Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (pirmininko) ir Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos), sekretoriaujant J. B., dalyvaujant pareiškėjų atstovei V. Č. -G., atsakovės atstovui V. V., trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. K., trečiojo suinteresuotojo asmens A. K. atstovui Gediminui Lukoševičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. A. K. ir V. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims S. K. ir A. K. dėl statybos leidimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus pareiškėjai motyvuoja nurodydami, kad statybos leidimas rekonstrukcijai išduotas pažeidžiant imperatyvius teisės normų reikalavimus. Paaiškina, kad 2006 m. vasarą kreipėsi dėl S. K. vykdomų savavališkų statybos darbų, ko pasėkoje 2006-07-04 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-07-24 nutarimu administracinėje byloje Nr. /101/11.12-165 paskirta piniginė bauda. Šių priemonių taikymas neišsprendė esamų problemų. Buvęs dviejų aukštų pastatas šiuo metu iš dalies rekonstruotas į trijų aukštų pastatą, tuo pakeičiant buvusį pastato aukštingumą. Tretieji suinteresuoti asmenys gavo statybos leidimą rekonstrukcija, kuris pažeidžia jų teisėtus interesus.

Pagal pastato bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastrinių matavimų bylos duomenis registruoto pastato aukštis yra 8,1 metro (tai patvirtina prie prašymo pridedami pastato planai, pagal kuriuos šiuo metu atlikta teisinė registracija VĮ „Registrų centras“). Šiuo metu artimiausias pastato kampas išsidėstęs 3,06 m iki mūsų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pateikiamas ginčo sklypų planas. 2005-07-01 buvo priimtas LR aplinkos ministro įsakymas Nr.Dl-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“. Šio reglamento 8 p. yra numatyti statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Pagal juos statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Reglamente nustatyti mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos - pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.

Kaip juos informavo VAVA, Savivaldybės administracija 2007-01-24 d. išdavė statytojai A. K. statybos leidimą Nr. GR/73/06-0997 vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo leidimu leista įgyvendinti projektą, pagal kurį numatytas statinio aukštis 12,5 m. nuo žemės paviršiaus iki kraigo.

Tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų rekonstruoti senąjį statinį ir pastatyti jį aukštesnį nei 8,5 metro turėjo būti įgyvendinta viena iš sąlygų: 1) statinys nuo gretimo, tai yra ieškovų, sklypo turi būti atitrauktas ne mažiau nei 5 metrus (tas būtų įmanoma tik visiškai nugriovus esamą namą ir jį perstačius iš naujo, bet tuomet nebūtų išlaikytas 5 metrų atstumas nuo kaimyninio, (duomenys neskelbtini) namo) arba 2) turėjo būti gauti gretimų sklypų savininkų sutikimai. Tokio sutikimo nei A. K., nei S. K. nėra gavę. Buvo rašyti skundai įvairioms institucijoms, kas akivaizdžiai rodė, kad jie prieštarauja, jog 8 metrų namas būtų rekonstruotas į 12 metrų namą, nesilaikant reikiamo atstumo nuo jų sklypo ribos.

LR Civilinio kodekso 4.99 str. numato galimybę žemės sklypo savininkui ginti savo teises nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Pagal šį straipsnį žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Šiuo metu įvykdyta neteisėta rekonstrukcija padarė neigiamą neleistiną poveikį mūsų žemės sklypui: dėl sumažėjusio apšvietimo nyksta augalai, sudarkytas sodų bendrijos estetinis vaizdas, ženkliai krito mūsų turimos nuosavybės kaina. Ypač sumažėjo natūralus apšvietimas.

Pagal ginčijamą statybos leidimą rekonstruojamo namo dvišlaičio stogo konstrukcija keičiama tik keičiant stogo nuolydžio kampą, o stogo dangą privaloma perdengti dėl avarinės stogo būklės. Tuo tarpu naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės. Ginčijamo statybos leidimo medžiagoje yra projekto vadovo patvirtinimas apie tai, kad projektas atitinka statybos normas ir taisykles, ekologinius, higienos ir priešgaisrinius reikalavimus, pažymima, kad projektą pakeisti leidžiama tik gavus raštišką projekto autoriaus sutikimą, projekto pakeitimus suderinus su projektą derinusiomis tarnybomis. Projekto vadovo atsakomybę už statinio projekto atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms numato ir LR statybos įstatymas (14 str. 5 d. 3 p.). Už dokumentų, reikalingų statybos leidimui gauti, teisingumą atsako pats statytojas pagal pasirašytą statytojo sąžiningumo deklaraciją.

