Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-29 · Administracinė byla Nr. AS-146-68-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-29
Bylos Nr.
AS-146-68-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. AS146 – 68/2010Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. K. Vilniaus apygardos administracinį teismą prašė:

1) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. A6-1226(5.3-SEN-16) panaikinimo;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A6-1226(5.3-SEN-16);

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūniją pavesti gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisijai nustatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) tinkamumą gyventi ir atitikimą sanitariniams reikalavimams, kurie yra reglamentuoti Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnyje, ir išduoti šį faktą liudijančią pažymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. A6-1226(5.3-SEN-16) ir priėmė pareiškėjo skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimus dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą, t.y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A6-1226 (5.3-SEN-16) ir įpareigojo atsakovą pavesti gyvenamųjų patalpų tinkamumo vertinimo komisijai įvertinti buto (duomenys neskalbtini) tinkamumą gyventi. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas D. K. 2009 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo patirtas teismo išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis už skundo padavimą ir 50 Lt už apeliacinio skundo padavimą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies turėtas išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 66,67 Lt proceso pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti, o kitoje dalyje pareiškėjo D. K. prašymo dėl išlaidų atlyginimo klausimo nagrinėjimą perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies turėtų išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis už skundo padavimą. Šios išlaidos pagrįstos pateiktu į bylą 2008 m. liepos 25 d. žyminio mokesčio apmokėjimo kvitu (b. 1. 30). Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teismas nutarė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (100 Lt) už skundo padavimą. Apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį teismas pagal įstatymo analogiją taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. A6-1226(5.3-SEN-16) įpareigojant atsakovą pavesti gyvenamųjų patalpų tinkamumo vertinimo komisijai įvertinti buto (duomenys neskelbtini) tinkamumą gyventi, o likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestas, teismas apskaičiavo priteistiną teismo išlaidų sumą. Teismas nustatė, kad remiantis CPK ir ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Pareiškėjas kėlė tris reikalavimus, iš kurių buvo patenkinti du. Atsižvelgus į tai pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai, dalinama iš trijų ir dauginama iš dviejų (100 Lt : 3 x 2 = 66,67 Lt) ir priteistina suma sudaro 66,67 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kitos pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pagal administracinių teismų praktiką teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 15 d. konsultacija). Todėl pareiškėjo prašymo dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 66,67 Lt iki 88,33 Lt. Savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2008 m. liepos mėn. 24 d. patikslintame skunde buvo keliami šie reikalavimai: atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. A6-1226(5.3-SEN-16) panaikinimo; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A6-1226(5.3-SEN-l 6) bei įpareigoti Šnipiškių seniūniją pavesti gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisijai nustatyti buto (duomenys neskelbtini) tinkamumą gyventi ir atitikimą sanitariniams reikalavimams, reglamentuojamiems Statuto 47 straipsnio ir išduoti šį faktą liudijančią pažymą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir nagrinėdamas jo skundą visiškai patenkino pirmą reikalavimą. Antras reikalavimas buvo patenkintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 26 d. nutartimi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. A6-1226(5.3-SEN-16) buvo panaikintas. Ta pačia nutartimi iš dalies buvo patenkintas trečias reikalavimas: Šnipiškių seniūnija įpareigota pavesti gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisijai nustatyti buto (duomenys neskelbtini) tinkamumą gyventi. Teigia, kad buvo patenkinti 2,5 reikalavimo iš 3 pareikštų. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog buvo patenkinti du reikalavimai yra nepagrįstas.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo teismo suformuotą išlaidų atlyginimo praktiką. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio mėn. 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525 - 582/2008. Teigia, kad atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas patenkino vieną ir apeliacinis teismas patenkino pusantro reikalavimo, jo prašoma atlyginti išlaidų suma (100 Lt) proporcingai mažintina tik vienu šeštadaliu (100 Lt - 100 Lt/6 = 83, 33 Lt) arba (100 Lt : 3 x 2,5 = 83, 33 Lt) ir priteistina 83, 33 Lt suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priteistas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 66,67 Lt iki 88,33 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo 100 Lt proceso išlaidų, kurias sudaro pareiškėjo išlaidos sumokant 100 Lt žyminis mokestis už skundo padavimą teismui (ABTĮ 39 straipsnis).

