- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- AS-63-621-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. PRI-184; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių vykdyti 2009 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2701 jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PRI-184 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo jai pabaigos, t. y. 2011 m. balandžio 28 d.; sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73 – 75 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2010 m. birželio 25 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasiūlė pareiškėjai apsispręsti dėl skundo reikalavimų apimties.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2010 m. birželio 19 d. pateikė skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. PRI-184; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių vykdyti 2009 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2701 jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PRI-184 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo jai pabaigos, t. y. 2011 m. balandžio 28 d.; sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73 – 75 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2010 m. sausio 27 d. pašalpos perskaičiavimo sprendimo Nr. PRI-184 panaikinimo bei įpareigojimo vykdyti 2009 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2701 jame nustatytomis sąlygomis; atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2606 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio pakeitimo panaikinimo; nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o paduotą teismui skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nutarė grąžinti pareiškėjai.
Teismas pažymėjo, kad skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. Atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstytą teismams. Pareiškėjai 2010 m. birželio 7 d. nutartimi buvo pasiūlyta apsispręsti dėl skundo reikalavimų, nurodant kuris iš priimtų sprendimų (teritorinio fondo valdybos skyriaus ar centrinės įstaigos (fondo valdybos)) ar abiejų, jai sukėlė teisines pasekmes, nes nuo to priklauso ir bylos priskyrimo nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui klausimas. Teismo nutartyje akcentuota, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas negali priimti nagrinėti ginčo dėl centrinio viešojo administravimo subjekto administracinio akto panaikinimo, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsniu nustatyta, kad tokios bylos priskirtinos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, vykdydama nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, pateikė prašymą perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pridėjo šiam teismui adresuotą skundą. Prašyme nurodė, jog abu ginčijami sprendimai jai sukelia teisines pasekmes. Pažymėjo, jog 2010 m. birželio 23 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl bylos priskirtinumo klausimo išsprendimo ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta tvarka. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi bylos priskirtinumo klausimo administraciniams teismams neišsprendė ir grąžino skundą, priėmimo klausimui išspręsti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos skunde ginčo šalimis, t. y. atsakovais, nurodomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 15 punktas, apibrėžiantis fondo valdybos funkcijas numato, kad fondo valdyba nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų. Teisiniu reguliavimu nustatyta, kad Fondo valdyba yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstaiga, nagrinėjanti pareiškėjų skundus dėl teritorinių fondo valdybos skyrių sprendimų. Po ginčo išnagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju skundo dalyku laikytinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. pašalpos perskaičiavimo sprendimas Nr. PRI‑184 bei prašymas įpareigoti teritorinį skyrių vykdyti 2009 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2701 jame nustatytomis sąlygomis. Teismas skundą šioje dalyje priėmė, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2606 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio pakeitimo panaikinimo nėra savarankiškas skundo dalykas, todėl nenagrinėtinas teismų ir atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinę padėtį pakeitė į trečiojo suinteresuotojo asmens, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (ABTĮ 48 str. 2 d.). Pareiškėjos prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui netenkino, nes dalis skundo priimta nagrinėti, kaip priskirtina šiam teismui, o kita dalis atsisakyta priimti nagrinėti. Teismo manymu, nenustatyti ABTĮ 70 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant bylą galima perduoti kitam teismui. Byloje esantis Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotas skundas grąžintinas pareiškėjai.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį toje dalyje, kuria atsisakoma priimti skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 ir keičiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos procesinė padėtis į trečiojo suinteresuotojo asmens procesinę padėtį, panaikinti; įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PRI-184 panaikinimo visa apimtimi bei pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovu byloje.
Pareiškėja nurodo, kad tiesiogines pasekmes jai sukelia tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. PRI-184, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606. Pažymi, kad teismo išvada, jog skundžiamas teisės aktas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, kad atitinkamas aktas neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ir pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, kad skundžiamas aktas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjos nuomone, teismas skundo priėmimo stadijoje spręsdamas skundo priėmimo klausimą negali vertinti, ar jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 sukelia ar nesukelia teisines pasekmes ir, jei nesukelia, atsisakyti skundą toje dalyje priimti. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad teismas savo nuožiūra pakeistų vienos iš šalių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuotojo asmens procesinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, kuris priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą ir kuriuo patvirtintas (paliktas nepakeistas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji šiuo atveju iš esmės nesutinka su perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. PR1‑184 nusprendė pareiškėjai mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2606 jokio naujo (kitokio) sprendimo dėl pareiškėjos keliamo klausimo nepriėmė, o tik, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184, patvirtino šio sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-2606 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-622/2010 pažymėjo, jog prašymas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertintinas kaip prašymas panaikinti ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos sprendimą. Šiuo atveju, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas, priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą, tik patvirtina (palieka nepakeistą) jos teritorinio skyriaus sprendimą, keliamo ginčo teismingumas turi būti nustatomas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, kuris ir turi būti atsakovu, buveinę, tačiau išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas gali būti apskųstas teismui. Šias teismo išvadas patvirtina ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamą situaciją vertinti kitaip, nėra teisinio pagrindo. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2606 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio panaikinimo, naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (11.1) I-2606 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio panaikinimo, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.