- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- PK-1250-506/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00059-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- K. V. K.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas, Linas Blažulionis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam K. V. K., jo atstovui – advokatui Linui Blažulioniui, kaltinamojo gynėjui – advokato padėjėjui Pauliui Jablonskui, viešame teisiajamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją privataus kaltinimo bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-10-18 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012 m. gruodžio 16 d., apie 19,30 val., savo namuose – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepageidaudamas, kad namuose būtų kartu su jo sūnumi K. B. atėję sūnaus bendraklasiai V. K. K. ir R. P. ir dėl to reikšdamas nepasitenkinimą, buto koridoriuje riktelėjęs: „dinkit iš čia“, tuoj pat spyrė jau suskubusiam išeiti ir pasilenkusiam autis batų V. K. K. į veidą, nuo ko K. V. K. krito ant grindų ir prarado sąmonę. Šiuo tyčiniu smurtiniu veiksmu K. B. nežymiai sutrikdė K. V. K. sveikatą, kas pasireiškė nosies sumušimu, minkštųjų audinių patinimu, 11, 12 ir 22 dantų vainikų lūžimu.
Apklaustas kaltinamuoju K. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad incidentas įvyko dėl jo pykčio priepuolio, nes jis buvo uždraudęs savo sūnui K. B. bendrauti su K. K. ir nepageidavo, kad šis lankytųsi jo namuose. Tą dieną, apie 18 valandą, jo sūnus, nors jis ir prieštaravo, išėjo į susitikimą su draugas, taip pat ir su K. K.. Apie pusę aštuonių sūnus grįžo kartu su K. K. ir R. P.. Pokalbio virtuvėje metu jis liepė sūnui draugus išvaryti, jį barė, tačiau šis tą padaryti atsisakė. K. K. ir R. P. tuo metu buvo koridoriuje. Jis (kaltinamasis), išeidamas iš virtuvės, jiems šūktelėjo: “dinkit iš čia” ir tuoj pat spyrė pasilenkusiam prie batų K. K. į smakro sritį, nes jam atrodė, kad šis ignoravo reikalavimą išeiti. K. K. neapsisuko ir nebėgo iš namų, todėl jis (kaltinamasis) padarė kelis žingsnius ir spyrė. Pamatęs, kad K. bėga kraujas, pats nuvedė jį į vonią, apiprausė ir K. išėjo. Sūnaus draugystės su K. jis nepageidavo po to, kai, švenčiant sūnaus gimtadienį, jo (kaltinamojo) mamos – K. B. močiutės sode K. K. prisikvietė pirmą kartą matomų draugų, sode per naktį buvo girtaujama, buvo išdaužtas langas, nuplėštas įvadinis elektros laidas. Po to laiko K. jų namuose nesirodė, tai atitiko jo pageidavimą, todėl norėjo, kad sūnus pats išvarytų K. ir tikėjosi, kad dėl to jų draugystė visai nutrūks.
Apklaustas nukentėjusiuoju K. V. K. parodė, kad įvykio dieną, kartu su R. P., siskambino su K. B. ir nuėjo pavalgyti į netoliese esančią kebabinę. Tą vakarą alkoholio niekas nevartojo. Po to K. B. pakvietė trumpam užeiti pas jį į svečius. Užėjus į namus jis su R. P. koridoriuje nusiaudinėjo batus, o K. B. nuėjo į kambarį. Iš kambario išgirdo, kad kažkas kažką šaukia. Supratę, kad K. B. tėvas užsipuolė K. B., suskubo rengtis išeiti. R. P. įsispyrė į batus, o jam reikėjo ilgiau laiko apsiauti, nes jo tokie batai. Jam pasilenkus ir aunantis batus, į koridorių išėjo K. B. tėtis ir, kažką riktelėjęs, spyrė jam į veidą. Smūgis teko į apatinę veido sritį – į nosies galą ir smakrą. Kas vyko toliau neatsimena, nes prarado sąmonę. Iš R. P. žodžių žino, kad nuo smūgio iškart nukrito. Įvykius atsimena nuo tada, kai jau buvo lauke, stovėjo prie (duomenys neskelbtini), ir R. P. jo klausinėjo, ką daryti: ar eiti į ligoninę, ar paskambinti jo mamai. Kartu buvo ir K. B.. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini), o iš ten greitoji pagalba jį išvežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gulėjo nuo gruodžio 16 dienos iki Kalėdų. Pradžioje jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Vėliau, tęsiant gydymą poliklinikoje, pasakė, kad nosies ištisinis kaulas vos vos pakrypęs, yra lūžusi pertvara, ją reikia taisyti, nes vėliau gali trukdyti kvėpavimui. Gydytojams patarus, vis dėlto, visų pirma buvo nuspręsta gydyti sužalotus dantis ir atstatyti žandikaulį.