Pagal pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir administracinės bylos faktines aplinkybes nagrinėjamu atveju iškilęs klausimas, ar sprendžiant pareiškėjo išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 44 straipsnis), kai pareiškėjo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai įsiteisėjusiais teismo baigiamaisiais aktais yra patenkinti iš dalies, teismo išspręstas pareiškėjo naudai prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti vertinamas kaip pareiškėjo naudai išspręstas savarankiškas reikalavimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis kiekvienam suinteresuotam subjektui suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja suinteresuotus subjektus minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato praleisto termino atnaujinimo institutą. Jo paskirtis yra suteikti procesinę galimybę pareiškėjui, kuris skundo (prašymo) padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, prašyti teismą šį terminą atnaujinti ir pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) realizuojama taikant procesinės ir materialinės teisės normas. Prašymas dėl termino atnaujinimo ir skundas (prašymas) teismui paduodami vadovaujantis procesinės teisės normomis (ABTĮ 23,24,39,34 straipsniai). Tačiau asmens galimai pažeistas subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus teismas gali apginti išspręsdamas konkrečius materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, kurie išdėstomi ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus atitinkančiame skunde (prašyme), ir priimdamas vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų.

ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). Tik išsprendus pareiškėjo naudai prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą (prašymą) atnaujinimo, t.y. atnaujinus skundo (prašymo) padavimo terminą, pareiškėjo skundas (prašymas) gali būti priimtas nagrinėti teisme. ABTĮ 34 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės. Tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas dėl termino paduoti skundą (prašymą) netenkinamas ir šis terminas neatnaujinamas, teismas turi taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, pagal kurią teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą yra procesinio pobūdžio. Teismo procesinis dokumentu dėl termino paduoti skundą (prašymą) atnaujinimo yra išsprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas. Tokio prašymo išsprendimas pareiškėjo naudai ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo prasme negali būti vertinamas kaip savarankiško reikalavimo pareiškėjo naudai išsprendimas. Pareiškėjo prašymo dėl termino paduoti skundą (prašymą) atnaujinimas tik suteikia teismui procesinį pagrindą priimti pareiškėjo skundą (prašymą) nagrinėti teisme, tačiau pareiškėjo skunde pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra išsprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Todėl sprendžiant ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo prašymą dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos administraciniame teisme atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į tai, kuria apimtimi įsiteisėjusiais administracinių teismų baigiamaisiais procesiniais aktais (jei pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka) buvo patenkinti (ABTĮ 88, 140 straipsniai) galutiniai pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (ABTĮ 82 straipsnio 7 dalis).

Tokią išvadą pagrindžia ir kitos ABTĮ normos. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas). Pagal ABTĮ 39 straipsnio nuostatas žyminis mokestis mokamas tik už skundo padavimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis, kurioje detalizuotas pareiškėjui atlygintinų išlaidų turinys, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pažymėta, kad pareiškėjas turi reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad jam priteistas proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas turėtų būti padidintas, atsižvelgiant į tai, jog teismas patenkino jo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, dėl pirmiau aptartų argumentų laikytinas nepagrįstu.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo ABTĮ 44 straipsnyje nuostatas taikė ir Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis rėmėsi pagrįstai ir jas taikė teisingai, t.y. proporcingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimas, pareiškėjo naudai išspręstų materialinių teisinių reikalavimų daliai.

Pareiškėjo argumentas, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A525 - 582/2008 remtis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi minėtoje byloje yra kitos faktinės aplinkybės, nes buvo sprendžiamas išlaidų atlyginimo klausimas išsprendus tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas kėlė klausimą ir dėl išlaidų atlyginimo teismui išsprendus procesinio pobūdžio prašymą.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ir naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasLaimė Baltrūnaitė