- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 1-554-768/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00330-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nukentėjusysis
- I. Č.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2004-02-11 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., 2010-08-05 pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn., 2011-06-20 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikęs 6 mėn. 13 d., teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014 m. kovo 22 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo penktojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, išvadindamas nukentėjusiąją I. Č. „žertva, žiurke “ grasino ją nužudyti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur atsinešęs peilį, šaukė, kad papjaus ir taip esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, koridoriuje ties (duomenys neskelbtini) buto durimis, užsimojo peiliu prieš I. Č., tačiau nukentėjusioji I. Č. pabėgo.
Kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad anksti atsikėlęs ir neturėdamas kas veikti nutarė nueiti į aludę Basanavičiaus gatvėje. Pradžioje alų gėrė vienas, vėliau su E. T. – kaimynės Č. sugyventiniu. Apie 12. 00 val., bijodami Č. pykčio, nusprendė grįžti namo. Einant namo, koridoriaus gale pamatė rūkančias T. S. ir I. Č.. Nieko blogo nepagalvojęs priėjo prie moterų parūkyti. Berūkant gavo iš kojos smūgį į krūtinę nuo I. Č., nes girdė jos sugyventinį. Nuo smūgio nukritus susijaudino, todėl užėjo pykčio priepuolis. Kas įvyko vėliau, nebepamena. Jis mano, kad jo negalima kliudyti, nes tokiu atveju užeina pykčio priepuoliai, po kurių nelabai ką bepamena. Jam reikalinga psichiatro pagalba. Atsiprašo visų už tai, kas įvyko jo priepuolio metu. Su nukentėjusiąja nebesipyksta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. Č. parodė, kad 2014-03-23 apie 10.00 val. su kaimyne T. S. išėjo apsipirkti. Grįžusios apie 12. 00 val. girdėjo, kad pas K. garsiai groja muzika, triukšmaujama. Įėjus į butą K. pradarė savo kambario duris ir pasakė, - parėjo „žiurkė“. Kaip visada, kai K. būna išgėręs, jis pastoviai kabinėjasi prie jos, galvoja, kad ji nori užvaldyti jo kambarį. Apie 13.30 val., jai būnant pas T., atėjo K. draugas T. ir pakvietė parūkyti. Nori dar pridurti, kad T. niekada nebuvo jos sugyventinis. Kažkada su juo bandė bendrauti, tačiau pastarasis pradėjo smurtauti, todėl nutraukė tarpusavio ryšius. Dar nori paminėti, kad tuomet, kai K. užgeria, jam prasideda tos psichinės nelaimės, paranoja. Visi būna negeri, prasideda peilių mėtymai, įžeidinėjimai. Kaimynai pradeda vengti jo, užsirakina duris. Tokiais atvejais ji visada praneša K. draugui T.. Įvykio dieną K. jau gėrė trečią dieną. Tuo metu kai jos rūkė, ji sėdėjo T. ant kelių. Atėjęs K. prilėkė prie jos ir puolė, prisilenkęs pradėjo spjaudytis, todėl jį atstūmė. K. nugriuvo, o atsikėlęs nubėgo atsinešti peilio. Supratę kas gali būti, nes jis pasakė, - dabar tai jau bus, skubėjo eiti į T. butą. Bėgdamas K. dar pasakė jos dukrai, kuri tuo metu lipo laiptais, - šiandien tavo mama mirs. Tada netoli buto sutiko K.. Jis atbėgo su peiliu rankoje, užsimojo ir šaukė, - užmušiu, papjausiu, tu negyvensi, todėl T. ją greitai įstūmė į savo butą. Pasigirdo riksmai, - K. baik, padėk peilį. T. su S. jį laikė, kad jis niekur toliau nebeitų. Ji stovėjo vienoje durų pusėje, kitoje pusėje stovėjo T.. Kai T. jį nuvedė į kambarį, iškvietė policiją. Kvietė policiją, nes bijojo. T. ranka buvo perpjauta. Jis taip pat trukdė policijai išvežti K., todėl ir pats buvo išvežtas. Po to įvykio K. iš karto jos atsiprašė, pasakė, kad nežino ką padarė. K. įžeidimus, tokius kaip „žertva, žiurke“, girdi kas dieną, tačiau policijos nekviečia nekreipdama dėmesio. Vėliau T. pradėjo reikalauti, kad ji keistų parodymus, reikalavo susitaikyti.