Dėl vakarėlio sode, K. B. prašė jo mamai pasakyti, kad jo (K. B.) gimtadienis bus švenčiamas pas jį (K.), o iš tikrųjų visi nuvažiavo į K. B. močiutės sodo namelį. Jis buvo atsisakęs ten dalyvauti, nes buvo šalta, bet K. B. išprašė dalyvauti. Namelyje jis nieko nesulaužė ir nesudaužė. Jis tik įvykdė draugo prašymą ir pamelavo, kad K. B. per gimtadienį bus pas jį. Jei jis būtų žinojęs, kad K. B. tėvas turi jam pretenzijų, būtų net neužėjęs į jo namus.
Apklaustas liudytoju K. B. parodė, kad prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį, vakare, prie ”(duomenys neskelbtini)” turgaus jis susitiko su K. K. ir R. P., nes K. K. jį įkalbėjo susitikti. Draugai buvo pagėrę, jie nusipirko dar alaus ir visi nuėjo į jo kiemą, į seną mašiną. Ten sėdėjo, šnekėjo, draugai išgėrė pusantro litro alaus, po to kažkuris pasiūlė eiti žaisti kompiuterinių žaidimų arba eiti į svečius pas K. pusseserę. Jis nenorėjo eiti kartu, todėl draugai pasiūlė eiti pas jį namo. Tai pat nenorėjo jų vestis namo, sakė, kad tėvas bus nepatenkintas, tačiau draugai jo neklausė ir jie visi trise nuėjo pas jį (K. B.) į namus. Namuose tėtis jį aprėke ir paklausė, ar jis pats draugus išvarys, ar jam reikės. Tada jis nuėjo į koridorių išvaryti draugų, tačiau ir tėtis pats išėjo į koridorių ir pasakė jiems: ”eikit iš čia”, po to, minutės begyje buvo spyris. Tėvo smūgio K. nematė, nes buvo tamsu. Draugai buvo apgirtę, todėl į tėčio reikalavimą ”dingti” nieko nespėjo atsakyti. Po spyrio K. gulėjo ant žemės, buvo apkvaitęs, bet su sąmone. Jis gulėjo ant grindų apie 15 sekundžių, po to pats atsikėlė, sėdėjo, tada tėvas sakė: “eik, nusiplauk”. R. P. po spyrio pabėgo į lauką. Po to jie apie valandą trainiojosi lauke nežinodami ką daryti, vėliau skambino K. mamai. K. būklė buvo nekokia, jis dėl girtumo menkai orentavosi aplinkoje.
Dėl gimtadienio. Jis norėjo švęsti savo gimtadienį ne namuose, todėl su draugais nuvažiavo į močiutės sodą (duomenys neskelbtini). Atėję su K. prie namo, abu išlaužė langą, išmetė sofą. Jis (K. B.) pasikvietė vieną draugelį, o K. pakvietė daug nepažįstamų. Po gimtadienio buvo sugadinta elektra. Jam mama išsakė priekaištus, o tėtis sakė: “su K. nebendrauk gal”.
Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad 2012-12-16, jis, su K. atėjo į kebabinę ir kartu pakvietė K. B.. Pavalgius K. B. pasikvietė juos į svečius. Tą dieną alkoholio jie nevartojo. Užėjus pas K. B. į namus šis pasakė luktelti ir pats nuėjo į kambarį, iš kurio iš karto pasigirdo riksmai, triukšmas. Girdėjosi garsus vyriškas balsas ir jis suprato, kad tai K. B. tėvas kažką sako K. B.. Jis su K. nusprendė išeiti, nes K. B. tėvas rėkė agresyviai ir garsiai. K. pasilenkė apsiauti, o jis įsispyrė į batus, kuriuos jau buvo spėjęs nusiauti. Tuo pat metu iš kambario išbėgo K. B. tėvas ir, kažką rėkdamas, spyrė pasilenkusiam K. į smakrą ar į nosį. K. iš burnos ir iš nosies pasipylė kraujas ir jis krito be sąmonės, o jis (R. P.) išsigandęs išbėgo į lauką. Lauke, nuėjęs toliau nuo namo, laukė K., jam skambino, galvojo, kad reikia kviesti policiją. K. nekėlė ragelio, todėl maždaug po 10 minučių prisiskambino K. B.. Tada K. B. kartu su K. išėjo į lauką, K. veidą buvo prisidengęs popieriumi, klausinėjo, kur jis yra, buvo pasimetęs. Jiems einant gatve K. B. kaltinino savo tėtį, kad šis dažnai smurtauja. Jie nežinojo kur eiti, jis skambino K. mamai, bet neprisiskambino, tada nusprendė eiti į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko prisiskambo K. tėčiui, o šis paskambino jo mamai ir K. tėvai atvažiavo į Žalgirio kliniką.
Apklausta liudytoja – K. K. mama L. I. parodė, kad kaltinamasis – sūnaus klasės draugo K. B. tėvas. K. B. dažnai ateidavo pas juos į svečius su savo jaunesniu broliuku. Jis yra jai prasitaręs, kad jį muša tėvas, K. B. ateidavo pas juos net be batų, po to eidavo pas močiutę. Iš sūnaus ir R. P. žodžių žino, kad 2012-12-16 K. su R. P. nuėjo į kebabinę, po to paskambino K. B., jie visi pavalgė ir K. B. pasikvietė juos į svečius. Užėjus į namus K. pradėjo autis batus, tačiau išgirdę kambaryje trikšmą nusprendė išeiti. R. P. greit įsispyrė į savo jau nusiautus batus, o K. nespėjo apsiauti. Sūnus atsipeikėjo jau (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo vaikai jai pasakė, kad jų tėvas spyrė K. į veidą. Jos vyrui paskambinęs R. P. pasakė, kad K. sumušė klasioko tėvas. Kai ji su vyru atėjo į ligoninę, K. buvo pas gydytoją, o prie durų sėdėjo R. P. ir abu kaltinamojo vaikai – K. B. ir jo jaunesnis broliukas. Jie papasakojo, kad K. B. tėvas spardė K. į veidą. Jos vyrui pasakius, kad tokį žmogų reikia uždaryti į kalėjimą, abu kaltinamojo vaikai tam pritarė, sakydami, kad seniai taip reikėjo, nes jis visus muša. Po to į ligoninę atėjo K. B. su žmona. Ši pasakė, kad nieko nematė, nors buvo namuose. Paskui šypsodamasis įėjo K. B., iš kurio ji taip ir neišgirdo, už ką šis sumušė jos sūnų. Kaltinamasis jai pasirodė keistas, nors alkoholio kvapo nuo jo nejautė. Jis juokėsi, buvo laimingas, labai geros nuotaikos. Sūnaus veidas buvo kaip kamuolys, ištinęs, visas kruvinas, dantys nuskilę. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nukapoti dantys, 4 dantys, atrodo, 11, 21 ir 22 stipriai nukapoti, ir 23 mažiau, taip pat buvo sulaužyta nosis, buvo galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Iš karto iš (duomenys neskelbtini) greitoji pagalba vežė K. į (duomenys neskelbtini). Sūnus vis klausė, kas atsitiko, nesiorentavo. Naktį ji dar važiavo iki policijos nuovados pranešti apie įvykį, nes bijojo, kad kaltinamasis nesumuštų savo vaikų. Jai pasakė, kad jau gavo iš ligoninės duomenis ir, kad negali važiuoti į vietą, nes ne iškart pranešta apie įvykį. Lazdynų greitosiso pagalbos ligoninėje K. gulėjo nuo 2012-12-16 iki 2012-12-21. Per Kalėdas jie visa šeima buvo suplanavę važiuoti kaip piligrimai į Tezė vienuolyną, tačiau K. dėl sužalojimų