Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys R. G. ir J. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nuo 2025 m. liepos 28 d. vaikui nustatyta laikinoji priežiūra močiutės E. L. namuose. 2025 m. spalio 3 d. įvertinus vaiko situaciją (Nr. 1VSV-6210) nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas netaikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės, kadangi nuo 2025 m. liepos 28 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d. vaikui buvo taikoma laikinoji priežiūros priemonė su vaiko močiute E. L. jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. rugsėjo 27 d. vaikas (liko) laikinai apgyvendintas pas močiutę (Nr. 1VLA-872) ir tai atitinka geriausius vaiko interesus susidariusioje situacijoje.

4. 2025 m. rugpjūčio 28 d. AV posėdyje vaiko tėvas elgėsi agresyviai, nesutiko su specialistų teikiama informacija, o jam išaiškinus nebendradarbiavimo su specialistais pasekme, jis išėjo anksčiau laiko. Vaiko motina posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastį nepranešė. Tėvai į 2025 m. rugsėjo 25 d. AV posėdį neatvyko, apie neatvykimą neinformavo, telefonu neatsiliepė ir į el. laiškus neatsakė.

5. 2025 spalio 3 d. įvertinus vaiko situaciją (Nr. 1VSV-6210) buvo nustatyti rizikos veiksniai, kylantys iš vaiko tėvų: vaiko tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio, turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, daro reikšmingą žalą vaiko sveikatai; tėvai nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nelanko priklausomybės ligų specialistų, psichologų konsultacijų, nėra pajėgūs užtikrinti vaikui saugią aplinką); vaiko tėvai, vaiko aplinka kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba sveikatai (namuose vaikas paliktas be priežiūros); vaiko tėvai atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.5. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino ir sureikšmino vaiko teiginius dėl tėvų alkoholio vartojimo tariamai kiekvieną dieną, ir ignoravo tai, kad jis neišsakė jokių teiginių, kurie leistų manyti, kad jam nesaugu ar jis nenori gyventi konkrečiai su mama. Pvz. nurodė, jog dažnai važiuoja namo, nes ten turi daug draugų, turi dviratį, mėgsta pabūti ir pažaisti lauke. Berniukas nurodė, jog jo nieks neskriaudžia.

16.6. Motina dalyvauja tėvų susirinkimuose, bendrauja su pedagogais ir domisi vaiko ugdymu, sudaro galimybes lankyti būrelius. Naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko mokymosi rezultatai labai vidutiniški, be to, nuo spalio antros pusės ir lapkričio mėnesį yra nemažai praleistų be pateisinamos priežasties pamokų. Tai rodo, kad mamos rūpinimasis vaiko mokslais nėra prastesnis nei močiutės.

16.7. Apeliantė pripažino buvusius konfliktus su sutuoktiniu, kurių paskutiniu metu nebėra, neneigia ankstesnio saikingo alkoholio vartojimo. Darytina išvada, kad ji kritiškai vertina situaciją ir pagal galimybes imasi priemonių ją spręsti.

16.8. Intensyvus darbo grafikas riboja jos galimybes reguliariai dalyvauti susitikimuose ar priemonėse, tačiau tai negali būti vertinama kaip sąmoningas vengimas bendradarbiauti su institucijomis. Priešingai, ji deda pastangas užtikrinti stabilias pajamas ir geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, pvz., prieš kurį laiką iki posėdžio nupirko vaikui brangiai kainuojančius kedus, kurių jis norėjo, o tai tiesiogiai atitinka vaiko interesų viršenybės principą. J. G. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, specialistai visada įleidžiami į namus, kai ji yra.

16.9. Vaikas nei karto nėra patyręs fizinio smurto šeimoje, įskaitant ir iš motinos pusės.

16.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino motiną vienodai su tėvu, nors jų situacijos iš esmės skiriasi. Rizikos veiksniai neturi priežastinio ryšio su motinos veikimu ar neveikimu.

16.11. Teismas ignoravo J. G. posėdžio metu nurodytus faktus, kad 2025-07-22 konfliktą, po kurio vaikas buvo apgyvendintas pas močiutę, išprovokavo pati močiutė, neinformavusi tėvų, kad leido R. ((duomenys neskelbtini) m.) negrįžti į tėvų namus ir nenakvoti pas ją – nakvoti svetimoje vietoje. Tėvams pareiškus pretenzijas dėl tokio elgesio, ji iškvietė policiją. Teismas ignoravo faktą, kad Tarnyba yra nutylėjusi tikrąsias vaiko apgyvendinimo pas močiutę aplinkybes, nes procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad tik policijos dėka vaikas 2025-07-22 naktį buvo surastas ir atvežtas pas močiutę. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad J. G. neturi nieko bendro su savo sutuoktinio ir jo motinos (R. močiutės) tarpusavio santykiais.

