- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- N-444-3309-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. spalio 31 d. T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2007 m. spalio 31 d. vairuodamas transporto priemonę dvipusio eismo kelyje turinčiame keturias eismo juostas, būdamas neatsargus ir apvažiuodamas kitą transporto priemonę kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešingos eismo krypties kelio pusę ir bandydamas grįžti į savo eismo juosta susidūrė su tą pačia kryptimi važiavusią transporto priemone, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 53 ir 162 punktų reikalavimus (b. l. 12).
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. E 946222 T. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams (b. l. 13).
Šalies argumentai
T. S. 2007 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodė, jog pravažiuodamas pirmoje eismo juostoje (prie dešiniojo kelkraščio) stovėjusį autobusą, nedarė jokių manevrų, jo kelio juosta buvo laisva, tačiau pravažiavus autobusą, priešai jį iš pirmosios eismo juostos netikėtai išniro mikroautobusas Ford Transit, kuris nestabdydamas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Teigė, kad šias eismo įvykio detales nurodė savo paaiškinime, tačiau policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje nurodė tik automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, tačiau nefiksavo stabdymo kelio, šukių ir kitų automobilių dalių išsidėstymo, kas lėmė neteisingą protokolo surašymą.
Nesutiko su pareigūnų paaiškinimais, kad autobusas stovėjo antroje eismo juostoje, t. y. toje pačioje, kuria važiavo T. S. . Be to, pažymėjo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės nesutampa su mikroautobuso vairuotojo teiginiais. Teigė, kad pareigūnai eismo įvykį tyrė paskubomis ir aplaidžiai, nebuvo skirta ekspertizė neaiškumams pašalinti, visi pareigūnų veiksmai atlikti šališkai ir neobjektyviai, siekiant padėti kitiems asmenims išvengti atsakomybės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi T. S. skundą patenkino iš dalies – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgalioto pareigūno 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. E 946222 paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams – pakeitė 200 Lt pinigine bauda.
Teismas nurodė, jog T. S. kaltė padarius KET 53 ir 162 punktų pažeidimus, kurie nulėmė kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą, yra įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl švelnintina.
III.
2008 m. vasario 11 d. apeliaciniu skundu T. S. iš esmės prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nevertino skunde išdėstytų aplinkybių, rėmėsi pateiktais rašytiniais įrodymais, nesudarė galimybės užduoti klausimų proceso dalyviams. Mano, kad teismas negalėjo savo vidiniu įsitikinimu vertinti jo kaltę, ar remtis duomenimis, kurie nebuvo nustatyti pažeidimo dieną, o bet kokie prieštaravimai turėjo būti vertinami T. S. naudai.
Teigia, kad buvo pažeista subjektinė teisė turėti gynėją ir būti išklausytam teisme. Nurodo, kad dar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje jis jau buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokato padėjėja, kurią įgaliojo jam atstovauti tiek Institucijoje, tiek teisme. Tačiau teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nei jam nei jo atstovei, nors pastaroji ir pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.
Mano, kad teismas netinkamai sprendė kaltės klausimą. nes rėmėsi abejonėmis. Teigia, kad aplinkybę, kas yra kaltas dėl eismo įvykio galėtų nustatyti tik specialių žinių turintys asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
T. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.
Apeliantas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už KET 53 ir 162 punktų reikalavimų pažeidimus. Įvykio metu šiose nuostatose buvo nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių (KET 53 p.). Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti (KET 162 p.).
Apeliantas neigia aplinkybę, jog padarė KET 162 punkto pažeidimą, t. y. įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę – važiavo savo krypties eismo juosta, kuri buvo laisva, o autobusas stovėjo pirmoje (šalia kelkraščio) eismo juostoje. Tačiau šiems T. S. teiginiams prieštarauja Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 15), eismo įvykio vietoje buvusių ir jį mačiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 17, 18). nukentėjusiojo R. J. ir autobusą vairavusio I. B. paaiškinimuose (b. l. 19, 21) nurodytoms aplinkybėms, kurias jie pakartojo ir teismo posėdžio (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) metu (b. l. 33–36). Nukentėjusiojo R. J. , liudytojo I. B. bei Įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų S. V. ir R. T. nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa, teiginiai nuoseklūs, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, o priežasčių, leidžiančių abejoti minėtų asmenų parodymais nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. S. pagrįstai pripažintas padaręs KET 53 ir 162 punktų pažeidimus.
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).
Nagrinėjamu atveju T. S. , pažeisdamas KET 162 punkto reikalavimus išvažiuodamas į priešingos eismo krypties juostą, būdamas atsargus ir dėmesingas (KET 53 p.), turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, gali sukelti eismo įvykį, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti. Ir priešingai, nukentėjusysis R. J. , byloje nustatytomis aplinkybėmis, neturėjo ir negalėjo numatyti, jog apvažiuodamas policijos pareigūnų sustabdytą transporto priemonę, gali sukelti eismo įvykį.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. S. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip vieną iš priemonių minėtiems duomenims nustatyti įstatymų leidėjas yra numatęs eksperto išvadą ir (ar) specialisto paaiškinimus (ATPK 256 str. 2 d.).
Apeliantas nurodo, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, privalėjo paskirti ekspertizę eismo įvykio aplinkybėms įvertinti ir kaltininkui nustatyti.
ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad prireikus gali būti skiriama ekspertizė ar specialisto išvada. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai (ABTĮ 62 str. 1 d.).
Kadangi nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, o vertinant surinktus įrodymus nekylą klausimų, reikalaujančių specialių žinių, teisėjų kolegijos vertinimu, poreikio ir pagrindo skirti ekspertizę ar kviesti specialistą nagrinėjamu atveju nėra. Esant šioms aplinkybėms, minėti T. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti advokato padėjėjos J. Ramaškienės 2008 m. sausio 21 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 28), nes byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pastarasis asmuo buvo įgaliotas atstovauti apeliantą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokių dokumentų T. S. nepateikė ir kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą. Kadangi apeliantui tinkamai ir laiku buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės (b. l. 25), o, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų įrodančių T. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą (ABTĮ 123 str. 1 d.), apelianto argumentai, susiję su teisės turėti gynėją ir būti išklausytam suvaržymais, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 20, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatas, paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta, todėl pagrindo švelninti administracinę nuobaudą sankcijos ribose taip pat nėra.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.