Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje,

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 64' straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, turintis teistumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. 2023 m. vasario 4 d. apie 13.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,87 promilių neblaivumas), lauko virtuvėlėje, adresu (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui - broliui D. T. du kartus į veidą, pataikydamas į nosį bei kaktą ir tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 4 d. apie 13.20 val. kartu su broliu D. T. lauko virtuvėlėje, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Jau buvo abu girti. Išgertuvių metu jie susiginčijo ir konflikto metu D. jam spyrė į koją, kuri buvo sulaužyta prieš porą mėnesių. Jam suskaudo tą koją ir jis jam kumščiu trenkė du kartus į veidą. Į kurią veido vietą jis pataikė broliui, nežino. Gali būti, kad jam pataikė į nosį ir į kaktą. Kraujas iš nosies jam nebėgo. Tačiau po šių jo smūgių jis išbėgo iš lauko virtuvės ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jis suprato, kad suduodamas smūgius broliui į veidą, jam sukėlė fizinį skausmą. Kai sekančią dieną grįžo iš areštinės į namus, matė, kad D. nosis yra sutinusi. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Brolio atsiprašė (e. b. l. 177-180).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2023 m. vasario 8 d. nukentėjusysis D. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jis gyvena pas savo močiutę A. T., adresu (duomenys neskelbtini). Name gyvename keturiese: jis, jo brolis E. T., jų tėvas M. T. ir močiutė. 2023 m. vasario 4 d. po 10 val., nusipirkę parduotuvėje alkoholio, su broliu dviese gėrė alkoholį. Jam atrodo, kad jie buvo nusipirkę du po 0,5 l. degtinės ir gal kokius 3 butelius po 1 l. alaus. Jie dviese gėrė lauko virtuvėje esančiame kambaryje. Kiek jau buvo alkoholio išgėrę, nežino, bet tikrai jau abu buvo girti. Išgertuvių metu jie kažko susipyko. Kokia buvo jų konflikto priežastis, nežino. Šiaip jie su broliu visuomet sutaria gerai, nesipyksta. Galbūt jau buvo per daug alkoholio išgėrę, tai ir susipyko. Jis dėl girtumo net neprisimena, kaip viskas vyko. Galbūt jis jam kažką negero pasakė ir jis jam kumščiu vieną ar du kartus trenkė į veidą. Iš karto po smūgio jam labai pradėjo skaudėti nosį. Jo brolis šiuo metu vaikšto su gipsu ant kairiosios kojos, nes prieš kažkurį tai laiką (gal prieš dvi savaites) jis koją susilaužė. Taigi jis žinojo, kad jo koja šiuo metu gyja ir kad jam koją skaudą. Kartais brolis koją iš gipso ištraukia. Bet išgertuvių metu broliui ant kojos buvo gipsas. Kad jis broliui būtų spyręs į tą koją, neprisimena. Jei brolis sako, kad jam įspyrė, galimai įspyrė. Galbūt jis tai padarė netyčia. Galvojo, kad tyčiomis jis negalėjo jam spirti į koją. Jis neprisimena to momento, dėl ko brolis jam sudavė kumščiu į veidą. Gal tikrai, jis pirmas jam įspyrė (galvoja, kad netyčia) į koją ir tuomet jis jam kumščiu sudavė į veidą. Tuo metu jie buvo dviese ir niekas nematė, kaip jie susimušė. Iki tol jie su broliu niekuomet nesimušė. Po jam suduoto smūgio jis išėjo iš lauko virtuvės į kiemą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Močiutė prie jų atėjo jau po įvykio. Atvykę GMP medikai jį išvežė į Vilnių ligoninėn, ten jį apžiūrėjo ir išleido į namus gydytis (gerti nuskausminamuosius vaistus, dėti šaltus kompresus). Nustatė, kad nosis yra lūžusi. Nosies traumą jis yra patyręs ir prieš daugelį metų, daugiau nosies nebuvo sužalojęs. Taigi, kokią traumą jam šį kartą nustatė Vilniuje ligoninėje, tai padarė jam šį kartą brolis E.. Jis daugiau pas jokius medikus nevyko (e. b. l. 94-97);