Savo parodymus nukentėjusioji I. Č. patvirtino akistatos su R. K. metu. Akistatos metu R. K. aiškino, kad jis įvykio metu rankoje turėjo ne peilį, o lopetėlę bulvėms maišyti, nes norėjo eiti į bendro naudojimo virtuvę išsikepti bulvių. (1 t., b. l. 25- 27 )
Liudytoja T. S. parodė iš esmės analogiškai nukentėjusiajai I. Č..
Liudytojas E. T. parodė, kad atėjus R. jie su I. pradėjo pyktis, todėl I. spyrė jam. R. buvo pagėręs, todėl pargriuvo. Atsikėlęs parėjo namo, o jie rūkė toliau. Kiek atsimena R. vėl ėjo link jų, tačiau jis R. apsuko ir parvedė į namus, kad jie daugiau nebesipyktų. Po to atvažiavo policija ir juos abu išvežė. Peilio R. rankose nematė. Tyrėja buvo parašiusi, kad jį sužalojo R., bet iš tikrųjų jo pirštas buvo perpjautas prieš tai, o tempiant R. kraujas iš piršto vėl pradėjo bėgti, todėl kraujo buvo visur pritaškyta. Vėliau prašė I., kad ši atleistų R..
Liudytojas D. I. parodė, kad 2014-03-22 buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl smurtavimo ir grasinimo peiliu. Nuvykus sutiko nukentėjusiąją ir dar vieną moterį. Moterys juos pasitiko laiptinėje. Jos buvo sutrikusios ir pasimetusios, liudytoja, esanti salėje aiškino, kad ji užstojo nukentėjusiąją ir jei nebūtų jos užstojusi, tai K. būtų ją nudūręs. Jos taip pat paaiškino, kad K. gąsdino peiliu, kad E., kuris šiandiena yra salėje, bandydamas iš K. atimti peilį, susižalojo sau ranką. Jo ranka buvo kruvina. Pradžioje E. patvirtino, kad susižalojo bandydamas atimti peilį, tačiau vėliau pradėjo neigti. K. tuo metu buvo užsirakinęs savo bute. Po kelių beldimų į duris, jis jas atidarė. Matėsi, kad K. buvo girtas. Vizualiai apžiūrėjo kambarį, tačiau peilio nerado. Ieškojo virtuvinio didelio peilio.
Iš I. Č. 2014-02-22 pareiškimo matyti, kad dėl R. K. grasinimo peiliu ji į policiją kreipėsi 15. 00 val. (t. 1, b.l. 2)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus 2014-03-27 specialisto išvados Nr. 477/14(05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie R. K. patirtus sužalojimus nėra. (1 t., b. l. 73)
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. K. 2014 m. kovo 22 d. 16.34 val. nustatytas 2.18 promilių girtumas. (1 t., b. l. 105)
Iš 2014-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas rausvos spalvos dėmės pavyzdys, rastas (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje (1 t., b. l. 4- 7 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus 2014-03-27 specialisto išvados Nr. 485/14(05) matyti, kad E. T. padaryta pjautinė paviršinė žaizda odoje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, ne daugiau kaip savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas dinaminiu poveikiu pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. (1 t., b. l. 47)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 163/14(01) matyti, kad dėmės, rastos (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, ėminyje rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su E. T. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe. (1 t., b. l. 12 - 15)
Iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2014-06-25 specialisto išvados Nr. 97 TPK-198/2014 matyti, kad R. K. nustatytas emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (2 t., b. l. 37)
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusios I. Č. ir liudytojų T. S., D. I. parodymais. Būtent liudytoja T. S. patvirtino mačiusi, kad R. K. peiliu grasino I. Č., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Šios liudytojos parodymai, kaip ir pačios nukentėjusiosios parodymai, nekelia abejonių, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. Policijos pareigūnas D. I. patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą jį pasitiko išsigandusios moterys ir iš karto nurodė, kad buvo grasinama peiliu. Tas pačias aplinkybes, dar įvykio vietoje patvirtino liudytojas E. T.. Policijos pareigūnams nebuvo pagrindo netikėti liudytojomis ir E. T., nes buvo akivaizdu, kad šio liudytojo ranka yra sužalota, visur pritaškyta kraujo, kuris specialisto išvados duomenimis yra E. T.. Liudytoja T. S. patvirtino, kad E. T. bandė atimti peilį iš R. K., tokiu būdu pats sau susižalodamas ranką. Nors šis liudytojas teigė, kad ranką susižalojo prieš šį įvykį, teismas jo parodymus vertina kaip siekį padėti savo draugui R. K. ir šio liudytojo parodymus atmeta kaip nepatikimus. Pats kaltinamasis nors ir nepripažįsta kaltės, tačiau neneigia buvus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios. Tai, kad jis nepamena, kaip baigėsi šis konfliktas, aptariamų duomenų vertės kaltei pagrįsti nesumenkina. Policijos pareigūnų įvykio vietoje nustatyti ir užfiksuoti duomenys atitiko nukentėjusios parodymams, todėl yra pagrindas nukentėjusios parodymus laikyti patikimais ir jais vadovautis, nes juos patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai, specialistų išvadų duomenys.