16.12. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, kad motinos J. G. veiksmai keltų tiesioginę grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei, kad motina negalėtų užtikrinti vaiko interesų.

17.1. Tarnybos prašymas dėl teismo leidimo išdavimo buvo grindžiamas tame tarpe ir 2025-07-22 pranešimu Nr. 1VTP-4052 dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pranešimas gautas iš policijos pareigūnų. Pranešime nurodoma: „Tėvai neblaivūs, iš namų pasišalino, vaikas buvo paliktas močiutės priežiūrai“. Tarnyba neturi pagrindo abejoti pranešime nurodytomis aplinkybėmis dėl vaiko tėvų neblaivumo. Be to, teismo posėdžio metu pati J. G. neneigė, kad vartojo alkoholį, nurodė, kad nevartoja tik „gal apie pusę metų“, kas, Tarnybos nuomone, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.

17.4. Vaikas neįvardijo, kiek konkrečiai alkoholio vartoja tėvas ir kiek motina, bet pažymėjo, kad „geria“ abu tėvai.

17.5. Su R. pastarąjį kartą buvo bendrauta 2025-12-02 (aktas pridedamas). Apsilankymo metu vaikas, be kita ko, nurodė, kad su tėvais bendrauja labai mažai. Mama dažniausiai meluoja, kad pradėjo gydytis nuo alkoholio priklausomybės. Kai paskambina tėtis dažniausiai būna neblaivus, agresyvus ir gali skambinti po 100 kartų per dieną ir kartoti tą pačią frazę „jei nori likt gyvent pas močiutę tai ir lik“. Berniukas sakė, kad užblokuoja tėčio numerį, kad jis taip dažnai jam neskambinėtų, bet po kurio laiko vėl atblokuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

21. Įvertinus bylos pobūdį, siekiant išsamiai išnagrinėti bylą, atsižvelgus į tai, kad naujai pateikti apeliacinės instancijos teisme apeliantės (duomenys iš vaiko dienyno) ir pareiškėjo įrodymai (2025-12-02 aktas) buvo įteikti šalims kartu su procesiniais dokumentais, abiejų šalių pateikti įrodymai priimami (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą).

23. Įstatymas įpareigoja Tarnybą pirmiausia siekti suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, 78 punktas)-Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024.

24. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškimą dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo grindė rizikos veiksniais, susijusias su žalingu vaiko tėvų alkoholio vartojimu ir iš to kylančios grėsmės vaikui (vaiko tėvai neblaivūs iš namų pasišalino, vaikas paliktas močiutės priežiūrai; vaiko tėvai alkoholį vartoja kiekvieną dieną; situacija šeimoje ir toliau išlieka sudėtinga – tėvai nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nelanko priklausomybės ligų specialistų, psichologų konsultacijų, nėra pajėgūs užtikrinti vaikui saugią aplinką; vaikas namuose paliktas be priežiūros) bei vaiko tėvų atsisakymu priimti specialistų pagalbą (vaiko tėvai nepriima specialistų siūlomos pagalbos, vengia bendravimo, atsisakė bendradarbiauti su Tarnybos mobiliosios komandos specialistais, nevykdo pagalbos plano iškeltų uždavinių).

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir apeliantė neginčijo, kad šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuoti nuo 2013 m. Buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, pasikartojantys nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl vaiko tėvų alkoholio vartojimo. Šeimai nuo 2018-10-17 iki 2022-05-27 ir nuo 2022-08-29 iki šios dienos taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2025-07-28 iki 2025-09-26 vaikui buvo taikoma laikinoji priežiūros priemonė su vaiko močiute E. L. jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2025-09-27 vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę.

27. Iš pareiškėjo pridėtų dokumentų nustatyta, kad vaiko senelė šiuo metu yra pradėjusi GIMK mokymus. Vaikui laikinoji globa nustatyta nuo 2025-11-19.

28. 2025 m. liepos 22 d. gautas pranešimas iš policijos (Nr. 1VTP-4052), kad vaiko tėvai neblaivūs pasišalino iš namų, vaikas paliktas močiutės priežiūrai; 2025 m. liepos 25 d. - pranešimas iš atvejo vadybininkės (Nr. 1GD-18781), kad lankantis G. gyvenamuoju adresu, niekas durų neatidarė, tėvų telefonai išjungti; 2025 m. rugpjūčio 24 d. - pranešimas iš policijos (Nr. 1VTP-4628), kad nuo 2025 m. liepos 28 d. vaiko laikina priežiūra vyksta su vaiko močiute, jos gyvenamojoje vietoje, tačiau atvykę vaiko tėvai jį išsivežė; 2025 m. rugpjūčio 25 d. - pranešimas iš policijos (Nr. 1GD-20913), kad vaiko tėvui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų patiriantis asmuo yra vaiko močiutė; 2025 m. rugsėjo 25 d. AV posėdžio metu gauta informacija, kad 2025-09-24 vaiko tėvai negrąžino vaiko močiutei.

29. 2025-08-28 vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje, skirtame pagalbos plano peržiūrai, Julija ir R. G. įsipareigojo vykdyti pagalbos plane numatytus uždavinius: nuvykti į pirminę konsultaciją RPLC ir su specialistu aptarti gydymo planą pagal „Minesotos“ programą, lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas siekiant stiprinti motyvaciją priimti specialistų rekomenduotą gydymą ir palaikyti blaivybę ir t.t. Tačiau, šių prisiimtų įsipareigojimų abu nevykdo, neatvyko į 2025-09-25, 2025-10-09, 2025-11-10 atvejo vadybos posėdžius, tame tarpe ir po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo nedalyvavo 2025-12-01 posėdyje, apie neatvykimą specialistų neinformavo, neatsiliepė telefonu ir neatsakė į el. laiškus.

30. 2025-12-02 vaiko apsilankymo metu buvo bendrauta su vaiku ir vaikų teisių specialistams vaikas paaiškino, jog pas savo globėja, močiutę, jaučiasi gerai, anot vaiko, jo tėvai nieko nedaro; su tėvais bendrauja labai mažai. Mama dažniausiai meluoja, kad pradėjo gydytis nuo alkoholio priklausomybės. Kai paskambina tėtis dažniausiai būna neblaivus, agresyvus, gali skambinti po 100 kartų per dieną.

31. 2025-07-22 vaikas pasakojo, kad su tėvais sutaria blogai, nes jie geria ištisas dienas. Nurodė, jog, kai tėvai geria, jis tuo metu „telefone būna“, o kai tėvai mušasi, jis eina su draugais į lauką. Kai tėvai negeria, būna santykiai geresni, jie nešaukia, netrukdo daryti pamokų. Kai tėvai išgėrę - trukdo daryti pamokas, tarpusavyje konfliktuoja, mušasi, tėtis prie jo kabinėjasi. Pažymėjo, kad socialinė darbuotoja ateina kai tėvai būna blaivūs, o kai girti – neatidaro. Vaikas kelis kartus įvardijo, jog bijo tėvų, kai jie girti.

32. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde vaiko motina J. G. pripažino, kad šeimoje yra buvę konfliktų, susijusių su tėvo alkoholio vartojimu, tačiau jos manymu, tai ne sisteminiai atvejai ir jie nekėlė realaus pavojaus vaiko saugumui. Taip pat paaiškino, kad ji alkoholį vartoja saikingai, neturi priklausomybės alkoholiui, byloje nėra duomenų - užfiksuotų neblaivumo faktų, alkotesterio parodymų ir pan.

33. Vertinant visą faktinę situaciją šeimoje, atsižvelgtina į tai, kad pasikartojantis vaiko teisių pažeidimai šeimoje fiksuoti nuo 2013 m., tame tarpe ir susiję šeimoje alkoholio vartojimu. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių neneigė. Vaiko apsilankymo metu apklausto vaiko paaiškinimai, gauti kaip 2025-07-22, taip ir 2025-12-02, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir papildomai įrodo, jog piktnaudžiavimas alkoholiu šeimoje yra sisteminga problema, kuri iki šiol nėra sprendžiama, situacija nėra iš esmės pasikeitusi. Dėl žalingo vaiko tėvų alkoholio vartojimo vaikas neapsaugotas nuo konfliktinių situacijų šeimoje, vaikas nesijaučia saugiai, jam nėra užtikrinta jo vystymuisi tinkamą psichologinė aplinka, jis objektyviai jaučia baimę. Dėl sistemingai vykdomų vaiko teisių pažeidimų, tėvams esant apsvaigusiems nuo alkoholio, kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, toks tėvų neatsakingas elgesys kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ir visapusiškai gerovei.

34. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšminga kas iš tėvų daugiau ar dažniau piktnaudžiauja alkoholiu. Vertinant atskirojo skundo argumentus, jog motinos ir tėvo situacijos iš esmės skiriasi, nes, apeliantės teigimu, ji jau pusę metų nevartoja alkoholio, nepiktnaudžiauja alkoholiu, dirba, nekonfliktuoja su sutuoktiniu, pažymėtina, kad šiuo atveju situacija šeimoje (byloje nustatyta, kad J. G. ir R. G. susituokę, gyvena kartu, veda bendrą ūkį), aplinkoje, kurioje vaikas nuolat gyventų, turi būti vertinama kompleksiškai. Pažymėtina, kad vaiko tėvas (suinteresuotas asmuo R. G.) pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė.

35. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad situacija šeimoje iš esmės pasikeitė, kad abu vaiko tėvai deda maksimalias pastangas įveikti žalingą įprotį, užtikrinti vaikui saugias stabilias gyvenimo sąlygas, kad motyvuotai siekia užkirti kelią nuo 2013 m. besikartojantiems vaiko teisių pažeidimams. Vien tai, kad galimai apeliantė apie pusę metų nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra pakankamas faktas vertinti situaciją šeimoje kaip iš esmės pasikeitusią.

36. Byloje nustatyta ir apeliantė neginčija, kad tėvai nelanko priklausomybės ligų specialistų, psichologų konsultacijų (nors šiuos uždavinius 2025-08-28 abu tėvai įsipareigojo vykyti), atsisako priimti specialistų pagalbą, vengia bendravimo, atsisakė bendradarbiauti su Tarnybos mobiliosios komandos specialistais, nevykdo pagalbos plano iškeltų uždavinių, sistemingai neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius.

37. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas priėmė skundžiamą nutartį įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe ir užfiksuotą vaiko nuomonę bei teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus.

38. Nors byloje nėra pateikta alkotesterio duomenų, tačiau kiti įrodymai nuosekliai rodo, jog šeimoje buvo nevienkartiniai vaiko teisių pažeidimo atvejai, tame tarpe susiję ir su tėvų piktnaudžiavimu alkoholiu. Apeliantės teiginys, kad po 2025-07-22 įvykusio incidento sekančią dieną į apeliantės namus atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jos blaivumą,- objektyviai neįrodo, jog apeliantė nebuvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų incidento metu.

39. Vertinant sistemiškai situaciją šeimoje, apeliantės argumentai, jog nesant pakankamai duomenų apie jos žalingą alkoholio vartojimą, o Tarnybos reikalavimai yra pertekliniai, tik papildomai rodo, jog apeliantė neįvertina situacijos rimtumą ir nėra pakankamai motyvuota spręsti su vaiko saugia aplinka susijusių klausimų, todėl šeimai taikytos pagalbos priemonės nebuvo rezultatyvios.

40. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai vertino vaiko paaiškinimus, yra nenuoseklūs: viena vertus, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino 2025-08-24 ir 2025-09-25 vaiko paaiškinimų, kad dabar tėvai negeria, kad jis nori gyventi su tėvais, ypač su mama, kai jie blaivūs, kita vertus, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai nevertino ir sureikšmino vaiko teiginius dėl tėvų alkoholio vartojimo tariamai kiekvieną dieną, ir ignoravo tai, kad jis neišsakė jokių teiginių, kurie leistų manyti, kad jam nesaugu ar jis nenori gyventi konkrečiai su mama.

41. Kaip buvo minėta, užfiksuoti vaiko paaiškinimai yra pakankamai aiškūs, logiškai išdėstyti ir nuoseklūs: vaikas neįvardijo, kiek konkrečiai alkoholio vartoja tėvas ir kiek motina, bet pažymėjo, kad „geria“ abu tėvai; su tėvais santykiai geri, kad tėvai „negeria“.

42. Atsižvelgus į užfiksuotų vaikų teisių pažeidimo pobūdį, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji dalyvauja tėvų susirinkimuose, bendrauja su pedagogais ir domisi vaiko ugdymu, neįrodo, jog apeliantė imasi visų būtinų veiksmų situacijai šeimoje pakeisti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokios konkrečiai priežastys lėmė vaiko mokymosi rezultatus nuo spalio antros pusės ir lapkričio mėnesį, todėl šie apeliantės pateikti duomenys neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

43. Apeliantė nepateikė įrodymų apie jos darbo grafiką, apie iniciatyvą bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos darbuotojais, pranešti atsakingoms institucijoms apie neatvykimo į atvejo posėdžius priežastis, suderinti/pakeisti darbo grafiką su vykstančiais posėdžiais ir kitais šeimai teikiamos pagalbos užsiėmimais.

44. Šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi apeliantės sutuoktinio ir jo motinos (R. močiutės) tarpusavio santykiai. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik klausimas ar yra CK 3.254 straipsnyje nurodyti pagrindai paimti vaiką iš jo tėvų.

45. Byloje pateikti duomenys apie visą šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šeimai nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos, o J. G. atskirojo skundo tenkinimo atveju vaiko teisės į saugią aplinką nebūtų užtikrintos, nes šeimoje nustatytos rizikos veiksniai nėra pašalinti, kartu gyvenantys vaiko tėvai nededa pakankamai pastangų pakeisti situaciją, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko saugumui. Dėl išdėstyto daroma išvada, jog šiuo metu nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.

46. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024). Tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).

47. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašo, pareiškėjos atstovė išaiškino vaiko tėvams kaip išspręsti susidariusią situaciją, t. y. kad tėvai turi vykdyti pagalbos plane numatytus uždavinius, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais ir pan.

48. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.