- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- e2-1917-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32842-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- J. I.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 429,13 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 ieškovas buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Paaiškino, jog atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Atsakovė prievolę mokėti už butui teiktas paslaugas vykdė netinkamai, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. liko skolinga ieškovui už suteiktas paslaugas 429,13 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. lapkričio 8 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o pagal 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0757 išnuomotas atsakovei J. I.. Iš teismui pateiktos Skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. už suteiktas paslaugas yra skolinga ieškovui 429,13 Eur. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Nuomininkė sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir už suteiktas komunalines paslaugas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovė naudojasi patalpomis, tačiau įsipareigojimų nevykdo – nemoka mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas, todėl, kaip jau minėta, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. įsiskolino ieškovui 429,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 429,13 Eur skolos už suteiktas paslaugas (CK 4.82, 4.84 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (429,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės priteistina 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje bei 60,00 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“, juridinio asmens kodas 121483222, naudai: 429,13 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus, 13 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (429,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus, 58 euro ct) teismo pašto išlaidų.
Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.