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, norint asmenį pripažinti kaltu pagal LR BK 145 straipsnio 1 ar 2 dalį, būtina įvertinti ne tai, ar kaltininkas iš tiesų ketino ir ar galėjo įvykdyti grasinimus, o tai, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą suvokti grasinimus kaip realius (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Kaltinamojo atlikti veiksmai – keiksmažodžiai, demonstruojant peilį išsakyti žodžiai, kad nukentėjusios nebebus, T. S. ir E. T. veiksmai siekiant sustabdyti R. K., rodo, kad kaltinamasis R. K. turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiąją, priversti ją nesaugiai jaustis bei nerimauti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tai, kad nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius, visų pirma patvirtina pačios nukentėjusios elgesys tuoj po įvykio. Ji nedelsdama kvietėsi pagalbos, o atvykusiems policijos pareigūnams buvo akivaizdu, kad nukentėjusioji išsigandusi ir sutrikusi. Tai rodo, kad nukentėjusiajai akivaizdžiai buvo sukeltas nesaugumo jausmas ir baimė, jog grasinimai gali būti įvykdyti. E. T. veiksmai siekiant iš R. K. atimti peilį taip pat reiškia, kad jis suvokė, kad nukentėjusiajai gresia pavojus gyvybei ar sveikatai. Taigi R. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikacija teisinga ir atitinka LR BK 145 str. 1 d. numatytos veikos požymius.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis), taip pat į LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nuskalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusios ir liudytojų parodymai, paties kaltinamojo paaiškinimai.
LK BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio.
Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad veiksmai, kuomet kaltinamasis būdamas neblaivus ir pats pradėjęs šį konfliktą nestipriai nukentėjusios pastumtas pergriuvo, nelaikytini neteisėtais, sąmoningai skatinančiais kaltinamąjį neteisėtai veikai. Nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad kaltinamasis jį pastūmus pergrius, o tuo labiau taip įsižeis. Kita vertus, jos veiksmai vertintini, kaip siekis išvengti susidariusios, jai nemalonios, situacijos. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį R. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – padaryta tyčinė, baigta, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama veika (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgia į šia veika sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstama veika žala žmogaus sveikatai, ar nuosavybei nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, šia veika nukentėjusiajai buvo sukeltas išgąstis ir stresas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – R. K. paskutinį kartą buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl pagal LR BK 27 str. 1 d. jis laikomas recidyvistu, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.). Nusikalstamos veikos, už kurią dabar teisiamas, padarymo metu R. K. nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, kaip dažnai ir gausiai vartojantis alkoholinius gėrimus (t. 2, b.l. 13), galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 2, b. l. 6 - 8), nebuvo įrašytas į konsultacinę Psichikos sveikatos centro apskaitą (t. 2, b.l. 35). Visos šios aplinkybės neparodo ypatingo R. K. pavojingumo visuomenei, polinkio nusikalsti, nors jis ir pakartotinai daro panašaus pobūdžio veikas. R. K. neneigia galėjęs padaryti šią veiką, atsiprašė nukentėjusios, todėl vertinant esančius duomenis galima vienintelė išvada, kad šios nusikalstamos veikos priežastis yra tik ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmė. Taigi atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei į tai, kad anksčiau paskirta griežčiausia bausmė jam poveikio nepadarė, jam pakartotinai skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmės rūšis, kurios terminas nustatytinas vertinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos žalos mąstą, t.y., artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pripažinti R. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šios bausmės laiką įskaityti R. K. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-03-22 iki 2014-08-22.
Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.