Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-25 · Civilinė byla Nr. 2-552/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
2-552/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Virginija Čekanauskaitė
Kreditorius
Latvijos įmonės SIA ,,Erste Group SIA“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujas etapas“
Kategorijos
  • 106.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-552/2009Procesinio sprendimo kategorija 106.8.6
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Latvijos įmonės SIA ,,Erste Group SIA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. L2-917-370/2009 pagal kreditoriaus Latvijos įmonės SIA ,,Erste Group SIA“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujas etapas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius SIA ,,Erste Group SIA“ kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininko UAB ,,Naujas etapas“ 260 213,36 Lt skolos, 26 021,23 Lt delspinigių, 15,21 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. išdavė teismo įsakymą ir tos pačios dienos nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 286 234,59 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Skolininkas UAB ,,Naujas etapas“ teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad teismas turėjo nepriimti pareiškimo nagrinėti, kadangi SIA ,,Erste Gruop SIA“ nesilaikė sutartyje numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. niekada nesikreipė į UAB „Naujas etapas“ dėl darbų apmokėjimo. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad neišsprendus ginčo taikiai, kreditorė turėtų kreiptis į Rygos Arbitražinį Teismą LV įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjo pateiktuose šalių sutarties ir akto apie atliktus darbus laive vertimuose matyti neatitikimai dokumentų originalų turiniui. Iš kreditoriaus su pareiškimu teismui pateiktų dokumentų matyti, kad reikalavimai pareikšti UAB „Naujas etapas“ ir SIA ,,Erste Group SIA“ pasirašytų sutarties, sąskaitų, aktų pagrindu, o iš advokato atstovavimo sutarties matyti, kad jis atstovauja SIA „Erste Group“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. įsakymą dėl 260 213,36 Lt skolos, 26 021,23 Lt delspinigių, 15,21 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Naujas etapas“ kreditoriaus SIA „Erste Gruop SIA“ naudai; SIA „Erste Gruop SIA“ pareiškimą paliko nenagrinėtą; nurodė grąžinti pareiškėjui SIA „Erste Gruop SIA“ AB banke Hansabankas Marių KAC sumokėtą 1 681,17 Lt žyminį mokestį. Taip pat teismas tos pačios dienos nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 439 straipsnio 3 dalį, gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį Civilinio proceso kodekso reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Iš šios normos turinio seka, kad pati sutartyje šalių nustatyta arbitražinė išlyga nėra pagrindu atsisakyti priimti nagrinėti pareiškimo, kol kita sutarties šalis nepareiškia reikalavimo ją taikyti. Gavęs kreditorės pareiškimą teismas neturėjo galimybių dar iki teismo įsakymo priėmimo sužinoti skolininkės nuomonės dėl arbitražinės išlygos taikymo. Kadangi skolininkas savo prieštaravimuose šia išlyga remiasi, teismo teigimu, nėra prasmės kreditoriui siūlyti pateikti ieškinį ginčo teisena (CPK 3 str. 1 d., 432 str., 137 str. 2 d. 6 p.), todėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. įsakymas naikintinas kreditorės pareiškimą paliekant nenagrinėtu (CPK 435 str. 2 d. 3 p., 3 d., 432 str., 296 str. 1 d. 9 p.).

Šalies argumentai

Kreditorius SIA ,,Erste Group SIA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Skunde nurodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinės prievolės, kylančios iš 2008 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. 08/02, nevykdymo. Skolininkas nepagrįstai remiasi minėtos sutarties 8.2 p., numatančiu arbitražinę išlygą tarp šalių kylančių ginčo sprendimui Rygos Arbitražiniame teisme, nes tokio teismo Rygoje nėra. Kadangi sutartį ruošė pats skolininkas, manytina, kad jis siekė suklaidinti teismą bei nepagrįstai užvilkinti bylos nagrinėjimą ir atsiskaitymą su kreditoriumi. Be to, sutartį pasirašė komercijos direktorius, sutarčiai pasirašyti panaudotas skolininko ne pagrindinis antspaudas, o tik spaudas ,,dokumentams“. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas iš anksto planavo neatsiskaityti su kreditoriumi, kuris yra kitos šalies subjektas. CK 1.37 straipsnyje numatyta, kad šalių susitarimas taikyti užsienio teisę nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas. Taip pat preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra skolininko centrinė administracija, todėl šis ginčas greičiau ir efektyviau būtų išnagrinėtas Lietuvoje. Teismui kreditoriaus pareiškimą palikus nenagrinėtu bei nesuteikus teisės pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka, kreditorius neturi jokių teisėtų priemonių apginti savo pažeistas teises, nes Latvijoje teismai irgi atsisako šį ginčą nagrinėti. Tokiu būdu pažeidžiami ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), bet ir prieštaraujama CPK 5 straipsnyje numatytai kiekvieno suinteresuoto asmens teisei kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsiliepimas

Skolininkas UAB ,,Naujas etapas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Arbitražinis susitarimas – tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas ( Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.).

Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje JAV ribotos atsakomybės bendrovė „Main Bridge, L. L. C“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SIA ,,Erste Group SIA“ ir UAB ,,Naujas etapas“, sudarytoje 2008 m. balandžio 2 d. rangos sutarties 8.2 p. nustatė, kad jeigu šalys nesusitaria, ginčytini klausimai sprendžiami Rygos Arbitražiniame Teisme, Latvijos valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas nepagrįstai remiasi minėtos sutarties 8.2 p., numatančiu arbitražinę išlygą tarp šalių kylančių ginčo sprendimui Rygos Arbitražiniame teisme, nes tokio teismo Rygoje nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog arbitražinis susitarimas nenustato konkrečios arbitražinės institucijos, nėra pagrindas nepripažinti jo arbitražiniu susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje JAV bendrovė v. UAB „Sabtoveta“, bylos Nr. 3K-3-501/2005). Nustačius, jog šalys buvo išreiškusios valią ginčus perduoti nagrinėti arbitraže ir taip eliminuoti ginčų nagrinėjimą iš teismo kompetencijos, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (in favor contractus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos atsakomybės bendrovės „Main Bridge, L.L.C.“ v. UAB „Lakvita“, nutarties Nr. 3K-3-681/2002). Arbitražinio susitarimo spragos tokiais atvejais gali būti užpildomos taikant arbitražui taikytiną teisę (lex arbitri). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo dėl konkrečių arbitražinės išlygos nuostatų, nurodo, kad šis atskirojo skundo argumentas, aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį, nelaikytinas pagrįstu.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškinio nagrinėjimo galimybės teisme, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reguliuojančias ginčą nagrinėti galinčios teisinės institucijos jurisdikciją (bylos priskirtinumą), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėArtūras Driukas