Teigia, kad pagal Tarnybos priimtą abstraktų nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjas nežinojo ir jam nėra aišku, kokią draudžiamą veiką pastarasis įvykdė ir dėl šios priežasties toks nutarimas naikintinas, kadangi nesant aiškaus teisinio aiškinimo ir reguliavimo, visos abejonės privalo būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, t.y. pareiškėjo AB „Alita“ naudai.

2. Teismo sprendime nenurodyta, kuo pasireiškia neteisinga ir klaidinanti alkoholio reklama. Teismo sprendime nurodymas motyvas, kad alkoholio neteisingą ir klaidinančią reklamą įrodo tai, alkoholio savybės yra kenksmingos žmonių sveikatai, kad bet kokio alkoholio kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas, pareiškėjo vertinimu, yra abstraktus, o apibendrinant konstatuoti, jog pats alkoholio patekimas į organizmą jau yra apsinuodijimas ir tai yra neteisinga ir klaidinanti alkoholio reklama, negalima. Savo sprendime teismas nepasisakė dėl motyvo, kad Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžia, jog klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Ginčijamu atveju etiketėje pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus neva jokiu būdu negali paveikti asmenų ekonominio elgesio arba pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Tokių įrodymų nėra ir byloje. Mano, kad skiriant ekonomines sankcijas, būtina pateikti įrodymus, kad buvo atlikti vieni ar kiti veiksmai, lėmę pažeidimą, t.y. taikant AKĮ 29 str. 1 d. 11 p., būtina konkrečiai nurodyti kuo pasireiškė neteisinga ar klaidinanti informacija, pateikti įrodymus. Klaidinantys veiksmai labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 str., tačiau tokių veiksmų pareiškėjas AB „Alita“ nepadarė, jų nenurodo ir Tarnyba savo nutarime.

3. Pabrėžia, kad asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ir įvertinti visi pažeidimo sudėties elementai. Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas savo sprendime nepasisakė dėl apelianto kaltės.

4. Nesutinka su teismo išvada, jog šis pažeidimas yra trunkamasis, todėl apelianto pateiktas motyvas, jog Tarnyba beveik trejus metus matė alkoholinius gėrimus su nurodytomis etiketėmis ir nedraudė tokiais alkoholiniais gėrimais prekiauti, teismo nebuvo vertintas, kas galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą, juolab byloje rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos faktūros – akivaizdžiai ir nepaneigiamai įrodo, jog šiais alkoholiniais gėrimais buvo prekiaujama visuose prekybos tinkluose, kuriuos Tarnyba pastoviai tikrino. Kaip ir teigia savo nutarime pats atsakovas, per trejus metus tokio kokteilio buvo realizuota 301000 butelių, šis kiekis buvo pardavinėjamas visuose Lietuvos Respublikos prekybos tinkluose. Akivaizdu, kad atsakovas tikrinimų metu ne vieną kartą matė šį kokteilį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Kelia versiją, kad atsakovas sąmoningai tiek laiko provokavo tariamą pažeidimą, nepasinaudodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-12 nutarimo Nr. 683 7.3 p., kuriame nurodoma, kad Tarnyba, nustačiusi pažeidimus, turi teisę įpareigoti įmones nutraukti veiklą, pažeidžiančią įstatymus ir kitus teisės aktus alkoholio ir tabako kontrolės klausimais, suteiktomis teisėmis.

5. Kokteiliai visose Lietuvos prekybos įmonėse, tiek mažmeninėje prekyboje, tiek ir didmeninėje prekyboje buvo realizuojami beveik trejus metus. Tarnybos darbuotojai šį kokteilį matė parduotuvių lentynose irgi beveik trejus metus. Atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d., pažeidimo protokolas surašomas per vieną mėnesį laiko nuo pažeidimo nustatymo. Pareiškėjas mano, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes, kodėl beveik trejus metus Tarnyba tokio pažeidimo nekonstatavo, neįpareigojo pareiškėjo nutraukti šių kokteilių gamybą, o prekybos įmonėms neuždraudė šio kokteilio realizuoti, kokius veiksmus per šį laikotarpį pastarasis atliko ir (ar) tyrė, kad pažeidimo nustatymą traktavo tik 2008-06-11. Teismas dėl aukščiau nurodytų motyvų savo sprendime nepasisakė. Atkreipia dėmesį į tai, jog Tarnyba kontroliuoja ir pareiškėją AB „Alita“, todėl akivaizdu, jog paskutinius trejus metus žinojo ir kokią produkciją gamina pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsiliepimu prašo AB „Alita“ apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino ir ištyrė surinktus įrodymus, teisingai aiškino teisės normas, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Siūlo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999, kurioje pažymėta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 30 (dabar - 29) str. „aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams; jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina“ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis AKĮ 30 (dabar - 29) str. Šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai.“ Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai, atmestini pareiškėjo kaltinimai, kad Tarnyba ir Teismas plečiamai aiškino minėtą teisės normą. Ši teisės norma aiškintina atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo tikslus. Alkoholio kontrolės įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. numato, kad vienas iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų yra riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. Šio Įstatymo III skirsnio „Alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ir reklamos ribojimas“ 29 straipsnyje yra įtvirtintos alkoholio reklamą ribojančios nuostatos. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. draudžia visų formų alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-09 nutartyje, priimtoje nagrinėjant administracinę bylą Nr. A8-1614/2006, yra pasisakęs: „Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, vienas iš pagrindinių alkoholio reklamos bruožų yra skleidimas atitinkamos informacijos, kuri skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Iš Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje pateiktų draudžiamų alkoholio reklamos formų ir būdų matyti, kad jais yra siekiama riboti tokią alkoholio reklamą, kuri skatina įsigyti bei vartoti alkoholio produktus. Dėl ko sprendžiant, ar pareiškėjo pateikta minėta informacija priskirtina draudžiamos reklamos kategorijai, visų pirma, turi būti atsižvelgta į tai, ar ši informacija yra skirta skatinti bei vartoti alkoholio produktus.“

3. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. draudžia visų formų alkoholio reklamą, pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžia, jog klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Yra pagrindo manyti, kad alkoholio vartojimo siejimas teigiamu poveikiu asmens psichinei veiklai, geresne savijauta, „stilingumu“, asmeninių problemų sprendimu, gali paskatinti vartotojus įsigyti ir vartoti alkoholinius kokteilius „MIX CAGTUS & GREEN APPLE“, „MIX LIME“, „MIX BRANDY COLA“ dėl savybių, kurių šie gėrimai iš tikrųjų neturi. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad reklaminis užrašas ant etikečių bendrai įvertinus jo prasmę pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p., 11 p. įtvirtintus draudimus.

4. Atkreipia dėmesį, kad kaltinimams pažeidimo provokavimu pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino ir pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad tokios etiketės naudojamos jau kelerius metus, o Tarnyba jas aptiko tik 2008 metais, negali atleisti pareiškėjo nuo atsakomybės už pažeidimą. „Pažeidimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) prasme (35 straipsnis) laikytinas trunkamuoju, todėl baudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. LVAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N11-1405-20/2006, formuodamas ATPK 35 straipsnio taikymo praktiką, išaiškino, kad jei paaiškėja trunkamasis pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju paaiškėjo pažeidimas, kuris vis dar buvo daromas. Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti kiti baudų skyrimo terminai nei ATPK. Terminas, kuris nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje, nebuvo pažeistas. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnis nustato, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Pagal šio straipsnio 1 dalį, draudžiama alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.), pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Byloje nustatyta, kad AB „Alita“ gamina ir Lietuvos rinkoje realizuoja gazuotus alkoholinius kokteilius „MIX CACTUS & GREEN APPLE“, „MIX LIME“, „MIX BRANDY COLA“ su reklaminiais tekstais ant etikečių „MIX PARTY BOTTLE dar vienas būdas tapti stilingu: - įsigyk mėgstamo skonio MIX; - pasikviesk draugus; - pateik jiems MIX naujai – su ilgais žaismingais šiaudeliais (šauktukas). Mėgaukitės visi kartu (šauktukas). MIX KOKTEILIS – TAVO VAKARĖLIUI“. Minėti reklaminiai tekstai, jų tekstą, vaizdinę išraišką ir galimą poveikį vertinant visumoje, įrodo, kad juose pateikta informacija leidžia alkoholinio gėrimo vartojimą susieti su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas), be to, ši informacija nelaikytina teisinga ir (ar) neklaidinančia informacija apie alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktas), kas savo ruožtu neatitinka leistinos alkoholio reklamos reikalavimų. Pareiškėjos tvirtinimas apeliaciniame skunde, kad ant alkoholinių gėrimų etikečių esančiame tekste alkoholio vartojimas jokiu būdu nėra siejamas su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokio pobūdžio informacija atitinka draudžiamos alkoholio reklamos kriterijus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose, bei sutinka su sprendime pateiktu tokios išvados pagrindimu, dėl to pareiškėja yra teisingai patraukta atsakomybėn už minėto įstatymo reikalavimų pažeidimą. Taip pat teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškėjos tvirtinimas apeliaciniame skunde, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje nemotyvavo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. ir 11 p. pažeidimo, yra nepagrįstas. Taigi nurodytos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos pareiškėjai pritaikytos pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad tokie reklaminiai tekstai ant alkoholių gėrimų etikečių naudojami jau kelerius metus, o Tarnyba jas aptiko tik 2008 metais, negali atleisti pareiškėjo nuo atsakomybės už pažeidimą.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o pareiškėjos AB „Alita“ apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos AB „Alita“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė