- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e1-360-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50289-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- M. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.2.1Laikinas sulaikymas (BPK 44 str. 1–4 d., 140 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. T. (M. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. T. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės J. M. sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 27 d., 2.33 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. M., t. y. žarstekliu vieną kartą trenkė į dešinės kojos padą, tokiais veiksmais sukeldamas J. M.fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo, apklaustas kaip įtariamasis M. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nuolat gyvena kartu su J. M.. Kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 11 metų. Apie jam pareikštus įtarimus gali paaiškinti, kad 2024 m. gruodžio 27 d., adresu, kuriame gyvena nuolat – (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės J. M. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad į jo namus atvyko jo tolimas pusbrolis A. K.. Jis yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, kartais nuo karto atvažiuoja pas juos pabūti, pavalgyti. Dėl šios priežasties sugyventinė J. pyksta, be kita ko, jis atvažiuoja tuščiomis rankomis ir pats prašo, kad jam padarytų pavalgyti, duotų cigarečių. A. atvažiavo 2024 m. gruodžio 26 d. vakare, apie 21 val. ir pasakė, kad jo naktį atvažiuos paimti ir jis išvažiuos. Dėl to 2024 m. gruodžio 27 d. apie 2.33 val., J. paskambino policijai, nes A. nėjo iš namų paprašytas. Dėl to, kad ji paskambino policijai, M. T. trenkė sugyventinei į dešinę koją su žarstekliu. Kai atvyko policija, A. išprašė, įteikė M. ir J. šaukimus atvykti į policijos komisariatą, nes asmenys buvo neblaivūs ir jų nebuvo galima apklausti. M. T. gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis sugyventinės J. atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti jos atžvilgiu (1 el. b. t., el. b. l. 169–172).
Be kaltinamojo M. T. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, 2025 m. sausio 21 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja, J. M. parodė, kad apie 10 metų gyvena kartu su M. T.. Jos ir M. santykiai yra geri, išskyrus tada, kai pavartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. gruodžio 26 d. į jos namus atvažiavo M. T. pusbrolis A.. A., kaip suprato, yra benamis, tad jam davė ir pavalgyti, ir išgerti šiek tiek, nes nuolat atvažiuoja alkanas. Pasak jo, jis norėjo važiuoti pas gimines į Baltarusiją, laukė, kol atvažiuos jo paimti. Taip jis pas juos užsisėdėjo iki paryčių, ir 2024 m. gruodžio 27 d. apie 3 val. ji A. pasakė, kad jei jis neišeis, ji iškvies policiją. Tada M. paėmęs žarsteklį, už tai, kad sugyventinė norėjo išvaryti jo pusbrolį, trinktelėjo jai į kairės kojos kulną. Daugiau jie dėl nieko nesiginčijo ir nekonfliktavo. Visi buvo pavartoję alkoholio. Liudytoja skausmą vertino 3 balais iš 10 balų, medikų dėl sužalojimo nekvietė ir vėliau pas medikus niekur nevyko, nes sužalojimo nebuvo. Ji su M. jau susitaikė ir jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. M. jos atsiprašė, pažadėjo daugiau jos nebemušti (1 el. b. t., el. b. l. 114–117).
2024 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Vitalijaus Vaitkevič tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 27 d. apie 2.33 val., gautas pranešimas ROIK: 0124000798776. Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini)., buvo rastas neblaivus asmuo – J. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (nustatytas – 2,44 promilės girtumas). Ji nurodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 15 val., namuose jos neblaivus sugyventinis M. T., gimęs (duomenys neskelbtini). (nustatytas – 2,21 promilės girtumas), be jokios pateisinamos priežasties, vieną kartą metaliniu žarstekliu trenkė jai į dešinės kojos padą. Po smūgio ji pajuto fizinį skausmą ir šiuo metu šlubuoja, medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusioji ir įtariamasis nebuvo apklausti, kadangi jiems buvo nustatytas stiprus girtumas. Namuose taip pat buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris buvo neblaivus ir neprisiminė savo telefono numerio, pastarasis teigė, kad nieko nematė, kadangi į svečius atvyko vakare, o jo žodžiams antrino nukentėjusioji (1 el. b. t., el. b. l. 64-65).
2024 m. gruodžio 27 d. 3.21 val. prietaisu „Alcotest 7510" Nr. ARKB0299, patikros sertifikato Nr. 2194736, M. T.nustatytas 2,21 ‰ (promilės) girtumas (1 el. b. t., el. b. l. 80-81).
2024 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Apžiūros objektas – medinio namo aukščiau nurodytu adresu kambarys. Kambario dešinėje pusėje yra pečius (krosnis), šalia kurio guli tamsios spalvos metalinis žarsteklis. Apžiūrint įvykio vietą grumtynių požymių nepastebėta (1 el. b. t., el. b. l. 42-45).
2025 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašo apžiūra. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia – 2.33 val., trukmė – 1 minutė 30 sek. Į BPC skambina moteris, kuri sako, kad (duomenys neskelbtini), mušasi jos sugyventinis. Operatorė sako, kad tokio adreso nėra. Moteris patikslina jai, kad šis namas yra nedeklaruotas, namo spalvos patikslinti negali. Į operatorės klausimą ji atsako, kad sugyventinis yra vietoje. Ji yra J. M.. Sugyventinis sumušė jai koją, ji negali vaikščioti. Atsako, kad greitosios pagalbos jai nereikia, mažų vaikų namuose nėra. Operatorė prašo laukti pagalbos (1 el. b. t., el. b. l. 95–97).
