- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-2183-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- N. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo N. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmę atlieka nuo 2005 m. birželio 16 d., pabaiga – 2016 m. birželio 16 d. Neatlikta bausmės dalis 2014 m. spalio 28 d. – 1 metai 7 mėnesiai ir 19 dienų.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde prašo patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. iš esmės prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį. Nurodo, kad jis yra labai motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį, asocialų gyvenimo būdą, ką įrodo, jog jis pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, pagal kurią šiuo metu dirba, 8 kartus skatintas už stropų darbą. N. P. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino tai, jog jam anksčiau buvo taikyta amnestija, lygtinis paleidimas. Pažymi, kad praeityje lygtinio paleidimo metu jis nenusikalto ir nepažeidė jam paskirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių. Priešingai, ankstesnis lygtinis paleidimas jo atžvilgiu turėjo ilgą teigiamą poveikį jo elgesiui. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo, kad jis pataisos namuose baustas keturis kartus, nors šios nuobaudos seniai nebegalioja. Kita vertus, anot nuteistojo, nuobaudos buvo paskirtos ne už piktybinius sunkius pažeidimus ir tai neturi rodyti, kad jis nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. N. P. prie skundo taip pat pateikė raštišką įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. P. skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. P. bausmės atlikimo metu skatintas aštuonis kartus, yra faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu lygtinai paleidus N. P. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, ir pritaria pirmos instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Net ir įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo deklaruojamą teigiamą nuostatą į darbą, manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 5/6 skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Negalima neatsižvelgti, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, jog N. P. nuteistas ketvirtą kartą, anksčiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas amnestijos įstatymas, lygtinis paleidimas, tačiau, nors teistumas ir yra išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau taikytų lygtinių paleidimų sąlygų nepažeidė, tuo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad N. P. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų nusikaltimą (nužudymą) padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis 2014 m. spalio 28 d. – 1 metai 7 mėnesiai ir 19 dienų (iš paskirtosios 11 metų laisvės atėmimo bausmės), yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Būtina pažymėti ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys” metodiką parodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (54 balai) (b. l. 7). Be to, atsižvelgiant į tai, kad visi N. P. daryti nusikaltimai smurtiniai, jie sunkėja, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, negalima neįvertinti ir Psichologinės tarnybos išvadoje išreikštos abejonės, kad stresinėse situacijose nuteistojo savitvarda yra silpna (b. l. 4).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad N. P. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) lygtinai paleisti N. P. iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo N. P. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.