neišvažiavo, taip pat jis negalėjo dalyvauti šokių čempionate. Sūnus baiminosi, kad dėl traumos negalės šokti „(duomenys neskelbtini)“, nes ten reikalaujama duomenų apie sveikatą. Gavę duomenis, kad sūnus dažnai lankėsi poliklinikoje, galėjo nuspręsti, kad dėl to negalės šokti. Todėl sūnus pats nenorėjo dažnai lankytis poliklinikose ir tik vartojo vaistus nuo skausmo. Sūnus gydėsi „(duomenys neskelbtini)“, dar tebenešioja metalines kabes, jos kelia žandikaulį. Būdavo, kad jam ”surakina” žiaunas. Gydymas kainavo daug, vien už dantis buvo sumokėta apie 6000 Lt. Vaikystėje K. turėjo galvos traumą – durimis jam buvo nubrauktas antakis, tačiau, berods, dėl to jis nebuvo gydytas. Visas dėmesys iš pradžių buvo skirtas žandikaulio tvarkymui, nes taip jiems patarė greitosios pagalbos ligoninėje. Iš viso medicininė pagalba sūnui buvo teikta Žalgirio, Santariškių vaikų ir Antakalnio poliklinikoje, taip pat jis buvo konsultuojamas ir gydomas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Į „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2013-01-13, kai atslūgo veido patinimas, ten gavo konsultaciją ir lipdė dantis. Po šio įvykio K. pradėjus kalbėti, trakšėjo viena žandikaulio pusė, jis sunkiai kalbėjo ir valgė, negalėjo nusižiovauti, ir taip jam buvo nustatytas žandikaulio pasislinkimas. Gydytojai pasakė, kad būtinai reikia tvarkyti ir žandikaulį, nes žiauna „nuvažiuos“ į kitą pusę. Dantis K. dar gydėsi prieš įvykį privačiai - buvo trauktas supuliavęs dantis. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje gydymo kaštų pažymoje nurodyta, kad nustatyti susigrūdę, nudėvėti dantys, nes sūnui pasislinko visas žandikaulis, dantys buvo sustumti, viskas užburkę. Visi konstatuoti dantų ir burnos sužalojimai atsirado dėl K. B. smūgio. Į „(duomenys neskelbtini)“ jie kreipėsi sausio mėnesį, todėl sužalojimus vertinęs ekspertas neturėjo visų dokumentų. Alkoholio sūnui vartoti nėra kada. M.K. Č. gimnazijoje jis mokėsi visko, o dabar baigė mokyklą ir įstojo į išsvajotą „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat padavęs dokumentus studijuoti teisę.
Teismo medicinos ekspertas E. B. parodė, kad teismo pateiktuose susipažinti papildomuose dokumentuose apie nukentėjusiojo K. K. gydymą nieko naujo nėra, todėl išvada dėl K. K. sužalojimo laipsnio lieka ta pati. Nukentėjusysis stacionariai gydėsi nuo 2012-12-16 iki 2012-12-21. Dantų vainikų lūžimai yra susiję su patirta trauma, bet jų gydymo ir tvarkymo trukmė sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturi. Taip pat su trauma nesusiję visi dalykai, atsiradę augimo metu. K. K. konstatuotas nosies sumušimas, 11, 12, 20 dantų lūžimai. Galvos smegenų sukrėtimas ir nosies lūžimas nepatvirtinti dokumentais, nors tokie sužalojimai galėjo būti padaryti minėtomis aplinkybėmis. Tačiau net nustačius tokius sužalojimus, išvada nesikeistų. Dėl galvos smegenų sukrėtimo įrašai yra, bet nėra objektyviųjų tokį sužalojimą patvirtinančių požymių – koordinacijos sutrikimo, kitų požymių. Esant smegenų sukrėtimui, sužalojimo laipsnis nustatomas atsžvelgus į tai, kiek trunka tokio sužalojimo gydymas. Jeigu galvos smegenų sukrėtimas lengvas, jis truks keletą dienų, požymiai nelabai išreikšti, tai bus nežymus sveikatos sutrikdymas. Jeigu bus sunkesnis galvos smegenų sukrėtimas ir požymiai išliks ilgiau kaip 10 dienų – gali būti ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo keturias dienas gydomas nuo galvos smegenų sukrėtimo, nors ir nėra tokią diagnozę patvirtinančių įrašų. Pagal gydymo trukmę vis tiek sužalojimo mastas nesikeistų ir būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Breketų sistema taiso ir sąkandį, ir žandikaulį.
Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuriuo kitam žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, arba trumpą susargdinimą.
Byloje nustatytos ir kaltinamojo, pripažinusio kaltę, neginčijamos V. K. K. sužalojimo aplinkybės (objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai). Jas vienodai nurodė tiek kaltinamasis K. B., tiek nukentėjęs K. V. K., tiek liudytojai R. P. ir K. B. nurodę, kad į buto koridorių netikėtai įsiveržęs įpykęs kaltinamasis, šuktelėjęs atėjusiems K. V. K. ir R. P., kad šie „dingtų“, tuoj pat spyrė pasilenkusiam ir batus besiavusiam K. V. K. į veidą. Nustatyta, kad po smūgio K. V. K. nukrito, prarado sąmonę, o ant jo veido atsirado akivaizdūs sužalojimo požymiai. Liudytojas R. P. parodė, kad po spyrio matė krauju paplūsusį K., kaltinamasis patvirtino, kad pats nuvedė sužalotą nukentėjusįjį apsiprausti, liudytojai R. P. ir K. B. tvirtino, kad atsipeikėjęs K. sunkiai orientavosi aplinkoje, jo būklė buvo prasta.
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1002/13(01) patvirtina, kad, galimai 2012-12-16, vieno trauminio poveikio spiriant į veidą pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta K. V. K. sveikatą, kas pasireiškė nosies sumušimu, minkštųjų audinių patinimu, 11, 12 ir 22 dantų vainikų lūžimu ( b.l. 12-14).
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas veikia sąmoningai, turėdamas tyčią sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, jį sužaloti ar susargdinti.
Byloje nekyla jokų abejonių dėl kaltinamojo tyčios turinio. Pats kaltinamasis pripažino nepageidavęs, kad nukentėjęs būtų jo namuose, jautė jam didelį pyktį už, jo manymu, nukentėjusiojo padarytus didelius nuostolius sodo namelyje švenčiant sūnaus K. B. gimtadienį. Į namus atėjusiems sūnaus bendramokslliams kaltinamojo agresyviu tonu išreikštą reikalavimą išeiti („dinkit iš čia“) tuoj pat lydėjo spyris K. V. K. į veidą. Tokio pobūdžio fizinis smurtas, kaip spyris į veidą, ne tik sukelia fizinį skausmą asmeniui, prieš kurį toks smurtas naudojamas, ir to jau pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., bet neabejotinai visais atvejais sukelia jam tam tikrus sužalojimus. Akivaizdu, kad tokias pasekmes, spirdamas į veidą, kaltininkas iš anksto numato ir jų siekia, o tai – tiesioginės tyčios požymis.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti kaltinamojo K. B. psichiniu pilnavertiškumu, tad, jis yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektas.
Aptarti faktiniai duomenys yra pakankami išvadai, kad kaltinamasis K. B. tyčia, suvokdamas pasekmes, spyrė K. V. K. į veidą, tai yra jis tyčia mušdamas nežymiai jį sužalojo. K. B. veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Liudytojo K. B. parodymus toje dalyje, kur jis teigė, kad nukentėjęs K. V. K. buvo apgirtęs, todėl nesiorentavo aplinkoje ir dėl to iškart nepakluso jo tėvo reikalavimui išeiti, atsižvelgiant į tai, kad K. B. liudijo apie savo tėvo veiksmus, vertinami kaip siekimas palengvinti kaltinamojo padėtį. Byloje esantis VšĮ VUL SK filialo, Vaikų ligoninės paciento pirmosios apžiūros lape nurodyta, kad nukentėjęs buvo blaivus (b.l. 134).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjęs K. V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7500 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos
Civilinis ieškovas paaiškino, kad jam dėl patirto sužalojimo reikalinga nosies pertvaros operacija. Ji dar neatlikta, nes pirmenybė buvo teikiama dantų sutvarkymui. Klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja jam paaiškino, kad priekiniai dantys ateityje nuolat nuskilinės, nes po smūgio yra pakrypęs žandikaulis. Iki K. B. smūgio pas burnos chirurgą jis buvo lankęsis, problemų nebuvo nustatyta, taip pat jokių nukrypimų nebuvo nustatyta nei 2006 metais apžiūros metu, nei kasmet gaunant mokyklai pažymą. Žandikaulio traumų jis nebuvo patyręs ir iki byloje nagrinėjamo sužalojimo, priešingai, nei dabar, dantys į vieną pusę nenudildavo.
