- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- AS-438-38-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- V.N.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vitalda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.N. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vitalda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl neteisėtų veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V.N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį derinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano projektą.
Skunde nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 27 d. išdavė planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą detaliojo plano rengimui jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2007 m. birželio 13 d. taip pat išdavė planavimo sąlygas. Planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, detalųjį planą parengė UAB „Vitalda". Visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos derina rengiamą detalųjį planą o atsakovas pateikė raštą kuriame, nenurodydamas konkrečių prieštaravimų, konstatavo, kad nederina detalaus plano projekto, nes jis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti įstatymams, Vyriausybės nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Detalieji planai keičiami nustatyta tvarka. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti ne pačio detaliojo plano keičiamiems sprendiniams, o bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad detaliojo plano projektas prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo rašte siūlo rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą taip, kad jis neprieštarautų ne pačiam keičiamam planui, o Palangos miesto bendrajam planui ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, kas įrodo atsakovo neteisėtą derinimo vilkinimą. Be to, anot pareiškėjo, atsakovo atsisakymas derinti nemotyvuotas, nenurodomi konkretūs pažeidimai dėl kurių atsisakoma derinti.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą nes atsakovas savo atsikirtimus grindžia detaliojo plano projekto prieštaravimu Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginiam planui.
Šalies argumentai
Prašyme tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, jog nagrinėjant bylą turėtų būti taikomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginis planas. Šiuo metu yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-367-513/2008 ir 1-351-386/2009, kuriose tiriamas 1999 m. liepos 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano kaip norminio akto teisėtumas. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, kol neįsiteisės teismo sprendimai nurodytose administracinėse bylose, negalima nagrinėti šios bylos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė kol įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-35-386/2009 ar administracinėje byloje Nr. I-351-386/2009.
Teismas konstatavo, jog atsakovas pareiškėjo ginčijamame administraciniame akte (atsisakyme derinti sklypo detaliojo plano projektą), nenurodydamas konkrečių prieštaravimų, konstatavo, kad nederina detalaus plano projekto, nes jis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui ir Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė konkrečius detalaus plano projekto neatitikimus specialiajam paminklosauginiam planui. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą turėtų būti taikomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginis planas. Teismas taip pat konstatavo, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos Nr.I-35-386/2009 ir 1-351-386/2009, kuriose buvo tiriamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano kaip norminio akto teisėtumas. Priimtuose sprendimuose pripažinta, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi Specialiojo paminklosauginio plano rengimo metu) 8 ir 12 straipsniams, 13 straipsnio 1 daliai, 14 straipsnio 3 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi Specialiojo paminklosauginio plano rengimo metu) 5, 14, 17 ir 18 straipsniams bei Teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (redakcija galiojusi Specialiojo paminklosauginio plano rengimo metu) 11 straipsniui. Teismas nustatė, jog Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 134 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo" negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog kol neįsiteisės teismo sprendimais nurodytose administracinėse bylose, negalima nagrinėti šios bylos, nes šiuose sprendimuose nustatyti faktai bus reikšmingi norint pilnai, objektyviai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėti šią administracinę bylą, todėl bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol įsiteisės teismo sprendimas kitoje administracinėje byloje.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V.N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjant teismo sustabdytą administracinę bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį yra nustatytina ar atsakovas konkrečiu atveju, t. y. 2009 m. liepos 8 d. veikė teisėtai, t. y. ar nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio l dalies 2 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygas išdavusios institucijos privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl detalaus plano sprendinių derinimo. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad šią įstatymo nuostatą atsakovas surašydamas 2009 m. liepos 8 d. atsisakymą derinti sklypo detaliojo plano projektą iš esmės pažeidė, nes atsisakymas derinti detaliojo plano sprendinius yra nemotyvuotas. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, o teismui nėra kliūčių konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio l dalies 2 punkto pažeidimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) ir nelaukiant kol įsiteisės teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-35-386/2009 ar Nr. I-351-386/2009.
2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad jam priklausančiame žemės sklype esantis pastatas nėra saugomu kultūros paveldo objektu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies bei 31 dalies prasme. Pareiškėjo nuomone, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią operatyviam bylos išnagrinėjimui, todėl ji yra naikintina dėl netinkamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punkto taikymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad detaliojo plano derinimas yra vilkinamas jau ganėtinai ilgą laiką, o žemės sklypo, dėl kurio vyksta ginčas, paskirtis yra komercinė, todėl patiriami didžiuliai nuostoliai. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra suinteresuotas, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 98 straipsnio, numatančio baigtinį administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.
Taigi, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės bylos nagrinėjimas gali būti stabdomas tik tada kai egzistuoja prejudicinis administracinės bylos ryšys su kita teisme nagrinėjama byla, tai yra administracinėje byloje reiškiami reikalavimai turi būti neatsiejamai susiję su kitų bylų nagrinėjimo dalyku, dėl ko administracinės bylos nagrinėjimas tampa negalimu kol kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje nebus nustatyti reikšmingi faktai bei aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės bylos pagal pareiškėjo V.N. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vitalda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl neteisėtų veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdymo iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-35-386/2009 arba administracinė byla Nr. I-351-386/2009, privalėjo nustatyti ar šios administracinės bylos nagrinėjimas yra negalimas dėl to, kad bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktai bei aplinkybės turi būti nustatyti kitose administracinėse bylose (Nr. I-35-386/2009 arba Nr. I-351-386/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitų administracinių bylų (Nr. I-35-386/2009 bei Nr. I-351-386/2009) egzistuoja prejudicinis ryšys. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas V.N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį) atlikti tam tikrus veiksmus (derinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano projektą). Tuo tarpu atsisakydamas atlikti šiuos veiksmus (derinti nurodyto žemės sklypo projektą) atsakovas rėmėsi atitinkamu administraciniu norminiu aktu – Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiuoju paminklosauginiu planu (b. l. 10). Taigi, siekiant pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti ginčijamų atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis) ir nustatyti ar egzistuoja teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą derinti žemės sklypo projektą būtina taikyti minėtą norminį administracinį aktą. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo šiuo metu vyksta ginčas teisme (nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-35-386/2009 arba Nr. I-351-386/2009). ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jei norminis administracinis aktas būtų pripažintas neteisėtu, viena iš galimų teisinių pasekmių yra akto netaikymas nuo jo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog sustabdyta administracinė byla pagal pareiškėjo V.N. skundą gali būti nagrinėjama tik kitose administracinėse bylose (Nr. I-35-386/2009 arba Nr. I-351-386/2009) nustačius ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra teisėtas.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo V.N. atskirasis skundas yra atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V.N. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.