2025 m. sausio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimto metalinio tamsiai pilkos spalvos žarsteklio apžiūra. Žarsteklio bendras ilgis – 64.5 cm., rankenos ilgis – 11 cm., priekinės dalies ilgis – 12 cm. 2025 m. sausio 28 d. tyrėjos R. Korobovos nutarimu žarsteklis grąžintas M. T. (1 el. b. t., el. b. l. 101–102).
2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfikuosta trijų vaizdo įrašų, nufilmuotų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno („body") kameromis apžiūra.Apžiūrėtas įrašas pavadinimu „PSS-20241227-030511UTC+0200.mp4". Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pamato šlubuojančią senyvo amžiaus moterį – J. M.. Į jų klausimą ji atsako, kad vyras mušasi. Vizualių sužalojimų nesimato. Kartu užeina į vidų, kur kambaryje yra 2 vyrai, ant stalo alkoholis. J. M. rodo į vieną vyrą ir sako, kad čia sugyventinis, tai M. T.. Pareigūnas sako, kad J. M. nuolat kviečia policiją, vadinasi, yra kažkokia problema. Ji atsako, kad 3-ią valandą nakties ji nori miegoti, rodo į sugyventinį ir sako, kad jis neduoda jai ramybės. Ji sako, kad jie kartu gyvena 11 metų. M. T. sako, kad tai jo namas. Į pareigūno klausimą J. M. atsako, kad šiandien sugyventinis ir mušė, ir nedavė miegoti, mušė į koją. Pareigūnas prašo paaiškinti, kaip mušė. Tada J. M. prieina prie sienos ir rodo į žarsteklį, toliau nieko nepaaiškina. Į pareigūno klausimą ji paaiškina, kad antras vyras, tai brolis. Pareigūnas prašo šio vyro išeiti į lauką. Pareigūnas eilinį kartą prašo J. M. aiškiai pasakyti kaip sugyventinis ją šiandien mušė. J. M. vėl rodo į žarsteklį prie sienos, į koją, sako, kad vos vaikšto, sako, kad trenkė vieną kartą, kad medikų jai nereikia. Pareigūnas sako jai, kad jis yra daug kartų važiavęs pas ją dėl smurto, kad kaskart ji keičia įvykių versijas. Į pareigūno klausimą J. M. atsako, kad sugyventinis mušė ją dienos metu, kelintą valandą nežino, žarstekliu vieną kartą sudavė per dešinę koją. Į pareigūno klausimą kodėl ji paskambino naktį, ji atsako, kad sugyventinis 3 val. nakties nedavė jai ramybės. Pareigūnas alkotesteriu nustato J. M. girtumą – 2,44 promilės, M. T. girtumą – 2,21 promilės. Pareigūnas prašo J. M. numauti kojinę ir parodyti koją. Pareigūnas fotografuoja J. M. dešinės kojos apačią, sako, kad jokių sužalojimų, patinimų nemato. J. M. sako, kad koją jai skauda. Į pareigūno klausimą antras vyras sako, kad atvyko čia apie 8-ą valandą, kad jis važiuoja į Baltarusiją, jis mušimo nematė, priregistruotas prie savivaldybės, gyvena (duomenys neskelbtini). J. M. tai patvirtina. M. T. sako, kad tai jo brolis. Pareigūnas eina į tarnybinį automobilį, kur pildo dokumentus (1 el. b. t., el. b. l. 98–100).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. T. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės J. M. sveikatą, o būtent: 2024 m. gruodžio 27 d., 2.33 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. M., t. y. žarstekliu vieną kartą trenkė į dešinės kojos padą, tokiais veiksmais sukeldamas J. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios J. M. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami M. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, kaltinamasis veikė, suprasdamas savo veiksmus, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
IV. Bausmės individualizavimas
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam M. T. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti M. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 punktu, 72² str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
Kaltinamasis M. T. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi (2 el. b. t., el. b. l. 39–41).
M. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. T. Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumas išnykęs; buvo teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., skiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimus bei įpareigojimus. 2021 m. rugsėjo 6 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro) (1 el. b. t., el. b. l. 66-69), administracine tvarka baustas (1 el. b. t., el. b. l. 181; 2 el. b. t., el. b. l. 1-21), nedirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 15 dienų arešto bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros M. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra įpareigojamas: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 punktu, 72² str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023). Kaltinamajam šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtini įpareigojimai, susiję su jos laisvės varžymu, todėl atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, kad intensyvi priežiūra – neproporcinga bei perteklinė priemonė, todėl neskirtina.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – arešto bausmę,jos vykdymą atidėjus, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
Vadovaudamasis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad <...> baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje, suprantant savo veikmų neteisėtumą, smurtaujant prieš savo šeimos narį, daro išvadą, kad siūloma baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – yra proporcinga padarytai veikai bei skiriamai bausmei.
V. Kiti klausimai
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. T. (M. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, įpareigojant M. T. (M. T.) bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. (M. T.) paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, įpareigojant M. T. (M. T.): 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.
1. nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdamas (-a) su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (-i) turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam (-ai) suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas (-a) surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo (-osios) gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-ąją) kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.