Turtinės žalos suma susidaro iš dantų ir žandikaulio tvarkymo. Gydymas dar nebaigtas, reikalinga suma yra sumokėta nepilnai, jau sumokėta apie 5500 Lt. Po to dar reikės daryti nosies pertvaros atitaisymą. Žandikaulis nuo 2013 metų liepos mėnesio tvarkomas su breketais, kad nekryptų į vieną pusę. Gydytojai tikisi, kad atstatys dantis, kokie buvo, gydymas tęsis dar apie metus laiko. 2006-01-09 atvejo, kad jam buvo nuskilęs dantis, neprisimena, gal buvo tik kažkoks plombavimas. Protiniai dantys yra išaugę. Dėl protinių dantų gydytojai galvojo, kad neišeis koreguoti, abejojo, ar užsidės breketai, bet viskas pavyko gerai. Apie vaikystėje turėtą galvos traumą ir ar tokia trauma buvo, jis nieko nežino.
Kaltinamasis K. B. sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos.
Civilinis ieškovas pateikė turtinės žalos įrodymus. Iš Vilniaus odontologijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų medicininių dokumentų matoma, kad praėjus mėnesiui po įvykio - 2013-01-18 V. K. K. kreipėsi į kliniką dėl nuskilusių trijų dantų estetinio atstatymo. Odontologijos klinika „(duomenys neskelbtini)‘ 2014-08-20 raštu Nr. 2014/228 informavo teismą, kad byloje esanti klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma be numerio ir be datos apie V.K. K. reikalingą ortodontinį gydymą buvo išduota 2013-02-23 ( b.l. 30, 99, 108). Minėtoje pažymoje rašoma, kad paciento V.K. K. apžiūros metu jam nustatyti susigrūdę dantys, nudėvėti iltiniai dantys, laterotrūzija per priekinius ir šoninius dantų segmentus ir jam reikalinga nudėvėtų dantų restauracija bei ortodontinis gydymas breketų sistema ir ilgalaikė retenzija plokštelėmis. Gydymo kaina nuo 7500 Lt iki 8500 Lt ( b.l. 30).
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas priteisiant nukentėjusiojo V.K. K. turėtas išlaidas 699 Lt sumoje, susijusias su trijų dantų restauravimu ( PVM sąskaita faktūra serija 000 Nr. 000226916 (b.l. 119)). V. K. K. sužalojimo mąstas nustatytas teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusiajam diagnozuotas nosies sumušimas, veido patinimas bei 11, 12 ir 22 dantų vainikų lūžimas ( b.l. 12-14). Šią išvadą patvirtina ir įrašai nukentėjusiojo gydymo stacionare ligos istorijoje ( b.l. 127-142). Čia matoma, kad nukentėjęs 2012-12-17 buvo apžiūrėtas burnos chirurgo, konstatuota, kad V.K. K. veido kontūrai nepakitę, išsižiojimas laisvas, sąkandis nepasikeitęs, nuskelti trys dantys (21, 22 ir 11), reikalingas ilgalaikis 11-22, 42-32 dantų stebėjimas ir 11,21,22 dantų plombavimas. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad dantų susigrūdimas ir žandikaulio patologija gali atsirasti tiek nuo traumos, tiek ir augimo metu. Kaip minėta, trauminė žandikaulio patologija V.K. K. nediagnozuota. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiajam šiuo metu taikomas ortodontinis žandikaulio gydymas susijęs su 2012-12-16 kaltinamojo smurtiniais veiksmais. Neteisingas yra ir nukentėjusiojo teiginys, jog jam reikalinga nosies pertvaros operacija. Medicininių dokumentų išraše (2012-12-20 išrašant iš VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų) V.K. K. rekomenduota, atslūgus tinimui, LOR gydytojo konsultacija ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą. Iš įrašų Vilniaus Antakalnio poliklinikos V.K. K. asmens sveikatos istorijoje matoma, kad jis 2013-01-02 buvo konsultuotas LOR specialisto, nustatyta nežymiai iškreipta nosis, operacinio gydymo nereikia (ligos istorijos 159 lapo antroji pusė).
Dėl neturtinės žalos
Civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą - 5000 Lt. Nurodė, kad dėl sužalojimo ir dėl to buvusios netinkamos išvaizdos jis negalėjo dalyvauti šokių konkurse ir pusę sezono dalyvauti varžybose, jautėsi nepilnavertis, buvo nemalonu bendrauti su žmonėmis, nes vieni klausinėjo, kiti nužiūrinėjo. Taip pat jis negalėjo su tėvais važiuoti per Kalėdas į piligriminę kelionę į Romą, bilietai jau buvo nupirkti. Kelionė buvo numatyta 2012-12-19 ar 20 dieną.
Kaltinamasis ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino.
Neturtinė žala Civiliniame kodekse apibūdinama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.
Nukentėjęs K. V. K. dėl nusikalstamų, smurtinių, žalojančių K. B. veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais išgyvenimais. Nustatant neturtinės žalos dydį pinigine išraiška imama domėn, kad dėl patirtos traumos ilgam buvo dezorganizuotas nukentėjusiojo kasdieninis gyvenimas, buvo netikėtai ir visai nepelnytai patirta didelė skriauda. Nukentėjęs buvo sužalotas į veidą, tai įvyko Kalėdiniu laikotarpiu, kuomet įprasta dalyvauti daugelyje renginių, juolab, kad nukentėjęs šoka pramoginius šokius ir jo galimybes pasirodyti viešuose renginiuose apsrendžia, visų pirma, estetinė išvaizda. Ši galimybė iš nukentėjusiojo buvo atimta.
Nukentėjęs nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie tai, kad dėl traumos sužlugo planuota Kalėdinė šeimos kelionė ir, kad jis puse sezono negalėjo dalyvauti varžybose. Priešingai, ambulatorinėje sveikatos istorijoje yra duomenų, kad jau 2013-02-12 V.K. K. kreipėsi į polikliniką medicininės pažymos dėl sportinių šokių lankymo ( asmens sveikatos istorijos 161 lapas).
Teismas apsiriboja priteistina neturtine žala 3000 Lt sumoje.
Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ir į kaltininko galimybes tokią žalą atlyginti. Kaltinamasis K. B. niekur nedirba, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių ar paaiškinančių kaltinamojo bedarbystę. Priteisiama neturtinė žala atitinka vos kelių mėnesių įstatymo nustatytos minimalios algos dydį, todėl tai, kad darbingo amžiaus žmogus neturi pragyvenimo šaltinio, nėra pakankama priežastis dar labiau mažinti neturtinės žalos sumą.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, turtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamojo elgesį nagrinėjamo įvykio metu teismas vertina kaip ypatingai cinišką, o jo elgesys proceso metu byloja apie tai, kad smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį kaltinamasis iš dalies pateisina, nes turėjo pastarajam pretenzijų dėl apgadinto sodo namelio jo sūnaus gimtadienio metu.
Ištyrus kaltinamojo asmenybę matoma, kad K. B. praeityje neteistas, priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos, jis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio. Liudytojos Iš L. I. parodymų turinio galima įtarti, kad kaltinamojo smurtavimas, galimai, yra dažnas reiškinys jo šeimoje.
Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti skiriant K. B. laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą.
Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 2500 Lt sumoje pripažintinos proceso išlaidomis ir prieteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti K. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pilnai atlyginti nukentėjusiajam V. K. K. šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą, taip pat per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteiėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Išieškoti iš K. B. 699 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus) (202 Eu) turtinės žalos atlyginimo V. K. K. naudai.
Išieškoti iš K. B. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) (868 Eu) neturtinės žalos atlyginimo V. K. K. naudai.
Išieškoti iš K. B. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) (724 Eu) proceso išlaidų už advokato atstovavimą V. K. K. naudai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.