Atsižvelgiant į statinio projektą pasirašytą projekto vadovės J. S., pagal kurį nekeičiamas esamas pastato aukštis, pareiškėjų argumentai, kurie iš esmės grindžiami pastato aukštingumo padidėjimu dėl rekonstrukcijos, yra paneigiami.

Iš tariamai dėl rekonstrukcijos padidėjusio aukštingumo pareiškėjai kildina ir savo teisių pažeidimą, t.y. pasak jų, dėl sumažėjusio apšvietimo nyksta augalai, sudarkytas sodų bendrijos estetinis vaizdas, ženkliai krito turimos nuosavybės kaina, sumažėjo natūralus apšvietimas. Su tokiais pareiškėjų teiginiais taip pat negalima sutikti, kadangi jie nėra patvirtinti jokiais įrodymais.

Ginčijamo statybos leidimo projektas buvo nagrinėtas pagal statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte fiksuotą padėtį. Pastato stogo nuolydžio keitimas esminės įtakos gretimo sklypo (pareiškėjų) insoliacijai neturi, kadangi nekeičiamas esamas pastato aukštis, kuris jau statinio priėmimo naudoti metu neatitiko dabartinių reikalavimų. Tai patvirtina architekto S. M. (A1065) 2006-08-31 išvada dėl insoliacijos.

Departamento Nuolatinės statybos komisija, 2006-12-06-07 d., patikrinusi statinio projekto atitikimą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams (reglamentui) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams, neturėjo pagrindo nepritarti statybos leidimo išdavimui (LR statybos įstatymo 23 str. 9 d.), todėl pareiškėjų skundas dėl šio statybos leidimo panaikinimo yra visiškai nepagrįstas. Kita vertus, jei pareiškėjai turi pagrindo manyti, jog rekonstrukcija vykdoma neteisėtai, t.y. nesilaikant išduoto statybos leidimo ir gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus, jie turi teisę prašyti teismo civiline tvarka įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 str. 3 d. 3 p.).

LR aplinkos apsaugos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-3 3 8 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.5.p. nustato, kad namo aukštis - aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško. Rekonstruojamo pastato, aukštis (aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki stogo kraigo) iki rekonstrukcijos buvo 12,5m. Šis aukštis nepasikeis ir po namo rekonstrukcijos, todėl gretimų sklypų savininkų sutikimų nereikia.

Jeigu minėtas poveikis ir laikytinas pareiškėjų interesų pažeidimų, tai pareiškėjai turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad dėl minėtos rekonstrukcijos atsirado (atsiras) jų teises pažeidžiančio pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios įstatymų ginamos jų teisės yra pažeidžiamos (bus pažeistos), atsakovas 2007-01-24 statybos leidimą Nr. GR/73/06-0997 išdavė pagrįstai ir teisėtai.

Teismo posėdžio metu S. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad A. K. 2006-12-01 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui (toliau – Departamentas) prašymą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstrukcijai (b.l. 36).

Departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006-12-07 protokoliniu sprendimu Nr.43 rekomenduota statybos leidimą A. K. išduoti, todėl Savivaldybės administracija 2007-01-24 pareiškėjai išdavė statybos leidimą Nr.GR/73/06-0997 (b.l. 30-31).

Byloje spręstinas ginčas dėl Savivaldybės administracijos 2007-01-24 pareiškėjai išduoto statybos leidimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš skundo motyvų bei argumentų darytina išvada, kad I.A. K. ir V. K. ginčydami Savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo teisėtumą, savo teisių pažeidimą sieja iš esmės su vienintele aplinkybe – rekonstruojamo gyvenamojo namo padidėjusiu aukštingumu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal ginčijamą statybos leidimą rekonstruojamojo namo dvišlaičio stogo konstrukcija keičiama keičiant nuolydžio kampą (b.l.124-127).