- 2023 m. vasario 9 d. liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jos anūkai E. ir D. T. gyvena pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Broliai tarpusavyje sutaria. 2023 m. vasario 4 d. jie lauko virtuvėje gėrė alkoholį. D. dažnai prisikalba, provokuoja konfliktą girtas. Tai ir šį kartą, kiek suprato, D. kažką pasakė ir E. jam trenkė į veidą. E. jai sakė, kad D. spyrė jam į gyjančią po lūžio koją ir tuomet jis D. trenkė į veidą. Kaip broliai susimušė, ji nematė. Tuo metu jie buvo dviese (e. b. l. 98-97);

- iš 2023 m. vasario 4 d. D. T. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad grafoje „Kvietimo rezultatas“ rašoma: „Vyras teigia, kad jį užpuolė brolis, trenkė kumščiu į nosį du kartus. Skundžiasi kaktos ir nosies skausmu. Stebima nosies deformacija ir sutinimas.“ (e. b. l. 158-159);

- iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tyrėjos L. P. 2023 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo dėl sužalojimo matyti, kad 2023 m. vasario 4 d. 13.20 val., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju P. K., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas brolis E. T., (duomenys neskelbtini) metų, mušasi, konfliktuoja. Atvykus pagal pranešimo nurodytu adresu, buvo broliai E. T. ir D. T.. Alkoholio kiekio matuokliu E. T. nustatytas 3,87 prom. girtumas, o D. T., nustatytas 3,29 prom. girtumas. D. T. paaiškino, kad lauko virtuvėlėje, jo brolis E. T. po žodinio konflikto ranka, sugniaužta į kumštį, du kartus smogė jam į veidą, pataikydamas į nosį ir į kaktą. D. T. skundėsi nosies skausmu. Į vietą atvyko medikų brigada, kurie išvežė D. T. į gydymo įstaigą sužalojimo nustatymui (e. b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. T. kaltinime nurodytomis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. vasario 4 d. apie 13.20 val., lauko virtuvėlėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,87 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nariui – brolio D. T. atžvilgiu, tai yra konflikto metu konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui - broliui D. T. du kartus į veidą, pataikydamas į nosį bei kaktą tuo D. T. sukeldamas fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami E. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimu. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Nukentėjusiajam D. T. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 189-190).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (e. b. l. 137-140), baustas administracine tvarka (e. b. l. 143-145), nedirbantis (e. b. l. 141-142). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimu, nustatant įstatymo numatytą didžiausią trukmę.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešių) mėnesių terminą. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme visiško sudėjimo būdu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis). Į paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – laiką įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu atlikta bausmės dalis.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – brolį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose .

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, E. T. tikslinga nustatyti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 30 d. 23.10 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 11.19 val. (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamasis įsakymas) ir nuo 2023 m. vasario 4 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 5 d. 13.05 val. (1 diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, dvi dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis) (e. b. l. 16-20, 59-61).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį (e. b. l. 116-117) dėl 23,02 Eur dydžio žalos atlyginimo. Iš Gydymo paslaugų apskaitos įrašo (e. b. l. 119) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. T. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2023 m. vasario 4 d. suteiktos paslaugos, kurių vertė 23,02 Eur. Nustatyta, kad tarp civilinio ieškovo patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir kaltinamojo padarytos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas. Iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiamos 23,02 Eur dydžio nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. (e. b. l. 51-54)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) laisvės apribojimo bausmę per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-1655-759/2022) paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamoji byla Nr. e1-1655-759/2022) atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, įpareigoti E. T. per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje išklausant visą programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. T. bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2022 m. spalio 30 d. 23.10 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 11.19 val. ir nuo 2023 m. vasario 4 d. 16.00 val. iki 2023 m. vasario 5 d. 13.05 val. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, dvi dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Civilinį ieškinį patenkinti. Išieškoti iš E. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų 02 ct) dydžio žalos atlyginimą už nukentėjusiojo D. T. gydymo išlaidas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.