Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinio atsakovams A. J., mažajai bendrijai Roninas dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašė: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. J. 440,26 Eur sumą; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo MB Roninas 596,68 Eur sumą; 3) priteisti ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai iš atsakovo A. J. 5 procentų, MB Roninas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 23 Eur žyminį mokestį bei 447,70 už ieškinio parengimą.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – teisingai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką bei nurodyti jų pagrindimą. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė viename ieškinyje formuluoja du skirtingus savarankiškus reikalavimus, juos grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais, reikalavimus reiškia skirtingiems atsakovams. Taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog eismo įvykio deklaracijose nurodomų eismo įvykių nebuvo, tačiau neišdėstė visiškai jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė duomenų, kuo tai grindžia.

3. 2024 m. vasario 13 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuris iš esmės yra analogiškas pirmajam, tik papildytos 2018-02-06 ir 2017-10-30 įvykių faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys laikytinas nepaduoti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui

4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

5. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

6. Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, kokie įrodymai jas patvirtina ir pan. Aiškus ieškinio pagrindo ir dalyko formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

7. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta teismo nutartyje, ieškovė viename ieškinyje formuluoja du skirtingus savarankiškus reikalavimus, juos grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindais, reikalavimus reiškia skirtingiems atsakovams: 1) prašo priteisti iš atsakovo A. J. 440,26 Eur sumą, kurią atsakovas nepagrįstai gavo dėl 2018-02-06 17.30 val. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), kurio nebuvo; 2) priteisti iš atsakovo MB Roninas 596,68 Eur sumą, kurią atsakovė nepagrįstai gavo dėl 2017-10-30 18.30 val. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), kurio nebuvo. Teismas konstatavo, kad pagal tokius suformuluotus kelis tarpusavyje nesusijusius reikalavimus, grindžiamus skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, pareikštus skirtingiems atsakovams, ieškinys negali būti priimamas ir nagrinėjamas vienoje byloje kaip neatitinkantis pirmiau nutartyje išdėstytų įstatymo keliamų reikalavimų, prieštaraujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Ieškovė įpareigota teisingai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką bei nurodyti jų pagrindimą. Tuo tarpu ieškovė patikslintame ieškinyje tik papildė 2018-02-06 ir 2017-10-30 įvykių faktines aplinkybes, tačiau nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Nors patikslintame ieškinyje nurodoma, jog atsakovas A. J. galimai susijęs ir su 2017-10-30 įvykiu, tačiau tai teismo išvados nekeičia, minėti eismo įvykiai vyko skirtingais laikotarpiais, tarpusavyje niekaip nėra susiję, atsakovais dėl jų patraukti skirtingi asmenys, dėl 2017-10-30 įvykio atsakove yra patraukta MB Roninas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė šioje byloje sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, tačiau už reikalavimą dėl 440,26 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo A. J. mokėtinas 22,00 Eur žyminis mokestis bei už reikalavimą dėl 596,68 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo MB Roninas – 22,00 Eur žyminis mokestis, taigi už šiuos reikalavimus mokėtinas 44,00 Eur žyminis mokestis.

8. Ieškovei per teismo nustatytą terminą nurodytų ieškinio trūkumų nepašalinus, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

9. Ieškovei išaiškintina, kad ieškinio grąžinimas nekliudo ieškovei pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, vėl kreiptis į teismą su ieškiniu.

10. Kadangi byloje žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, žyminio mokesčio gražinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. J., mažajai bendrijai Roninas dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.