Nors 1993-12-27 kadastrinių matavimų inventoriniame plane nurodoma, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje aukštis yra lygus 8,10 m., faktinis jo aukštis po statybų pabaigos buvo lygus 12,50 m. (b.l. 61, 95).

Tuo pačiu 1995-11-22 gyvenamojo namo priėmimo naudoti akto 7 p. nurodoma, kad nuokrypų nuo patvirtinto projekto nenustatyta (b.l.68).

Tai, jog namo aukštis iki rekonstrukcijos ir po jos liks nepakitęs patvirtina ir projektiniai dokumentai bei Departamento 2006-10-16 raštas pareiškėjams (b.l. 104-105, 120). Be to, minėtame rašte nurodoma, kad pastatas pripažintas tinkamu naudoti fiksuotu aukščiu, kuris projekte nekeičiamas.

Iš skundžiamame statybos leidime nurodytų statinio techninių rodiklių matyti, kad numatytas rekonstruojamo statinio aukštis – 10,3 m. Atsakovė teismui paaiškino, kad sąvade nurodytas projektinis pastato auštis nuo nulinės altitudės (pirmojo aukšto grindų) iki kraigo. Tuo tarpu statinio aukštis iki kraigo – 12,50 m. (b.l. 27-28, 30).

Tai, jog ginčijamame leidime nustatyti techniniai rodikliai nebus pažeidžiami įrodo ir rekonstruojamo pastato projektiniai sprendiniai (b.l. 104-106, 108-110).

Sprendžiama, jog minėti įrodymai patvirtinta, jog namo aukštingumas po rekonstrukcijos nepakis, todėl pareiškėjų skundo motyvai, kad dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo bus pažeisti LR aplinkos ministro įsakymo Nr.Dl-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 p. reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjai savo paaiškinimuose teismui sutinka su tuo, kad nors nekilnojamojo turto registre registro duomenimis namo bendrasis plotas yra 617,10 kv.m., faktinis rekonstruojamo namo plotas (įskaitant neįregistruotą 138,83 palėpę) yra 755,93 kv.m (b.l. 58-59). Tai jog faktiškai įrengtas plotas yra lygus 755,93 kv.m. pažymėta ir 1995-11-22 gyvenamojo namo priėmimo naudoti akte (b.l.68).

Atsižvelgus į tai, jog namo bendrasis plotas po rekonstrukcijos lyginant su faktiniu plotu padidės ir bus lygus 771,6 kv.m., iš pateikto aiškinamojo rašto matyti, jog sklypo užstatymo intensyvumas pakis nežymiai, t.y. nuo 0,81 iki 0,83 (b.l. 85).

Teismas daro išvadą, jog toks nežymus sklypo užstatymo intensyvumo pokytis nėra reikšmingas ir dėl šios priežasties skundžiamas statybos leidimas negali būti pripažintas neteisėtu.

Nors pareiškėjai nurodo, kad dėl namo rekonstrukcijos patiria neigiamą, poveikį – sudarkytas sodų estetinis vaizdas, dėl sumažėjusio apšviestumo nyksta augalai, ženkliai krito turimos nuosavybės kaina – minėtos aplinkybės nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.

Priešingai negu teigia pareiškėjai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2006-10-27 protokolas Nr.12-2412 patvirtina, jog projekto techninė-architektūrinė dalis visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams neprieštarauja (b.l. 96).

Namo aukštis po rekonstrukcijos nepakinta, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog neigiamas poveikis jų sklypui bus daromas būtent dėl vykdomų stogo rekonstrukcijos darbų.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija A. K. 2007-01-24 ginčo statybos leidimą išdavė pagrįstai ir teisėtai. Jį naikinti I.A. K. ir V. K. skundo motyvais nėra pagrindo.

Skundo reikalavimas įpareigoti pastatą atstatyti į buvusią padėti yra tiesiogiai susijęs su skundžiamo statybos leidimo teisėtumu, todėl nustačius, kad Savivaldybės administracija 2007-01-24 statybos leidimą išdavė pagrįstai ir teisėtai, šis skundo reikalavimas nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų I. A. K. ir V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą